Jau daug tūkstantmečių vyksta cikliška gamtos procesų kaita: ateina pavasaris - sprogsta pumpurai, vasarą pražysta gėlės, rudenį pagelsta medžių lapai, o žiemą sulaukiame sniego. Vienas kitą keičiantys metų laikai - tai sezoniniai bioritmai. Prie šių objektyviai cikliškų gamtos pokyčių priprantame ir nekreipiame į juos ypatingo dėmesio. Pastebėta, kad žmogų veikia kelių tipų natūralūs paros, saulės (heliobiologiniai), mėnulio ritmai.
Du kartus per metus mūsų laikrodžiai pajuda iš karto valandą - pirmyn ir atgal. Tačiau mūsų kūnas ir protas ne visada suspėja paskui šį pokytį. Laikrodžių persukimas, nors ir atrodo tik techninis veiksmas, gali turėti netikėtai stiprų poveikį mūsų miegui, emocinei pusiausvyrai ir bendram psichikos stabilumui.
Aptarkime, kaip laiko keitimas veikia mūsų organizmą ir psichiką, remdamiesi moksliniais tyrimais ir ekspertų nuomone.
Biologinis Laikrodis ir Jo Sutrikimai
„Mūsų vidinis biologinis laikrodis, dar vadinamas bioritmu, reguliuoja svarbius procesus organizme, tokius kaip miego ir būdravimo ritmą, hormonų lygį, kraujospūdį, kūno temperatūrą ir medžiagų apykaitą, - teigia gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Vilija Narbutienė.
Tokie ritmai, kai organizmo funkcijų svyravimas dėsningai kartojasi per parą, vadinami cirkadiniais (lot. circa diem - apie parą). Cirkadinius ritmus reguliuoja centriniai mechanizmai (virškryžminis pagumburio branduolys) ir autonominis kiekvienos ląstelės laikrodis.
Taip pat skaitykite: Stovyklų tikslai socialiai pažeidžiamiems vaikams
Mokslo šaka, tyrinėjanti periodinių ciklų poveikį gyviesiems organizmams, vadinama chronobiologija. Jau gilioje senovėje kinai tikėjo, kad planetų judėjimas turi įtakos bioritmų ciklų, kurie prasideda vos tik gimus ir trunka visą gyvenimą, kaitai. Tuomet ir prasideda paros ritmas (veikiantis pagal šviesos bei tamsos ciklus) bei ima tiksėti vidinis 24 valandų biologinis laikrodis, kuris yra vadinamas bioritmais.
Labiausiai pajaučiame savo biologinio laikrodžio egzistavimą, kai tenka pakeisti laiko ar klimato juostas, o ypač keliaudami po tolimas šalis iš vienos klimato juostos į kitą. Nors per kelias dienas žmogus ir sugeba prisitaikyti prie klimato ir geografinių sąlygų svečioje šalyje, tačiau reikia atsiminti, kad reikia prisiderinti ir prie šviesos bei tamsos bioritmo.
Laiko Persukimo Poveikis
„Visų pirma vasaros laikas daugeliui žmonių sukelia miego problemų, nes viena valanda nakties miego prarandama dėl laiko persukimo. Jos teigimu, mūsų kūnui reikia laiko prisitaikyti, tai gali užtrukti kelias dienas, bet kai kuriems žmonėms miego sutrikimai persukus laiką gali tęstis net iki dviejų savaičių. V. Narbutienė pastebi, kad žiemą, kai laikrodis persukamas viena valanda atgal, daugelis jaučia nuovargį, nors teoriškai žiemos laiku viena valanda nakties miego turėtų būti daugiau.
Jos teigimu, laiko persukimas ypač veikia vadinamąsias pelėdas- žmones, kurie vėliau eina miegoti ir ryte sunkiau keliasi iš lovos: „Pavasarį pelėdos ir toliau eina miegoti vėlai, bet turi keltis anksčiau, todėl jų miego deficitas kiekvieną dieną vis padidėja.
Gydytoja primena, kad 2025 metais Vokietijoje atlikti tyrimai parodė, jog daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų turėjo vienokių ar kitokių nusiskundimų dėl persukto laiko. „Ypač neigiamą poveikį jautė vyresni (per 60 metų) gyventojai, iš jų 28 proc. išsakė skundų, jaunuoliai mažiau - 20 proc., moterys (31 proc.) nukentėjo dažniau nei vyrai (24 proc.). Beje, 16 proc.
