Skirtingų profilių medicinos darbuotojų trūkumas Lietuvoje vis dar opi problema. Slaugytojo darbo pasiūlymų daug, bet norinčiųjų dirbti trūksta visoje šalyje.
2023 m. atnaujinto Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimo duomenimis, 2032 m. Lietuvoje trūks 4 643 bendrosios praktikos slaugytojų, 2 355 slaugytojų padėjėjų ir 1 328 išplėstinės praktikos slaugytojų. Pernai Valstybės kontrolės atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei trečdalis gydymo įstaigų jaučia slaugytojų arba slaugytojų padėjėjų trūkumą.
Paruošiant daugiau slaugytojų aukštosiose mokyklose, šių darbuotojų trūkumas galimai sumažėtų. Tačiau didelę įtaką apsisprendimui rinktis slaugytojo specialybę daro darbo užmokesčio perspektyvos ir profesijos prestižas, pažymi Kauno kolegijos vadovas praktiniam mokymui dr.
Finansinis aspektas, prestižas ir motyvacija
„Rinkdamasis slaugytojo specialybę negali galvoti, kad uždirbsi didžiulius pinigus. Čia finansinę naudą nusveria kiti dalykai - jausmai, pacientų dėkingumas", - sako dukart nusipelniusi Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotoja, buvusi Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai, šiemet pelniusi šios įstaigos garbės daktarės vardą, Onutė Mitalienė. "Nesigailiu nė vienos dienos iš visų 54-erių darbo metų, - tikina moteris. - Nors mokiausi labai gerai, mokyklą baigiau beveik vienais penketais, tik su dviem ketvertais (penkiabalėje sistemoje - aut. pastaba), tad galėjau studijuoti ką noriu. Medicinos mokyklos priėmimo komisija žiūrėjo išpūtusi akis, kodėl mano toks pasirinkimas.
Tačiau, anot specialistų, pasigirsta jau ir kaltinimų, kad slaugytojoms tik atlyginimai rūpi. „Taip, tikrai rūpi, - patikina specialistė. - Jeigu mano vyras būtų verslininkas, sutikčiau dirbti ir už tą menką algą. Jeigu palygintume dabartines darbo sąlygas su buvusiomis prieš 50 metų, galima būtų sakyti, kad šiuolaikiniai žmonės gal labiau išlepę. Kalbu apie visus apskritai. Taip, slaugytojo darbas ir moraliai, ir fiziškai sunkus, bet dabar jį palengvina daugybė priemonių, kokių anksčiau neturėjome. Mes juk net švirkštus virindavome! Kita vertus, dabar labai sunkūs ligoniai, bet darbą lengvina technologijos, visokiausi keltuvai ir pan. - sako O. Mitalienė. - Pagarbą, manau, reikia užsitarnauti, nesvarbu kas bebūtum.
Taip pat skaitykite: Socialinis būstas Lietuvoje
Dr. D. Gužauskas pastebi, kad kompleksinės profesijos problemos - per didelis darbo krūvis, varginanti darbo aplinka, atlygis, profesijos prestižas, karjeros galimybės ir ne tik - daugelyje darboviečių išlieka tokios pačios. Jei atlygis bus orus, atsiras ir prestižas, užsipildys darbo rinka ir net pagerės slaugos kokybė, nes visi bijos prarasti savo darbo vietą ir ją brangins.
Darbo krūviai, emocinė aplinka ir pacientų sauga
Susiduriame su didžiuliu slaugytojų trūkumu, sako ekspertai ir pabrėžia, kad paprastai vienam slaugytojui turėtų tekti septyni pacientai ir dar trys slaugytojo padėjėjai, tačiau šiuo metu naktį slaugytojui tenka ir 64 pacientai. „Jei pagal įsakymą turėtų būti septyni pacientai ir dar trys slaugytojos padėjėjos vienai slaugytojai, tai šiandien naktį slaugytojai tenka 64 ligoniai. Jau nebe saugu tokias paslaugas vykdyti.
