Šeima yra visuomenės pagrindas, tačiau jos ateitis Lietuvoje šiandien kelia nerimą. Lietuvoje jaunų žmonių skaičius nuosekliai mažėja, o demografinės tendencijos kelia nerimą tiek ekspertams, tiek šeimų politiką formuojančioms institucijoms.
Gimstamumo rodiklis 2023 metais siekė vos 1,18 - tai mažiausias kada nors fiksuotas rodiklis nepriklausomos Lietuvos istorijoje (palyginimui, ES vidurkis 2023 m. siekė 1,55). Anot Vilniaus universiteto doc. dr. demografo Daumanto Stumbrio, šis skaičius yra ne tik demografinė, bet ir socialinė problema. Tai reiškia, kad dabartinę kartą pakeis mažesnė karta - negimsta tiek vaikų, kiek reikėtų užtikrinti tvarią demografinę raidą. „Europoje tai yra vienas mažiausių rodiklių", - atkreipia dėmesį doc. dr.
Dar daugiau, Lietuvoje moterų amžius, kada susilaukiama pirmojo vaiko, sparčiai auga. 2024 m. duomenimis, pirmojo vaiko susilaukta vidutiniškai 29 metų, kai prieš dešimtmetį šis amžius siekė 26 metus. Doc. dr. D.Stumbrys nurodo, kad tokia tendencija neatsiejama nuo socialinių ir ekonominių procesų.
Nacionalinės šeimos tarybos narė, laikinai atliekanti pirmininko funkcijas, Vilniaus universiteto docentė dr. Lijana Gvaldaitė pabrėžia, kad tokia tendencija lemia ilgalaikes pasekmes ne tik ekonomikai, bet ir socialinei šalies raidai: „Mažėjantis jaunų žmonių skaičius tiesiogiai veikia darbo rinką, socialinių paslaugų poreikį bei regionų vystymąsi.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad regionai Lietuvoje patiria ypač didelį gyventojų nutekėjimą - Eurostato duomenys rodo, kad 15-29 metų amžiaus gyventojų dalis Lietuvoje yra viena mažiausių Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, Vilkaviškio rajono savivaldybėje 16-29 m. amžiaus nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo dvigubai daugiau nei bendras gyventojų skaičius, t. y. 11,26 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Taryba atkreipia dėmesį, kad būstas yra svarbus veiksnys, lemiantis šeimos gerovę. Būsto neturėjimas - svarbi santuokų mažėjimo, jų atidėjimo vėlesniam laikui, mažo gimstamumo priežastis, nes jauni žmonės pirmiausia nori susikurti materialinę gerovę ir apsirūpinti būstu, tik po to pradeda galvoti apie šeimos kūrimą, jos pagausėjimą.
„Lietuvoje dalis jaunų šeimų negali gauti norimo dydžio būsto paskolos dėl per mažų pajamų ar neturi sukaupę pradinio įnašo būstui, o socialinio būsto fondas taip pat yra labai ribotas ir neatitinka paklausos. Tuo tarpu kitur Europoje, pavyzdžiui, Austrijoje ar Suomijoje, taikomos įvairios valstybės paramos priemonės - nuo subsidijų ir lengvatinių paskolų iki valstybės ar savivaldybių valdomo būsto nuomos. Konkrečiai Austrijoje didelę dalį būsto valdo valstybė, o šeimos gali lengvatinėmis sąlygomis jį nuomotis", - pastebi doc. dr.
Doc. dr. L.Gvaldaitė taip pat pabrėžia būtinybę kurti lankstesnes būsto politikos priemones - didinti subsidijas, kurios padėtų jaunoms šeimoms lengviau sukaupti pradinį įnašą būstui įsigyti ar kompensuoti nuomos išlaidas. Pasak jos, prie būsto problemų sprendimo aktyviau turėtų prisidėti ir savivaldybės.
Vilniaus rajono savivaldybė jau taiko papildomas subsidijas, kurios skatina jaunus žmones pasilikti regione, ir tokių priemonių turėtų būti daugiau visoje Lietuvoje. Savivaldybės turėtų didinti socialinio būsto fondą, pasiūlyti papildomas finansines paskatas ar netgi statyti būstą, kuris būtų prieinamas jauniems specialistams, ypač regionuose.
