Gyventojai, planuodami savo ateitį, dažnai susimąsto apie tai, kas nutiktų su pensijai kauptais pinigais po jų mirties. Apie tai, kas gyventojui mirus vyksta su „Sodros“ pensijos ir II pensijų pakopos lėšomis, skaitykite šiame straipsnyje.
🔴 Philippines LIVE: Lacson Silences 'Hijackers' of Flood Control Probe | Blue Ribbon | Jevara PH
Kaip Veikia „Sodros“ Pensijų Sistema?
Pagal įstatymus, kiekvienas dirbantis asmuo kas mėnesį pensijų socialiniam draudimui turi mokėti 8,72 proc. nuo savo atlyginimo. Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba vidutinį lietuvišką 2415,7 euro atlyginimą (prieš mokesčius), per mėnesį už būsimą pensiją „Sodrai“ turi sumokėti beveik 211 eurų. Per metus susidaro nemenka suma - 2532 eurai. Jei žmogus už tokią algą pradirba 30 metų, tuomet per juos „Sodrai“ už pensiją turi sumokėti beveik 76 tūkst. eurų.
Jei žmogus miršta anksčiau laiko, visi jo sumokėti pinigai atitenka svetimiems žmonėms. Taip yra todėl, kad pensijų sistema Lietuvoje remiasi einamojo finansavimo principu. Tai reiškia, kad pensijos finansuojamos iš dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų.
Anot „Sodros“ specialistų, mokėdami socialinio draudimo įmokas žmonės nekaupia pinigų - jie kaupia darbo stažą ir pensijų apskaitos vienetus, kurie vėliau lemia pensijos dydį. Kai miršta senatvės pensijos gavėjas, kuris savo mirties mėnesį dar negavo pensijos, ji išmokama mirusįjį laidojančiam asmeniui. Kartu išmokama paskirtos pensijos vieno mėnesio dydžio suma. Po žmogaus mirties jo sutuoktiniui ar sutuoktinei yra mokama našlių pensija, kurios dydis yra vienodas visiems gavėjams ir nepriklauso nuo mirusiojo pensijos dydžio.
Kas Atsitinka Su II Pakopos Pensijų Pinigais Mirus Asmeniui?
Kiekvieną mėnesį ją kaupiantis asmuo sumoka 3 proc. nuo savo atlygio. Taigi tas pats vidutinį atlygį uždirbantis asmuo papildomam pensijos kaupimui sumoka apie 73 eurus (2415,7 x 0,03). Per metus tai yra apie 876 eurus. Jei tokią algą gaunantis žmogus pensiją II pakopoje kaupia 30 metų, jis susimoka apie 26,3 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Kai darbuotojas sulaukia pensinio amžiaus, ši suma, investicinis prieaugis ir valstybės skatinamųjų įmokų suma yra dalijama į dalis, kurios kiekvieną mėnesį yra pridedamos prie jo „Sodros“ pensijos. Ši dalis yra vadinama anuitetu.
Tai reiškia, kad anuitetas yra periodinė pensijų išmoka, kai sukauptas turtas „paverčiamas“ reguliariais mokėjimais visam likusiam gyvenimui, nepriklausomai nuo to, kiek žmogus gyvens. Pavyzdžiui, 2025 m. gruodį anuitetą įgiję gyventojai vidutiniškai gaudavo 78,05 euro (be paveldėjimo teisės), o su paveldėjimu - 66,75 euro.
Mitai Apie II Pensijų Pakopą
Neretai specialistai pabrėžia, kad apie II pensijų pakopą sklando nemažai mitų, pavyzdžiui, kad mirus jų pinigai atitektų pensijų fondų valdymo įmonei ar „Sodrai“. Visgi tiesa yra ta, kad sukaupti pinigai yra žmogaus nuosavybė ir jie jokiais būdais neatitenka nei pensijų fondų valdymo įmonei, nei „Sodrai“.
Jei II pakopoje pensiją kaupęs asmuo miršta, jo sukauptus pinigus gali paveldėti giminaičiai. „Paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais, bet ne anksčiau, negu pervestos pensijų įmokos už kalendorinį mėnesį, kurį dalyvis mirė. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi paveldėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus konvertuoja į pinigus tos dienos pensijų fondo vienetų verte ir ne vėliau kaip per 7 darbo dienas juos išmoka įpėdiniams“, - dalijosi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).