Verta pradėti nuo dalykų, kurie ne visada taip aiškiai matomi, ypač iš visuomenės pusės. Kalbu apie darbo aplinką - emocinį foną. Tenka konstatuoti, kad įžeidinėjimai, seksualinis priekabiavimas, žeminimas ir mobingas nėra retas palydovas slaugytojo darbe. Ir, kaip bebūtų paradoksalu, senas posakis „varnas varnui akies nekerta“ - čia negalioja, nes dažnu atveju slaugytojas slaugytojui yra didžiausias priešas ir konkurentas. Pakeisti emocinę aplinką darbe, kuriame yra dideli krūviai ir nuolat matomas žmonių skausmas, yra sudėtinga ir ypatingai imli laikui užduotis.
Antroji dalis - darbo krūviai, tiksliau, jų racionalizavimas. Teko ne kartą girdėti su pasididžiavimu pristatomus skaičius, jog Lietuvoje 1000 gyventojų tenka 7,5 slaugytojai. Norėtųsi priminti, kad Lietuvoje gerokai trūksta slaugytojų padėjėjų, kad slaugytojai vis dažniau perima gydytojų funkcijas, o jų pačių funkcijų neperima niekas. Visuomenės senėjimas ir poliligotumas lemia didesnį paslaugų poreikį ir lygiagrečiai augantį krūvį slaugytojams. Būtent didžiulis darbo krūvis dažnu atveju tampa slaugytojų pasitraukimo iš profesinio kelio priežastimi. Esame vos viena iš kelių Europos šalių, kur slaugytojai vis dar dirba 24 valandų budėjimais. Visų pirma, tokie budėjimai blogina emocinę ir fizinę būkles, visų antra, nuovargis tiesiogiai koreliuoja su paslaugų kokybe, tuo pačiu didėja klaidos tikimybė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Slaugos ir rūpybos katedros profesorė doc. dr. Aurelija Blaževičienė atkreipė dėmesį į ilgas slaugytojų darbo valandas. Dėl tokių darbo valandų slaugytojai patiria stresą ir išsekimą - tiek fizinį, tiek protinį. Išsekęs darbuotojas dažniau daro klaidas, suteikia prastesnės kokybės paslaugas, dėl to turime didesnį pacientų nepasitenkinimą, vardijo A. Įtampą darbe taip pat kelia darbo aplinka ir fiziniai veiksniai: „Fiziškai sunkus darbas, pacientų transportavimas, kilnojimas, specialios įrangos stoka, dėl ko turime traumų darbe, kaulų - raumenų sistemos ligas, infekcijų pavojų. Pagerinus aplinkos veiksnius, galime turėti didesnį pasitenkinimą, didesnį darbo našumą, pagerinti paslaugų kokybę“, - kalbėjo A. „Dėl to kyla perdegimas, nuovargis, nerimas, depresija. Moksliniai tyrimai rodo, kad daugiau nei 30 proc. slaugytojų yra patyrę patyčias darbo vietoje. Tai - rimta žinutė ir raudonas signalas visai sveikatos priežiūros sistemai“, - pabrėžė A. „JAV duomenys rodo, kad iš visų klaidų, padarytų sveikatos priežiūros sistemoje, beveik 47 proc. buvo padaryti slaugytojų, nes trūksta slaugytojų darbo vietoje“, - teigė A.
Taip pat skaitykite: Jaunų šeimų subsidijos: kas naujo?
Slaugos sistemos struktūriniai iššūkiai ir vaidmenys
„Slaugos sistemos stiprinimas reikalingas tikrai ne vien slaugytojams. Slaugos sistemos stiprinimas pirmiausiai reikalingas žvelgiant į pacientus - slaugytojai yra ta grandis, kuri yra labai reikalinga paprastam žmogui, kuris yra sveikatos sistemoje. Mėgstu tą metaforą, kad slaugos sistemos pumpuras dar neišsiskleidė, jo dar labai trūksta. Jei jis išsiskleistų, atsiskleistų visai kitas potencialas“, - kalbėjo A. Jis taip pat atkreipė dėmesį į slaugytojų lyderystę: „Toks jausmas, kad patys slaugytojai yra susitaikę su broliuko ar sesutės vaidmeniu, su antraeiliu vaidmeniu, todėl negali iš to išsiveržti.