Taip pat skaitykite: Studentų stipendijos vasaros metu Lietuvoje
Pasak gydytojos, prarasta arba įgyta valanda persukus laiką gali negrįžtamai sutrikdyti organizmo veiklą. „Pavasarį aušta pamažu vis anksčiau ir anksčiau, o ryte, prieš persukant laiką, jau būna šviesu. Kai laikas keičiasi, daugelis žmonių staiga vėl pabunda tamsoje. Jei kūnas vis dar veikia nakties režimu, tai gali sutrikdyti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą bei medžiagų apykaitą“, - aiškina V.
Singapūro vadybos universiteto tyrėjai nustatė, kad po laiko pakeitimo darbuotojai yra mažiau susikaupę. Taip pat padaugėja medicininių klaidų. Tai patvirtina Ročesteryje esančio Mayo klinikos Miego medicinos centro tyrimas. Per pirmąsias septynias dienas po laiko keitimo širdies priepuolio rizika taip pat gali didėti žmonėms, turintiems širdies sutrikimų. Prie tokios išvados priėjo Stokholmo Karolinska instituto Visuomenės sveikatos mokslų katedros tyrėjai.
Laiko keitimas kelia grėsmę sveikatai. „Ilgalaikio miego deficito pasekmės gali būti išties sunkios. Tyrimai rodo, kad kenčia imuninė sistema ir atsparumas stresui, išauga padidėjusio kraujospūdžio, širdies aritmijų ir širdies nepakankamumo rizika. Žmonės, kurie neišsimiega, blogiau maitinasi ir mažiau sportuoja“, - sako V.
VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros docentė Vaida Taminskienė pastebi, kad persukus laiką svarbiausia yra laikytis miego ir kasdienio režimo higienos. Anot jos, yra nemažai tyrimų, kurie rodo, kad praėjus kelioms dienoms po laiko persukimo stebimi didesni skaičiai širdies kraujagyslių ligų, insultų ir infarktų, dažnesni sužalojimai, nelaimingi atsitikimai bei avarijos ir net savižudybės.
„Taip pat gali suprastėti kognityvinės funkcijos, mokslo rezultatai, darbo produktyvumas, išauga depresijos epizodų skaičiai. Neigiamą poveikį sveikatai rodo tiek gyventojų apklausos, tiek tyrimai, kuriuose stebimas pacientų hospitalizacijų skaičius ar vertinami mirtingumo rodikliai, analizuojamos mirties priežastys“, - teigia mokslininkė.
Taip pat skaitykite: Kaip vasaros stovyklos ugdo socialinį intelektą
Populiacijos lygmenyje stebima daugiau neigiamų sveikatos poveikių pavasarį, kai pereinama prie vasaros laiko, laikrodžiai sukami pirmyn ir prarandama valanda miego. Rudenį prie naujo laiko dauguma žmonių prisitaiko lengviau. „Visgi visi esame skirtingi, tad net ir laikrodžio pasukimas atgal gali išbalansuoti individualų cirkadinį ritmą, sutrikdyti įprastą miegą bei sukelti nemalonių sveikatos ir savijautos pasekmių. Įvedus žiemos laiką, anksčiau temsta, tad po darbų natūraliai praleidžiame mažiau aktyvaus laiko lauke. Tai taip pat gali turėti neigiamų poveikį sveikatai“, - sako docentė.
Neigiamą laiko kaitos poveikį jaučia ir vaikai bei jauni žmonės. „Laikrodžių persukimas veikia nusistovėjusią vaikų miego rutiną, režimą, išbalansuoja dienos ritmą, sumažėja miego valandų skaičius. Tačiau vaikų ir jaunų žmonių organizmo adaptacija yra žymiai greitesnė, todėl ir poveikis sveikatai mažesnis, nei pagyvenusiems žmonėms“, - pastebi R. Liebienė.
Kas vyksta organizme?
- Po laiko persukimo dažniausiai pasitaiko psichologinių ir miego sutrikimų.
- Žmonės, įpratę eiti miegoti tam tikrą valandą, kitu metu negali užmigti, ryte pabunda pavargę, o dieną tampa irzlūs, stokoja energijos, jiems sunku susikaupti.
- Su miegu susijusi ir hormono grelino apykaita. Šis hormonas atsakingas už apetitą, tad esant miego trūkumui didėja alkis. Jei ši situacija tęsiasi ilgesnį laiką, dažnai neišsimiegantis žmogus gali priaugti svorio ar net nutukti.