LIPFA pažymi, kad, jei asmuo miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, visas jo II pakopoje sukauptas turtas yra paveldimas. Tokiu atveju lėšos paveldimos pagal mirusiojo sudaryta testamentą arba įstatymą (giminystės ryšį). „Paveldėtojai per tris mėnesius nuo mirties dienos turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Ta pati tvarka galioja, ir jei gyventojas jau sulaukė pensinio amžiaus, bet nespėjo sudaryti pensijų išmokos sutarties“, - pabrėžė asociacija.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Tuo metu, jei žmogus pensijos sulaukia, jis gali įsigyti pensijų anuitetą ir pasirinkti vieną iš trijų anuiteto rūšių, iš kurių dvi - su paveldėjimo galimybe. Pasirinkus anuitetą šios lėšos laikomos ir investuojamos specialiame fonde, iš kurio mokami pinigai pensijos sulaukusiems II pakopos dalyviams. Išmokos apskaičiuojamos maždaug 20 metų laikotarpiui, nes apytikriai tiek vidutiniškai gyvena pensijos sulaukę lietuviai. Jei žmogus gyventų ilgiau, jis išmokas gautų visą gyvenimą ir šios išmokos viršytų sumą, kuri buvo sukaupta. Trumpiau gyvenantieji išmokų gautų mažiau, tačiau tiek, kiek reikėtų iki gyvenimo pabaigos.
Tai reiškia, kad II pensijų pakopoje sukaupti pinigai paveldėtojams neatitenka tik tuo atveju, kai pats kaupiantysis pasirenka anuitetą be paveldėjimo galimybės.
LIPFA dalijasi, kad per ketvirtį fiksuojama per tūkstantį paveldėjimo atvejų, o išmokėtos sumos paskutinį ketvirtį sudarė apie 7 mln. eurų.
Anuitetai: Svarbu Žinoti
„Svarbu pabrėžti, kad pasitelkdama tokią sistemą valstybė sprendžia ne tik atskiriems žmonėms, bet visai visuomenei aktualią problemą. Nepakankamos pensijos ir didelė skurdo rizika senatvėje gali lemti augančius mokesčius ir tiems, kurie savo ateities gerove pasirūpins patys. Taigi anuitetai skirti užtikrinti didesnes reguliarias visų senjorų pajamas senatvėje, taip sumažinant spaudimą šalies finansų sistemai”, - sako P. Kabelis.
Vienas dažniausių nuogąstavimų, susijusių su pensijų anuitetais, yra įsitikinimas, kad sulaukus pensijos amžiaus sukauptų lėšų nebeįmanoma atgauti. Iš tiesų pensijų fonde sukauptas turtas priklauso pačiam žmogui, o tai, kaip jis bus išmokamas, aiškiai apibrėžta įstatymuose. Kai kuriais atvejais, priklausomai nuo sukauptos sumos, senatvės amžiaus sulaukę dalyviai gali atsiimti dalį ar net visą sukauptą turtą vienu kartu. Be to, šiemet atsirado ir daugiau galimybių pasinaudoti savo turtu anksčiau laiko.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Pasak eksperto, taip pat numatyta, kad jeigu iki senatvės pensijos amžiaus lieka penkeri metai ar mažiau, o žmogus yra sukaupęs mažiau nei pusę privalomos pensijų anuiteto sumos, ši suma gali būti atsiimta vienkartine išmoka. Be to, kiekvienam dalyviui vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį suteikiama galimybė atsiimti dalį - iki 25 proc. - pensijų fonde sukaupto turto, neviršijant paties dalyvio sumokėtų įmokų dalies ir laikantis įstatyme nustatytų sąlygų.
Anuitetų Tipai ir Paveldėjimas
Svarbu suprasti, kad paveldimumas priklauso ne nuo paties anuiteto fakto, o nuo to, koks anuiteto tipas pasirenkamas. Žmogus pats renkasi vieną iš trijų anuiteto rūšių. Vienas iš svarbiausių kriterijų, galinčių padėti pasirinkti, tai paveldėjimo galimybė. Du iš trijų „Sodros“ siūlomų anuitetų turi lėšų paveldėjimo galimybę.