Vilniaus universiteto Sveikatos mokslų instituto profesorė dr. „Tyrimais jau įrodyta, kad pirmasis sutiktas specialistas turėtų būti slaugytojas. (...) Kol kas, deja, Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose geriausiu atveju sutinka slaugytojo padėjėjas arba registracijos darbuotojas. Taip yra ir kalbant apie skubiąją pagalbą, ir pirminę sveikatos priežiūrą“, - teigė N. „Tai reikalauja aukščiausių kompetencijų ir klinikinės priežiūros įgūdžių iš viso personalo. Slaugytojas prisiima tą vaidmenį, kai jis sutinka pacientą ir nusprendžia, kur jis turėtų greitai keliauti“, - pasakojo N. N. Fatkulinos teigimu, slaugytojų trūkumas proporcingai didėja tikriausiai kiekvieną dieną.
Nijolė Saulienė teigia, kad slaugytojams liautis vykdžius maisto tiekėjų funkcijas - vienas iš esminių iššūkių lietuviškoje slaugos sistemoje. „Pačiai teko gulėti ligoninėje ir matyti, kaip slaugytojos sultis, kefyrą pilsto vietoj padėjėjų, ir basonus išneša, kad tik daugiau uždirbtų! Bet gydytojų neteko matyti dirbant tokius papildomus darbus, nors universitetus ir jie, ir mes baigę, - kalba VLMEDICINA.LT pašnekovė. - Slaugytojas turi būti šalia paciento, o ne prie katilo. Deja, daugelyje įstaigų yra taip, kad administracijos atstovai netgi stebi, ar slaugytojos lėkštę, samtį teisingai laiko. Kol mes dalinsime košę, tol niekas nesikeis.
Puikūs ir siaubingi slaugos pokalbiai | Patarimai naujoms slaugytojoms
Žmogiškieji ištekliai: senėjimas, parengimas ir migracija
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didelė slaugytojų Euopoje dalis keturmyliais žingsniais artėja prie pensinio amžiaus, o žvilgtelėjus giliau pamatytume, kad 27,8 proc. slaugytojų yra 45-54 metų amžiaus ir net 19,4 proc. 55-64 metų. Lietuvos statistika atrodo gan panašiai, o tai reiškia, kad iki 2030 m. vien dėl senstančios visuomenės mes neteksime mažiausiai penktadalio slaugytojų. Dažnai jau dirbančius slaugytojus laikome duotybe, nekintančia konstanta, nors dažnai net nesusimąstome, jog slaugytojų bendruomenė sensta kartu su visa Lietuva. Dar dažniau susidaro įspūdis, kad mažiausiai dedama pastangų išlaikyti praktikuojantį specialistą.
Jos vertinimu, tam, kad nesusidurtume su slaugytojų trūkumu, reikėtų, jog kiekvienais metais slaugos studijas baigtų 2 tūkst. absolventų. Lietuvoje per metus paruošiama apie 600 slaugytojų. „Tyrimais įrodyta, kad slaugytojų skaičiaus didinimas praktikos vietose pagerina pacientų sveikimo proceso ir reabilitacijos efektyvumą iki 50 proc.“ - pabrėžė N.
Taip pat skaitykite: Jaunų šeimų parama Domeikavoje
Slaugytojų atlygis daugumoje Europos šalių sudaro nuo 40 proc. iki 60 proc. gydytojų darbo užmokesčio, 2023 m. duomenimis Lietuvoje vidutinis gydytojo darbo užmokestis siekė 4137 eurus neatskaičius mokesčių. Kaip ir čia statistika palanki mums, bet turime ir vieną vidinę riziką, tai vis brangesne šalimi tampanti Lietuva. Slaugytoją vilioja ne tik kitos šalys, bet ir kiti, pelningesni, sektoriai Lietuvoje.