Esminiai Iššūkiai Jaunoms Šeimoms
Būsto Prieinamumo Problemos
Šiuo metu vidutinė būsto kvadratinio metro kaina Vilniuje viršija 3000 eurų, o didžiuosiuose miestuose sparčiai kyla. Dėl to daug jaunų šeimų, ypač tų, kurios dar tik pradeda savo karjerą, nesugeba sukaupti pradinio įnašo ar gauti pakankamai didelės paskolos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Vaikų Priežiūros Paslaugų Trūkumas
Pranešimas atskleidžia, kad vaikų priežiūros paslaugų prieinamumo stoka kelia reikšmingų sunkumų jaunoms šeimoms. Statistikos duomenimis, 2024 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigų užimtumas siekė net 96 proc., o kai kuriose didmiesčių savivaldybėse - ir 100 proc. Tai reiškia, kad tėvams tenka ieškoti alternatyvų arba laukti vietos darželyje ilgus mėnesius.
Pasak doc. dr. D.Stumbrio, esant tokiai situacijai, jaunai šeimai darbo ir vaikų priežiūros derinimas tampa dideliu iššūkiu. Tai dažnai lemia vieno iš tėvų pasitraukimą iš darbo rinkos, kas neigiamai veikia šeimos pajamas.
Doc. dr. L.Gvaldaitė pastebi, kad vaikų priežiūros paslaugos turėtų būti laikomos universalia paslauga, kurios prieinamumą turi užtikrinti valstybė. Trūksta paslaugų vaikams iki 2 metų amžiaus, kai abu tėvai dirba. Čia reikalingi ne tik darželiai, bet ir lankstūs, individualizuoti priežiūros modeliai.
Psichologinės Paramos Poreikis
Psichologinė parama jaunoms šeimoms Lietuvoje - dar vienas tylesnis, bet gilus iššūkis, ypač aktualus regionuose. Kita vertus, psichologinės pagalbos paslaugų poreikis yra didesnis, palyginus su tuo, kas yra.
Pasak doc. dr. D. Stumbrio, tokia situacija tik gilina socialinę atskirtį ir didina riziką ilgalaikėms emocinėms traumoms. Jis pabrėžia, kad emocinė pagalba turi būti ne tik reaguojanti, bet ir prevencinė - ji turi būti prieinama ne tik kriziniais atvejais, bet ir kaip kasdienės sveikatos dalis - ypač Lietuvoje, kur savižudybių rodikliai išlieka vieni didžiausių Europoje.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Valstybės Paramos Priemonės
Pirmą kartą būstą įsigyjančios jaunos šeimos Lietuvoje gali pasinaudoti valstybės skiriamomis subsidijomis. Tokia pagalba pasinaudoję žmonės teigia, kad iniciatyva sveikintina, bet sistema galėtų veikti greičiau.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skaičiuoja, kad nuo 2018 m., kai ši parama pradėta teikti, pagrindinė subsidija išmokėta daugiau nei 6 tūkst. Per šešerius metus nuo paskatos teikimo pradžios subsidijoms išmokėti panaudota 86,2 mln. eurų.
SADM duomenimis, jaunos šeimos su valstybės pagalba iki šiol dažniausiai būstus įsigydavo Klaipėdos r. sav., Kauno r. sav., Vilniaus r. sav., Kretingos r. sav., Marijampolės sav., Alytaus m. sav., mažiausiai - Pagėgių sav., Kalvarijos sav., Kupiškio r.
Finansinei paskatai jaunoms šeimoms teikti 2025 m. iš viso skirta 12,5 mln. eurų: apie 2 mln. eurų numatyta skirti subsidijoms mokėti šeimoms, kurios būsto statybas baigs 2025 m., likusi suma - 10,46 mln. eurų.
Vidutinis išmokamos subsidijos dydis šeimai šiemet siekė apie 16,6 tūkst. eurų. Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.
Į valstybės paramą pretenduoti gali jaunos šeimos. Tiesa, naujai prašymus užpildžiusioms šeimoms bus teikiamos jau gerokai mažesnės subsidijos: neauginančioms vaikų ar auginančioms 1 vaiką šeimoms suteikiama 10 proc., auginančioms du vaikus - 15 proc., auginančioms tris ir daugiau vaikų - 20 proc. kompensacija.
Dar viena naujovė - nuo šių metų pradžios nustatyta įsigyjamo būsto maksimali vertė negali viršyti 120 tūkst. eurų. Nuo šių metų pradžios atsisakyta laukiančiųjų finansinės paskatos sąrašo sudarymo - prašymai priimami tik esant finansavimui.
Kvietimą teikti prašymus finansinei paskatai gauti planuojama skelbti 2026 m. Nuo šių metų pradžios atsisakyta būsto statybų finansavimo, nes tikslas yra padėti šeimai, kuriai trūksta lėšų pradiniam įnašui padengti.