Atvejais, kai pasirenkamas anuitetas su paveldėjimo galimybe, nustatomas garantuotas išmokų laikotarpis - jeigu žmogus nesulaukia jo pabaigos, likusi neišmokėta suma išmokama paveldėtojams.
Taip pat yra ir toks sprendimas, kai dalis sukaupto turto lieka pensijų fonde, toliau investuojama ir paveldima, o reguliarios anuiteto išmokos pradedamos mokėti vėliau, sulaukus vyresnio amžiaus. Tokie pasirinkimai leidžia suderinti dalykus, kurie žmonėms dažniausiai ir kelia daugiausia klausimų - stabilias pajamas pensijoje ir paveldimumą. Todėl teiginys, kad pasirinkus anuitetą sukauptos lėšos „dingsta“, neatitinka realybės.
Anuitetų Apmokestinimas
Tačiau praktikoje anuitetų apmokestinimas yra gerokai paprastesnis, nei dažnai manoma. Kaip teigia P. Kabelis, sudarius pensijų anuiteto sutartį ir įsigijus anuitetą iš „Sodros” anuitetų fondo, taikomas vienkartinis 2,5 proc. administravimo mokestis, kuris nuskaičiuojamas iš karto. Vėliau jokių periodinių ar „paslėptų“ mokesčių nėra - pensijos išmokos žmogui mokamos be papildomų atskaitymų. Toks vienkartinis mokestis, paskirstytas per visą tikėtiną pensijos mokėjimo laikotarpį, turi labai ribotą poveikį mėnesinei išmokai.
Investavimas Pasirinkus Anuitetą
Pensijų anuitetų fondas valdomas pagal aiškią investavimo strategiją, kuri derina saugumą, diversifikaciją ir augimo potencialą. Tai leidžia ne tik užtikrinti reguliarias išmokas, bet ir siekti, kad jos laikui bėgant nenuvertėtų.
„Pensijų anuitetas pirmiausia yra rizikų valdymo sprendimas - jis skirtas stabilumui. Tačiau stabilumas nereiškia, kad lėšos nėra investuojamos. Priešingai - jos ir toliau dirba, o pastaraisiais metais daliai anuitetų gavėjų buvo mokamos ir didesnės išmokos, nei numatyta minimaliomis sąlygomis. Pastaruosius kelis metus anuitetai buvo indeksuojami (didinami) 2-3 proc. kasmet“, - sako P. Kabelis.
III Pakopos Pensijų Kaupimas
III pakopoje gyventojai lėšas gali kaupti savarankiškai. Valstybė skatina šį kaupimą įmokoms suteikdama gyventojo pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Kiekvienais kaupimo metais galima susigrąžinti sumą, siekiančią iki 20 proc. III pensijų pakopoje sukauptos lėšos yra paveldimos.
Pensijų Pakopos: Trumpas Apibendrinimas
Tiek įtrauktiems į II pakopos pensijų kaupimą, tiek svarstantiems kaupti III pensijų pakopoje savarankiškai kyla nemažai klausimų. Vienas iš jų - kas nutiks su sukauptomis lėšomis nesulaukus pensijos. I pakopos (šioje sistemoje dalyvauja kiekvienas dirbantysis) pensija, nėra paveldima.
Jei asmuo miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, visos privačiuose pensijų fonduose kaupiamos lėšos yra paveldimos. Sulaukus pensijos, sukauptas turtas ar jo dalis išmokama priklausomai nuo sukauptos sumos ir išmokų būdo.
| Sukaupta suma II pakopoje | Išmokėjimo būdas sulaukus pensijos | Paveldėjimo galimybės |
|---|---|---|
| Iki 5 tūkst. eurų | Vienkartinė išmoka | Paveldimas visas sukauptas turtas |
| 5-10 tūkst. eurų | Periodinės išmokos iki 85 metų | Paveldimos neišmokėtos lėšos iki 85 metų |
| Daugiau nei 10 tūkst. eurų | Įsigyjamas anuitetas | Priklauso nuo pasirinkto anuiteto tipo (yra anuitetai su paveldėjimo galimybe) |
tags: #sodros #ismokos #paveldetojams