Viešasis ir privatus sektorius: kultūra, krūviai, karjera
Slaugytojų labai trūksta slaugos, terapinio profilio skyriuose, operacinėse, kur darbas ypač sunkus. Lyderiaujančios chirurgijos klinikos Baltijos šalyse ortopedijos, bariatrijos ir plastinės chirurgijos srityse „Nordclinic“ personalo vadovės Ievos Nakutės teigimu, slaugytojo darbo specifika privačiame sektoriuje yra priešinga, nei visuomenėje susiformavęs stereotipas. „Visuomenėje susidaręs požiūris į slaugytojo specialybę ne visuomet atitinka realybę, kadangi privačiame sektoriuje kolektyvai dažnai jauni, komanda suinteresuota. Privačiose klinikose taip pat remiamasi užsienio praktikomis, siekiant užtikrinti tinkamą balansą, leidžiantį darbuotojams jaustis saugiems ir įvertintiems. Įmonės finansuoja ir galimybę slaugytojams įgyti specializaciją, o tai leidžia siekti karjeros, - sako I. Nakutė.
Anot klinikoje dirbančios vyr. „Studentai, pasirinkę praktiką privačiose įmonėse, nustemba, pamatę visiškai kitokią atmosferą: kiekvieno komandos nario, ar jis būtų chirurgas, ar slaugytojas, nuomonė vertinama. Taip pat sudaromos sąlygos turėti lankstų darbo grafiką, o krūvį - adekvatų tiek valandų, tiek pacientų skaičiumi. Slaugytojams nereikia dirbti 1,5 etato ir rūpintis 18 pacientų, iš kurių pusė - prijungti prie dirbtinio inksto, o kita pusė turi trachiostomas. Todėl ir viešajame sektoriuje slaugytojams turėtų būti sudarytos sąlygos atlikti savo darbą kokybiškai, nepervargstant ir jaučiant pasitenkinimą savo darbu bei tobulėjant profesiškai“, - teigia vyr.
„Nordclinic“ - lyderiaujanti chirurgijos klinika Baltijos šalyse ortopedijos, bariatrijos ir plastinės chirurgijos srityse. Kasmet klinikoje atliekama daugiau nei 4 000 operacijų, iš jų - 3 000 plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos, o pacientai atvyksta iš daugiau nei 30 valstybių. Kasdien virš 300 patyrusių savo srities specialistų komanda prisideda prie gyvenimą keičiančių pokyčių.
Jaunųjų slaugytojų įsidarbinimo patirtys: Klaipėdos universitetinės ligoninės pavyzdys
Pakalbinome būrelį šaunių jaunučių Klaipėdos universitetinės ligoninės slaugytojų, ką tik baigusių mokslus ir pradėjusių savo darbo karjerą šioje ligoninėje. Tarp jų - net dvi seserų dvynukių poros. Merginoms ši profesija atrodo labai patraukli, jos džiaugiasi pasirinkusios ir profesiją, ir didelių galimybių tobulėti turinčią darbovietę - Klaipėdos universitetinę ligoninę. Pašnekinome ir vyresnes jų koleges, kurios dirbdamos slaugytojų padėjėjomis, rado savo pašaukimą ir ryžosi mokytis slaugytojo profesijos.
Jaunųjų slaugytojų paprašėme atsakyti į keletą klausimų: 1. Kodėl darbui jos pasirinko Klaipėdos universitetinę ligoninę? 2. Kaip sekėsi pradėti darbus ir įsilieti į ligoninės kolektyvą? 3.
1. Nuo pat vaikystės žinojome, kad mes būsime slaugytojos, nes mūsų mama dirba slaugytoja. 2. Mums viskas nauja ir įdomu. Teko dirbti kelio, klubo sąnario endoprotezavimo, pilvo organų operacijų metu. Visko klausinėjame - kolegos draugiškai pataria, atsako į visus klausimus.
3. 1. Baigusios Salantų gimnaziją, Kretingos rajone abi pasirinkome slaugos studijas Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Mūsų tėvai iš pradžių išsigando, kad renkamės medikių profesiją, nes ji sunki, tačiau dabar džiaugiasi. Šioje ligoninėje atlikome praktiką, labai patiko, tad pabaigusios mokslus, norėjome čia dirbti ir toliau. 2. Kolektyvas priėmė draugiškai, supranta, kad jauniems žmonėms reikia padėti. Operacinės slaugytojos labai noriai mums pataria, aiškina, moko. Turime labai daug išmokti, nes dirbant su instrumentais per operacijas jau nebėra laiko galvoti, reikia veikti. 3. Dar žengiame tik pirmuosius savo darbinės veiklos žingsnius, tačiau esame labai patenkintos. Patekome į gerą ligoninę, puikų skyrių, kuriame tikrai daug išmoksime.
