Antroji sovietinė okupacija prasidėjo 1944 m. vasarą, kai į Lietuvą įžengė SSRS kariuomenė, ir baigėsi 1990 m. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiama sudėtinga Lietuvos situacija Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, nagrinėjant sovietinės okupacijos padarinius, pasipriešinimo judėjimus ir tautinio identiteto išsaugojimo svarbą.
Baltijos kelias - Lietuvos, Latvijos ir Estijos susikibusių žmonių protesto akcija, surengta 1989 m.
Pagrindinės Asmenybės
Šiame laikotarpyje svarbios šios asmenybės:
- Josifas Stalinas (1878-1953) - SSRS diktatorius, represijų ir trėmimų organizatorius.
- Steponas Kairys (1879-1964) - Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininkas.
- Viačeslavas Molotovas (1890-1986) - SSRS užsienio reikalų ministras, pasirašęs Molotovo-Ribentropo paktą.
- Nikita Chruščiovas (1894-1971) - SSRS vadovas, inicijavęs destalinizaciją ir liberalizavimo reformas.
- Lavrentijus Berija (1899-1953) - SSRS NKVD veikėjas, atsakingas už masinius trėmimus.
- Justas Paleckis (1899-1980) - Okupuotos Lietuvos prezidentas, prisidėjęs prie valstybės aneksavimo.
- Antanas Sniečkus (1903-1974) - Lietuvos komunistų partijos vadovas, vienas pagrindinių trėmimų vykdytojų.
- Leonidas Brežnevas (1906-1982) - SSRS valstybės ir partijos veikėjas, jo valdymo laikotarpis laikomas “sąstingiu”.
- Jonas Žemaitis-Vytautas (1909-1954) - Lietuvos karininkas, partizanų vadas, pasipriešinimo okupacijai koordinatorius.
- Ronaldas Reiganas (1911-2004) - 40-asis JAV prezidentas (1981-1989), SSRS įvardino kaip “blogio imperiją”.
- Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918-1957) - Lietuvos pedagogas, rezistentas, partizanų vadas ir brigados generolas.
- Vincentas Sladkevičius (1920-2000) - Lietuvos disidentas, Katalikų bažnyčios kardinolas.
- Juozas Lukša-Daumantas (1921-1951) - Vienas iš antisovietinės ginkluotos rezistencijos vadovų.
- Petras Griškevičius (1924-1987) - Komunistų partijos ir tarybinis veikėjas, buvęs LKP CK pirmasis sekretorius.
- Borisas Jelcinas (1931-2007) - SSRS ir Rusijos politinis veikėjas, pirmasis Rusijos prezidentas (1991-1999).
- Michailas Gorbačiovas (1931-2022) - SSRS valstybės veikėjas, aštuntasis ir paskutinis SSRS lyderis, ėjęs generalinio sekretoriaus pareigas (1985-1991).
- Vytautas Landsbergis (1932) - Lietuvių politikas, Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, LR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas.
- Algirdas Mykolas Brazauskas (1932-2010) - LKP CK pirmasis sekretorius (1988-1990), pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Prezidentas (1993-1998).
- Tomas Venclova (1937) - Lietuvos poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, profesorius.
- Sigitas Tamkevičius (1938) - Lietuvos katalikų dvasininkas, “Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos” leidėjas.
- Nijolė Sadūnaitė (1938) - Katalikų vienuolė, disidentė, aktyvi “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” darbuotoja.
- Romas Kalanta (1953-1972) - Lietuvių disidentas, kuris susidegino Kaune protestuodamas prieš sovietų valdžią.
Chronologija
- 1944 m. vasarą: Antroji sovietinė okupacija prasideda.
- 1945 m. sausio mėn.: Vokiečiai visiškai pasitraukia iš Klaipėdos.
- 1945 m. gegužės 8 d.: Vokietija pasirašo besąlyginės kapituliacijos aktą.
- 1946 m. kovo 5 d.: V. Čerčilis pavartoja „geležinės uždangos“ sąvoką.
- 1948 m. gegužė: Tremiamos žuvusių ar nuteistų rezistentų šeimos.
- 1949 m. kovas: Masiniai trėmimai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
- 1953-1964 m.: Atšilimas - liberalios permainos SSRS po J. Stalino mirties.
- 1956 m. vasario 25 d.: N. Chruščiovas pasmerkia J. Stalino asmens kultą.
- 1964 m. spalio 14 d.: N. Chruščiovas praranda valdžią.
- 1968 m.: Prahos pavasaris Čekoslovakijoje numalšinamas.
- 1972 m.: R. Kalanta susidegina Kaune protestuodamas prieš sovietinę valdžią.
- 1972-1989 m.: Leidžiama „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“.
- 1976-1983 m.: Veikia Lietuvos Helsinkio grupė.
- 1978 m.: Įsteigiama Lietuvos Laisvės Lyga.
- 1981-1989 m.: Ronaldas Reiganas eina JAV prezidento pareigas, didinamas karinis biudžetas.
- 1985 m.: M. Gorbačiovas tampa SSRS vadovu ir pradeda pertvarkos politiką.
- 1987 m. rugpjūčio 23 d.: LLL organizuoja mitingą Vilniuje, pasmerkiantį Molotovo-Ribentropo paktą.
- 1988 m. birželio 3 d.: Išrinkta Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.