Tačiau, pasak ekspertų, nepakanka lėšų skiriama šiai problemai spręsti. 10 ar keliolika milijonų visai Lietuvai, visoms jaunoms šeimoms kurtis regionuose - tai yra lašas jūroje, lyginant su tuo, kiek būsto politikoje investuojama Vakarų šalyse ir kiek stengiamasi padėti sprendžiant būsto problemą.
EBPO Rekomendacijos
Lietuvai norint paskatinti būsto prieinamumo ir kokybės spartesnį gerėjimą, svarbu stiprinti ir persvarstyti esamas būsto politikos paramos schemas ir paspartinti energinio efektyvumo didinimą. Tai galima būtų padaryti šalinant kliūtis įperkamam ir tvariam būstui bei valdant viešąsias investicijas į būstą.
EBPO ekspertai išskyrė keturias pagrindines rekomendacijas, kaip sudaryti galimybę Lietuvos gyventojams įsigyti kokybišką būstą už prieinamą kainą:
- Peržiūrėti valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti schemų efektyvumą.
- Nustatyti mokestines paskatas oficialiai registruoti nuomos sutartis.
- Išplėsti renkamų duomenų apie būsto nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre apimtis ir skatinti tokių sutarčių registraciją.
- Pasirengti Lietuvos būsto sektoriaus strategiją, įvertinti būsto statybos ir jo atnaujinimo paramos fondo kūrimo galimybes.
Dalis Lietuvos įgyvendinamos politikos jau dabar atitinka EBPO ekspertų rekomendacijas. Pavyzdžiui, pastatų atnaujinimo proceso efektyvumas didinamas teikiant paramą renovacijoms iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo programos (RRF).
Jaunimo Apsirūpinimo Būstu Problematika Moksliniuose Tyrimuose
Straipsnyje nagrinėjama jaunimo apsirūpinimo būstu problematika Lietuvoje. Remiantis kokybinio tyrimo duomenimis, buvo identifikuotos jaunų asmenų patirtys ir požiūriai apsirūpinimo būstu klausimais.
Pusiau struktūruotų interviu duomenų analize buvo išskirtos pagrindinės jaunimo apsirūpinimo būstu problemos: pirmojo nuosavo būsto įsigijimo istorija; būsto įsigijimo strategijos; užimtumo statuso ir apsirūpinimo finansiniais ištekliais reikšmė įsigyjant būstą; galimybių įsigyti / išsinuomoti būstą vertinimas.
Remiantis naujausių mokslinių tyrimų ir analitinių ataskaitų (Eurostato, OECD) duomenimis, galime teigti, kad pastarąjį dešimtmetį jaunimo apsirūpinimo būstu procesas sudėtingėja tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Lietuvoje jaunimo apsirūpinimo būstu klausimams nėra skiriama pakankamai dėmesio nei akademinėje literatūroje, nei socialinės politikos strateginiuose dokumentuose, o būsto politikoje jaunimas nėra prioritetinė grupė.
Vis daugiau jaunų žmonių santykinai ilgiau gyvena su tėvais. Dėl lėšų stygiaus jaunimas negali įsigyti nuosavo būsto, todėl vienintelė galimybė - nuoma.
Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko jaunimui sudėtinga apsirūpinti būstu, yra nestabili situacija darbo rinkoje ir finansinių išteklių trūkumas. Dėl to jauni asmenys vis dažniau yra priversti gyventi su tėvais, nuomotis būstą, kartais jie net pavadinami būsto nuomininkų karta.
Apžvelgiant jaunimo savarankiško gyvenimo tendencijas Europoje, iš Europos Sąjungos pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenų (EU-SILC 2017) matyti, kad ES net 47 proc. jaunų suaugusių 25-34 metų amžiaus asmenų vis dar gyvena su tėvais (Eurostatas 2018).
Pažymėtina, kad Europos šalyse skiriasi ir vidutinis amžius, kada jauni asmenys išeina iš tėvų namų ir apsigyvena savarankiškai (EU-SILC 2017). Lietuvoje ir kitose Europos šalyse per pastarąjį dešimtmetį situacija išlieka iš esmės nepakitusi, tačiau tarp šalių egzistuoja nemaži skirtumai.
Jaunų Asmenų Patirtys Apsirūpinant Būstu
Didžioji dauguma tyrime dalyvavusių informantų jau turėjo būsto įsigijimo patirties. Absoliuti dauguma jaunų žmonių buvo priversti imti paskolą arba būstą padėjo nusipirkti / nupirko tėvai. Didelė dalis informantų susitaupė pradiniam būsto įnašui dirbdami užsienyje arba sumokėti pradinį įnašą padėjo tėvai. Iš esmės tik labai maža dalis jaunų žmonių gali savarankiškai įsigyti būstą be tėvų paramos.