1. Labai traukė jūra ir medikės profesija, todėl iš Šakių atvažiavau studijuoti į Klaipėdos universitetą, mokiausi ketverius metus ir tapau slaugos bakalaure. Mokydamasi norėjau gauti ir praktikos, todėl džiaugiuosi, kad pavyko įsidarbinti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Dirbau slaugytojos padėjėja Insultų skyriuje, operacinėse, naktimis dirbdavau Priėmimo skyriuje. 2. 3. Esu labai patenkinta savo pasirinkimu. Džiaugiuosi, kad ligoninės vadovybė atsižvelgia į jaunų specialistų norus ir lūkesčius, priima dirbti į tuos skyrius, kur jie pageidauja.
Lina Beržinytė, Neurochirurgijos skyriaus Nr. 1. Jau metus dirbu Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Kai mokiausiu Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, tris mėnesius atlikau praktiką šioje ligoninėje ir būtent Neurochirurgijos skyriuje Nr. 2. Labai patiko draugiškas kolektyvas, darbas - nuo pirmų dienų supratau, jog tai mano pašaukimas. Kolegos kvietė sugrįžti čia dirbti po mokslų baigimo, tad taip ir padariau.
2. Įsiliejau į kolektyvą lengvai, nes čia jau dirbau per praktiką, visus pažinojau, buvome susidraugavę. Į mūsų skyrių pacientai atvyksta po traumų, avarijų, galvos, stuburo pažeidimų. 3. Dėl savo sprendimo tikrai nesigailiu. Man patinka ši profesija, kurią pasirinkti pastūmėjo teta slaugytoja. Esu iš Šilutės rajono, mėgstu gamtą ir žmones, džiaugiuosi, galėdama jiems padėti, išvaduoti nuo skausmų. Artimieji skatina toliau studijuoti, matyt, taip ir padarysiu.
1. Esu plungiškė. Į mediciną atėjau tvirtai apsisprendusi - norėjau tapti akušere. Studijuodama Kauno kolegijoje atlikau praktiką keliose ligoninėse, todėl galėjau palyginti darbo sąlygas. Atlikau praktiką ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Man patiko, kaip šioje ligoninėje elgiamasi su pacientais, kaip atliekamas slaugos darbas. Mačiau, kad čia yra visos galimybės tobulėti, įgyti gerų praktinių įgūdžių.
2. Iš pradžių kaip ir visos naujokės bijojau, ar viską padarysiu gerai. Tačiau kolektyvas priėmė šiltai, labai palaikė skyriaus vadovės, daug ko išmokė. Dabar pačiai juokinga prisiminus savo baimę. 3. Neatsidžiaugiu savo pasirinkimu. Neapsakomas džiaugsmas bendrauti su jaunomis mamytėmis, padėti joms rūpintis naujagimiais, ypač tomis, kurios pagimdė pirmą kartą.
1. Esu Klaipėdos universiteto slaugos bakalaurė. Studijuodama norėjau gauti ne tik teorinių žinių, bet ir įgyti daugiau praktinių įgūdžių. 2. Kadangi tai yra pirmoji mano darbo vieta medicinos srityje, tikrai nebuvo lengva. Tačiau kolegių slaugytojų pagalba ir vyresniosios slaugos administratorės reiklumas tiesioginiame darbe man labai padėjo. Man buvo viskas nauja ir įdomu. 3. Mokydamasi Klaipėdos "Žaliakalnio" gimnazijoje tikrai negalvojau, kad pasirinksiu studijuoti slaugą ir dirbsiu slaugytoja. Galima sakyti, jog pati profesija netyčia surado mane. Maloniausia mūsų darbe yra ta akimirka, kai pavyksta atkurti žmogaus gyvybines funkcijas tuomet, kai jis guli be jokių gyvybės ženklų. Didžiuojuosi, jog dirbu būtent šioje ligoninėje, nes patinka ir pats darbas, ir kolektyvas.