- Mokslinių tyrimų duomenimis, laiko pokyčiai taip pat žymiai padidina ir kardiovaskulinių bei cerebrovaskulinių ligų riziką - padidėja tikimybė susirgti miokardo infarktu, o insulto rizika išauga net 8 proc.
- Taip pat nustatyta, kad laiko kaita kaip trumpalaikis streso faktorius turi įtakos imuninei sistemai, gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus, neinfekcinio kolito, enterito paūmėjimus.
Ar yra teigiamų aspektų?
Papildoma valanda miego gali turėti teigiamą poveikį sveikatai, kuris tyrimuose stebimas kelios dienos po laiko persukimo rudenį. Pasak doc. Vaidos Taminskienė, įvedus žiemos laiką gauname daugiau rytinės saulės šviesos ir mažiau vakarinės. Teoriškai tai yra tikrai palankiau mūsų cirkadiniam ritmui ir miego higienai: vakare turėtume lengviau užmigti, ryte lengviau keltis, taigi ir miego kokybė turėtų būti geresnė. Dauguma miego specialistų pasisako būtent už žiemos laiką.
„Visgi šiuolaikiniame pasaulyje gyvename ne pagal saulės šviesą, bet pagal laikrodį. Nemaža dalis žmonių šaltuoju metų laiku darbus tiek pradeda, tiek baigia tamsiu paros metu, taigi stipraus teigiamo poveikio gali ir nepastebėti, o laiko persukimas gali išbalansuoti jų vidinį laikrodį ir įprastą režimą“, - teigia docentė.
Vis dėlto laiko sukimas pavasarį, kada pailgėja šviesus dienos periodas, gali turėti ir teigiamą poveikį sveikatai: daugiau galime pabūti lauke, pasimėgauti saulės spinduliais, organizme pasigamina daugiau vitamino D, o jis taip pat atsakingas už gerą nuotaiką, energiją, kardiovaskulinių ligų rizikos sumažėjimą“, - sako R.
Kaip Prisitaikyti Prie Laiko Keitimo?
Norintiems, kad laiko persukimo poveikis nebūtų juntamas ar būtų juntamas kuo mažiau, R. Liebienė pataria savaitę ar bent kelias dienas prieš laikrodžių persukimą eiti miegoti 10-20 min. ankščiau arba vėliau - priklausomai nuo to, ar pereinama prie vasaros ar žiemos laiko. Taip palaipsniui organizmas bus pratinamas prie naujo laiko.
V. Ankstyvas prisitaikymas: pradėkite lėtai koreguoti miego ritmą kelias dienas prieš laiko keitimą. Eikite miegoti šiek tiek anksčiau arba vėliau pagal tai, ar laikrodžiai pasukami į priekį ar atgal.
Pasak doc. Vaidos Taminskienė, persukus laiką svarbiausia laikytis režimo ir miego higienos, miegoti gerai išvėdintame, vėsesniame kambaryje, kelios valandos iki miego reikėtų vengti ekranų, nevalgyti sunkiai virškinamo maisto, nevartoti kofeino turinčių gėrimų.
„Jei pastebite, kad ilgiau pamiegojus ryte Jums sunkiau užmigti, šeštadienį prieš laiko sukimą galite sau leisti ilgiau pavakaroti, kad sekmadienio vakare pavyktų lengviau užmigti įprastu laiku. Jei ryte sunku atsikelti ir jaučiatės mieguisti, stenkitės kuo ilgiau pabūti rytinėje saulės šviesoje. Ji padės išbusti ir subalansuoti cirkadinius ritmus. Energijos ryte gali suteikti ir lengva fizinė veikla, sportas“, - siūlo doc. Vaida Taminskienė.
Praktiniai Patarimai:
- Šviesa - geriausia pagalbininkė: dienos šviesa daro didelę įtaką bioritmui. Ypač tamsiuoju metų laiku svarbu gauti kuo daugiau natūralios šviesos dienos metu.
- Venkite sunkaus maisto prieš miegą: dėl pilno skrandžio gali būti sunkiau užmigti ir gali prastėti miego kokybė.
- Reguliarumas: nors savaitgalį gali kilti pagunda pamiegoti ilgiau, stenkitės išlaikyti nuoseklų miego grafiką.
- Miego higiena: vakare patariama daug neprisivalgyti, negerti gėrimų su kofeinu, bent 30 min. pabūti be televizoriaus ar telefonų ekranų, geriausia - tyloje. Visada svarbu stengtis užmigti tuo pačiu laiku, išlaikyti dienos rutiną: laiku sportuoti, valgyti, nes tada organizmui nebus didelio streso net pasikeitus laikui.