- 1988 m. birželio 24 d.: Katedros aikštėje surengtos SSKP partinės konferencijos delegatų palydėtuvės.
- 1988 m. liepos 9 d.: Vingio parke surengtos „delegatų sutiktuvės“ - mitinge dalyvavo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.
- 1989 m. rugpjūčio 23 d.: Įvyko Sąjūdžio surengta „Baltijos kelio“ akcija.
- 1990 m. kovo 11 d.: Lietuva paskelbia nepriklausomybę.
- 1991 m. rugpjūčio 19-21 d.: Maskvos pučas.
- 1991 m. gruodžio 25 d.: M. Gorbačiovas atsistatydina.
- 1992 m. spalio 25 d.: Referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija.
- 1993 m. rugpjūčio 31 d.: Iš Lietuvos išvedama Sovietų armija.
Sąvokos
- "Brežnevo doktrina" - socialistinių šalių nepriklausomybės ribojimo politika.
- "Geležinė uždanga" - politinė, karinė, informacinė ir ideologinė Sovietų Sąjungos saviizoliacija nuo Vakarų.
- "Lietuvos katalikų bažnyčios kronika" - pogrindinis, disidentinis leidinys, registravęs žmogaus teisių pažeidimus.
- Atšilimas - SSRS visuomenės liberalios permainos po J. Stalino mirties.
- Baltijos kelias - Lietuvos, Latvijos ir Estijos susikibusių žmonių protesto akcija.
Pasipriešinimas ir Rezistencija
Nors Lietuvos nepriklausomybė 1940 m. buvo prarasta, kova dėl jos niekada nesiliovė. Pradžioje pasipriešinimas buvo stichiškas ir neorganizuotas. Svarbiausias tikslas - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. 1941 m. gruodžio 26 d. įsikūrė Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS). 1944 m. vasarą Lietuvą vėl okupavo raudonoji armija. Buvo įkurta Lietuvos laisvės armija (LLA), kuri vėliau įsijungė į partizanų gretas.
Po karo, 1946 m. birželio 6 d., pogrindyje įsteigiamas Bendras Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdis (BDPS). Partizanų vadai, susirinkę į pasitarimą, 1949 m. vasario mėn. įkūrė Lietuvos laisvės kovotojų sąjūdį (LLKS). Net ir po to, kai 1953 m. ginkluotas pasipriešinimas baigėsi, vieniši kovotojai dar išsilaikė keletą metų.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Tautinio Identiteto Išsaugojimas
Nepaisant griežto režimo, lietuviai stengėsi išsaugoti savo tautinį identitetą. Tai vyko per neformalų pasipriešinimą okupacijai, puošiant ir pagerbiant žuvusių savanorių kapus. Lietuviškas salas Baltarusijoje žadino žmonėse laisvės ilgesį. Jaunimas idealizavo nepriklausomą Lietuvą ir to idealo ilgėjosi.
Lietuva per 10 minučių (geografija, žmonės, istorija)
Siekimas išreikšti tautinę savimonę kilo katalikų bažnyčios veikloje. 1972 m. pradėta leisti "Lietuvos katalikų bažnyčios kronika". Disidentai leido pogrindinį laikraštį “Laisvės šauklys”. 1978 m. įkūrė pogrindinę organizaciją Lietuvos laisvės lygą (LLL), siekė ugdyti nepriklausomybės idėją ir siekti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Svarbiausius doros ir pareigos tėvynei principus skiepijo inteligentija, kuri stengėsi išlaikyti Universitetą lietuvišku, saugojo lietuvių kalbą kaip svarbiausią tautinio tapatumo elementą.
Lietuvos okupacija Antrojo pasaulinio karo metais
"Sąjūdis": Atgimimo Banga
1985 m. M. Gorbačiovas tapo generaliniu sekretoriumi ir pradėjo "perestroiką" - persitvarkymą. Lietuvoje pradėjo organizuotis neformalūs sambūriai, diskusijų klubai. 1987 m. rugpjūčio 23 d. disidentai ir jų bendraminčiai surengė mitingą Vilniuje. Tuo metu, 1987 m. lapkričio 13-14 d., įvyko Lietuvos kūrybos mokslininkų suvažiavimas, kuriame buvo kritikuota esanti totalitarinė santvarka. 1988 m. vasario 16 d. sukako 70 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. 1988 m. birželio 3 d. įvyko Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įkūrimas.
Gyventojų Nuostoliai
Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais labai nukentėjo. Skaičiuojama, kad karo metu žuvo 473,175 Lietuvos gyventojų. Prie šio skaičiaus pridėjus 210.000 nacių okupacijos aukų, Lietuvai atitenka penkiasdešimt ketvirtoji dalis visų karo aukų. Šie skaičiai rodo, kokią didelę skriaudą patyrė gyventojais negausi Lietuva.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Gyventojų skaičiaus kitimas 1940-1959 m.
| Metai | Gyventojų skaičius |
|---|---|
| 1940 | 3,081,289 |
| 1959 | 2,623,023 |
Po karo sumažėjo Lietuvos gyventojų skaičius, nepadidėjo, bet dargi sumažėjo 594.919 gyventojų. Iš pilno okup. laikotarpio gyventojų nuostolių 77% atitenka Lietuvos pirminiams gyventojams ir tiktai 23% kolonistams iš Sovietų Sąjungos.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
tags: #kaip #keitesi #lietuvos #priklausomybe #antrojo #pasaulinio