1. Šioje ligoninėje dirbu jau 20 metų, iš jų 16 metų dirbau slaugytojos padėjėja. Visada svajojau dirbti slaugytoja. 2. Iš pradžių buvo nejauku ir nedrąsu, bet jaučiau kolegų palaikymą, padrąsinimą ir greitai kolektyve pasijutau sava. 3. Esu įsitikinusi, jog tai yra mano darbas, mano profesija. Šiame darbe džiugina tai, jog galiu padėti žmonėms. Smagu matyti, kad į ligoninę vežimėliu atvežtas pacientas po gydymo namo išvyksta net be ramentų. Kasdien susiduriame su žmogaus kančia, skausmu ir stengiamės padėti.
1. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbu trečius metus. Iki tol kitoje gydymo įstaigoje daug metų dirbau slaugytojos padėjėja. Dirbdama pradėjau mokytis Klaipėdos valstybinėje kolegijoje ir įgijau bendrosios praktikos slaugytojos specialybę. Klaipėdos universitetinę ligoninę pasirinkau todėl, jog tai daugiaprofilinė ligoninė, kurioje yra geros sąlygos kilti karjeros laiptais, palankus mikroklimatas darbuotojams. Pakalbėjusi su čia dirbančiomis slaugytojomis išgirdau vien tik teigiamus atsiliepimus. 2. 3.
Karjeros laiptai ir išplėstinės praktikos galimybės
Šiuo metu studentai gali rinktis ir išplėstines slaugos praktikos studijų programą. „Tyrimais įrodyta, kad slaugytojų skaičiaus didinimas praktikos vietose pagerina pacientų sveikimo proceso ir reabilitacijos efektyvumą iki 50 proc.“ - pabrėžė N.
N. Saulienė vardija didžiausius, anot jos, šio meto slaugos sistemos iššūkius: Lietuvoje sukurti slaugos modelį, kuris leistų slaugytojams kopti karjeros laiptais ("o ne valyti spinteles ir klijuoti gydymo istorijas"); išlaikyti jaunimą Lietuvoje, pasiekti, kad slaugos administratorių funkcijas vykdytų griežtai tik turintieji slaugos mokslų diplomą.
Darbo sąlygų gerinimo kryptys
Ketvirta dalis turėtų spręsti infrastruktūros problemas, kurios sukurtų slaugos procesui reikalingas komfortabilias ir ergonomiškas darbo sąlygas. Visų pirma, turėtume pradėti nuo priemonių: 21 a. ES šalyje negali trūkti elementarių priemonių, reikalingų tiesioginėms funkcijoms atlikti. Privalome turėti pakankamai slaugos ir kitos modernios įrangos, kuri palengvintų slaugytojų kasdienybę. Privalome suteikti slaugytojams atitinkamas poilsio sąlygas. Investuoti į įstaigų renovaciją, juk švarioje ir šviesioje aplinkoje dirbti yra kur kas maloniau. Jau nekalbant apie darbo aprangą, kuria darbdavys privalo pasirūpinti. Visos šios priemonės ne tik padėtų išlaikyti esamus slaugytojus, bet kurtų ir profesijos teigiamą reputaciją, o pagerintos sąlygos viliotų ir jaunuolius rinktis slaugytojo kelią. Deja, realybė tokia, kad gydymo įstaigos šiuo metu imtis visų šių priemonių savarankiškai neturi resursų (nei finansinių, nei žmogiškųjų), todėl yra būtinas politikų ir savivaldos įsitraukimas.
Tačiau didelę įtaką apsisprendimui rinktis slaugytojo specialybę daro darbo užmokesčio perspektyvos ir profesijos prestižas, pažymi Kauno kolegijos vadovas praktiniam mokymui dr. Slaugytojų labai trūksta slaugos, terapinio profilio skyriuose, operacinėse, kur darbas ypač sunkus.