„Laiko keitimas sutrikdo ne tik mūsų kasdienybę, bet ir mūsų sveikatą. Palaikykime gerą miego higieną ir įtraukime kuo daugiau dienos šviesos į savo kasdienybę, kad laiko persukimas būtų kuo sklandesnis“, - sako V.
Diskusijos Dėl Laiko Keitimo
Gydytojos manymu, vienintelis būdas pašalinti neigiamas laiko persukimo pasekmes yra visiškai jo atsisakyti. Ji pateikia Vokietijos pavyzdį. Vokietijos vyriausybė iki šiol pasisakė už vasaros laiko įvedimą ištisus metus, bet gydytojai, ypač miego medicinos specialistai, - už žiemos laiko įvedimą. Jų argumentas: jei vasaros laikas būtų nuolatinis, vakarais būtų per šviesu, o rytais - per tamsu. Kuo toliau į šiaurę Vokietijoje, tuo vėliau tekėtų saulė. Rezultatas: žmonės vakare labiau pavargsta, bet vis tiek turi anksti keltis ryte.
Pasak V. Narbutienės, ilgalaikio vasaros laiko pasekmės gali būti ypač neigiamos vaikams ir jaunimui. Todėl mokytojų asociacija aiškiai pasisako prieš perėjimą prie nuolatinio vasaros laiko.
Vis tik, anot mokslininkės, tikrai vertėtų atsisakyti laiko sukiojimo, nes būtent laiko persukimas turi didžiausią neigiamą įtaką sveikatai. „Kurį laiką pasirinkti yra diskusijų klausimas. Tiek vasaros, tiek žiemos laikas turi savų privalumų ir trūkumų. Renkantis laiką vertėtų nepamiršti ir kai kurių kultūrinių, ekonominių aspektų, pavyzdžiui, kada dauguma žmonių pradeda mokslus ir darbus, kokiu laiku gyvena kaimyninės šalys bei valstybės su kuriomis dirbame ar kur dažniausiai keliaujame. Visa tai turėtų būti apsvarstyta prieš priimant galutinį sprendimą“, - teigia doc. Vaida Taminskienė.
Ekonominis argumentas, kuris kadaise tvirtai palaikė vasaros laiko naudojimą, dabar praranda savo svarbą. Dėl to vis daugiau šalių svarsto atsisakyti sezoninio laiko keitimo vienos nuolatinės sistemos naudai.
Europos Sąjungoje buvo bandymų atsisakyti laikrodžio rodyklių persukimo, tačiau galutinio sprendimo niekas nepriėmė. Valstybės narės nesutarė dėl to, ar toliau taikyti tiktai nuolatinį žiemos, ar tik vasaros laiką. Todėl kalbos šia tema apskritai pritilo, ir Europa kovo 31-ąją, sekmadienį, vėl atsibus neišsimiegojusi.
Tyrimai Lietuvoje
Psichikos ligų prevencija yra vienas svarbiausių Lietuvos valstybės prioritetų (Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programa, 2014). Vasaros laiko taikymo poveikis psichikos sveikatai Lietuvoje (jos platumoje) nėra tinkamai ištirtas, iki šiol neaišku, kaip tai veikia žmones, pirmiausia tuos, kurie serga psichikos ligomis. Todėl labai svarbu išanalizuoti vasaros laiko poveikį žmogaus organizmui, jo psichikai ir atsakyti į klausimą, kokio pobūdžio šis poveikis.
Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad šizofrenija sergantiems pacientams neigiamas poveikis stipresnis pavasarį, sergantiems šizoafektiniu sutrikimu - vienodas ir rudenį, ir pavasarį, sergantiems dvipoliu afektiniu sutrikimu, kartotiniu depresiniu sutrikimu ir adaptacijos sutrikimu poveikis stipresnis rudenį. Vidinė desinchronozė, sukeliama laiko persukimo pavasarį ir rudenį, labiausiai kliniškai reiškiasi pirmą savaitę ir redukuojasi per 2-3 savaites. Persukus laiką psichikos ligoniai Lietuvoje paprastai skundžiasi miego sutrikimais. Neigiamu vasaros laiko taikymo poveikiu Lietuvoje dažniau skundžiasi sergantys dvipoliu afektiniu sutrikimu, pasikartojančiu depresiniu sutrikimu pacientai.
tags: #vasaros #laiko #taikymo #poveikio #psichikos #sveikatai