Nemaža dalis informantų, kurie vis dar gyvena tėvų namuose, nurodė, kad bando sutaupyti pradinio būsto įnašui.
Dalis informantų pasirinko alternatyvą, t. y. būsto nuomą. Labai dažnai jauni asmenys pradeda savarankišką gyvenimą nuomojame būste, kai kuria partnerystes ar šeimas.
Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad absoliuti dauguma jaunų asmenų, gyvenančių nuomojame būste, šią savo situaciją labiau vertina kaip tarpinę. Nuosavo būsto įsigijimo motyvai yra labai akivaizdūs.
Itin akcentuotina tai, kad gyvenimas nuomojame bute susijęs su netikrumu, neužtikrintumu ir nesaugumu, todėl jaunų žmonių noras įsigyti nuosavą būstą yra didelis.
Jaunimo galimybės apsirūpinti būstu yra susijusios su daugybe socialinių, ekonominių, demografinių ir individualaus lygmens veiksnių. Labiausiai jaunimo galimybes apsirūpinti būstu ir tapti nepriklausomiems nuo tėvų ar globėjų riboja ekonominis netikrumas, finansinių išteklių stoka, nestabili darbo rinka.
Pinigų trūkumas - tai dažniausia priežastis, dėl kurios jauni asmenys negali įsigyti nuosavo būsto.
Apskritai jaunimas galimybes įsigyti būstą vertina nevienareikšmiškai. Pažymėtina, kad santykinai jaunos moterys savo galimybes vertina prasčiau ir nurodo, kad be partnerio tikriausiai turėtų tenkintis prastesnės kokybės būstu.
Būsto įsigijimo galimybes santykinai prasčiau vertina asmenys, kurie šiuo metu gyvena nuomojame bute. Jie norėtų įsigyti nuosavą būstą, bet to negali padaryti dėl finansinių išteklių stokos.
Jauni asmenys, kurie jau yra įsigiję nuosavą būstą (dažniausiai su paskola arba remiami tėvų), savo galimybes vertina santykinai geriau ir nieko keisti neplanuoja.
Išvados ir Rekomendacijos
Šiandienos iššūkiai reikalauja ne skubių, o apgalvotų ir sistemingų sprendimų. Tik ilgalaikės, tvarios šeimos politikos priemonės gali sušvelninti demografinę situaciją ir kurti palankią aplinką jaunoms šeimoms. Tam būtina užtikrinti nuoseklų finansavimą, ilgalaikes paramos programas ir aiškiai apibrėžtą valstybinį prioritetą šeimai.
Doc. dr. L. Gvaldaitė pabrėžia, kad regioninė politika negali būti atskirta nuo šeimos politikos. Pasak jos, investicijos į regionus turi būti kompleksinės. „Jaunos šeimos renkasi gyvenimą ten, kur yra galimybės - darbo vietos, kokybiškas švietimas, prieinamos sveikatos ir socialinės paslaugos. Jei šių sąlygų nėra, regionai tuštėja, o tai didina socialinę atskirtį“, - primena ji.
Doc. dr. D. Stumbrys atkreipia dėmesį, kad mažas gimstamumo rodiklis yra ilgalaikių demografinių ir socioekonominių procesų pasekmė. Juos paveikti trumpuoju laikotarpiu yra labai sudėtinga.
Pranešime rekomenduojama plėtoti kompleksinę šeimos paramos sistemą, kuri apimtų visus jaunai šeimai svarbius aspektus - nuo būsto ir finansinės paramos iki psichologinės pagalbos ir vaikų priežiūros paslaugų, atliekant priemonių įgyvendinimo stebėseną ir poveikio analizes. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas savivaldybių pajėgumų stiprinimui ir nevyriausybinių organizacijų įtraukimui, kad pagalba šeimoms būtų kuo artimesnė, savalaikė ir efektyvi.
Reikia sistemingų, tvarių sprendimų, kurie užtikrintų jaunų šeimų stabilumą ir gerovę. Tai ne tik vaikų priežiūros paslaugos, bet ir būsto, sveikatos priežiūros bei psichologinės paramos prieinamumas šalyje, kur kiekviena jauna šeima gali įsikurti, auginti vaikus ir jaustis saugiai bei oriai.
Socialinio būsto laukiančių asmenų skaičius 2020 m.:
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Asmenys (šeimos), laukiantys socialinio būsto | 9 195 |
| Šeimos nariai | 18 292 |
| Vidutinė laukimo trukmė | 6 metai |
| Asmenys (šeimos), nuomojantys socialinį būstą | 11 416 |
tags: #didinsime #socialinio #b8sto #prieinamuma #jaunoms #seimoms