Puikūs ir siaubingi slaugos pokalbiai | Patarimai naujoms slaugytojoms
Vertybinės nuostatos ir profesinė laikysena
Onutė Mitalienė įvardija, kad svarbiausios savybės slaugytojo darbe:
- Stiprybė
- Kantrybė
- Pasišventimas
- Sąžiningumas
Nijolė Saulienė teigia, kad slaugytojas turi:
- Mylėti savo pacientą
- Glausti jį prie savo širdies
- Tobulėti
- Svajoti
- Saugoti sveikatą
- Nuolat siekti žinių
Kai slaugytoja mokosi, ji yra drąsi. Ir nesirūpinkite, ką apie jus galvoja administracijos vadovai, gydytojai.
Skaičiai ir rodikliai
Žemiau - suvesti svarbiausi rodikliai apie trūkumą, parengimą ir santykinius atlygius, kurie tiesiogiai veikia jaunų slaugytojų įsidarbinimo perspektyvas.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Prognozuojamas trūkumas iki 2032 m. (bendrosios praktikos) | 4 643 slaugytojai |
| Prognozuojamas trūkumas (slaugytojų padėjėjų) | 2 355 padėjėjai |
| Prognozuojamas trūkumas (išplėstinės praktikos) | 1 328 slaugytojai |
| Įstaigų, jaučiančių trūkumą | > 1/3 gydymo įstaigų |
| Paruošiama slaugytojų per metus | ~600 |
| Reikia parengti per metus | ~2 000 |
| Rekomenduojamas pacientų skaičius vienai slaugytojai | ~7 pacientai + 3 padėjėjai |
| Esamas naktinis krūvis kai kuriose įstaigose | ~64 pacientai vienai slaugytojai |
| Slaugytojų amžiaus grupė 45-54 m. | ~27,8 % |
| Slaugytojų amžiaus grupė 55-64 m. | ~19,4 % |
Įsidarbinimo realijos: nuo padėjėjo iki savarankiškumo
„Studentai, pasirinkę praktiką privačiose įmonėse, nustemba, pamatę visiškai kitokią atmosferą: kiekvieno komandos nario, ar jis būtų chirurgas, ar slaugytojas, nuomonė vertinama. Taip pat sudaromos sąlygos turėti lankstų darbo grafiką, o krūvį - adekvatų tiek valandų, tiek pacientų skaičiumi. Slaugytojams nereikia dirbti 1,5 etato ir rūpintis 18 pacientų, iš kurių pusė - prijungti prie dirbtinio inksto, o kita pusė turi trachiostomas. Todėl ir viešajame sektoriuje slaugytojams turėtų būti sudarytos sąlygos atlikti savo darbą kokybiškai, nepervargstant ir jaučiant pasitenkinimą savo darbu bei tobulėjant profesiškai“, - teigia vyr.
„Tyrimais jau įrodyta, kad pirmasis sutiktas specialistas turėtų būti slaugytojas. (...) Kol kas, deja, Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose geriausiu atveju sutinka slaugytojo padėjėjas arba registracijos darbuotojas. Taip yra ir kalbant apie skubiąją pagalbą, ir pirminę sveikatos priežiūrą“, - teigė N.
Kas padėtų pritraukti ir išlaikyti jaunus specialistus
Paruošiant daugiau slaugytojų aukštosiose mokyklose, šių darbuotojų trūkumas galimai sumažėtų. „Tyrimais įrodyta, kad slaugytojų skaičiaus didinimas praktikos vietose pagerina pacientų sveikimo proceso ir reabilitacijos efektyvumą iki 50 proc.“ - pabrėžė N. Slaugytoją vilioja ne tik kitos šalys, bet ir kiti, pelningesni, sektoriai Lietuvoje.
„Slaugos sistemos stiprinimas reikalingas tikrai ne vien slaugytojams. Slaugos sistemos stiprinimas pirmiausiai reikalingas žvelgiant į pacientus - slaugytojai yra ta grandis, kuri yra labai reikalinga paprastam žmogui, kuris yra sveikatos sistemoje.
tags: #jaunoms #slaugytojoms #vietos #nera