Socialinis darbas yra profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais per santykį su aplinka. Socialinio darbo profesija yra priskiriama dažnai stresą patiriančių darbuotojų kategorijai.
Socialinio darbo specifika yra taip pat susijusi su nuolatiniais reikalavimais, kuriuos kelia paslaugų gavėjai ir jų artimieji, kolegos ir vadovai. Specialistai nuolatos atsiduria sudėtingose situacijose, kuriose turėdami ribotus išteklius, siekia sutelkti dėmesį į kiekvieną paslaugų gavėją ir rasti būdą jam padėti.
Stresas socialinio darbuotojo kasdienybėje neretai kyla dėl to, kad socialinis darbas yra ypač susijęs su paslaugų gavėjais. Socialinio darbo veikla apima platų diapazoną galimų streso faktorių, kylančių darbo vietoje dėl pačios darbo specifikos: darbas su įvairiomis socialinėmis grupėmis, puikių socialinių ir dalykinių įgūdžių reikalavimai, darbas komandoje, lankymasis šeimose, vykstančios reformos socialinės apsaugos sektoriuje, besikeičianti darbo aplinka, didėjantys socialinių paslaugų teikimo reikalavimai ir baimė nesuspėti prisitaikyti prie naujovių tiek politine, tiek technologine prasme.
Socialinio darbuotojo darbas reikalauja didelės atsakomybės ir empatijos.
Tyrimai apie profesinės rizikos veiksnius
Paramos šeimai skyriaus atvejo vadybininkė Ingrida Juodienė atliko tyrimą apie profesinės rizikos veiksnius socialiniame darbe ir savipagalbos strategijas. Siekiant ištirti socialinių darbuotojų, dirbančių socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje, nuomones apie profesinės rizikos veiksnius, buvo atlikta anketinė apklausa. Tyrimas atliktas, siekiant įvertinti profesinės rizikos veiksnių raišką, dažnumą ir darbuotojų nuomonę apie savipagalbos strategijas.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Tyrime dalyvavo 11 respondentų, dirbančių socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje. Iš tyrime dalyvavusių socialinių darbuotojų: keturi socialiniai darbuotojai turi nuo 4 iki 6 metų darbo stažą, trys socialiniai darbuotojai dirba nuo 1 iki 3 metų, du socialiniai darbuotojai turi 7-10 metų stažą ir du darbuotojai daugiau nei 11 metų darbo stažą. Taigi, dauguma apklaustų respondentų turi didesnį nei keturių metų darbo stažą.
Daugiau nei pusė apklaustų darbuotojų teigė, kad dirba daugiau nei 40 valandų per savaitę, dėl dinamiškų situacijų klientų šeimose. Atsakydami į klausimą, kokie veiksniai dažniausiai sukelia stresą darbe, socialiniai darbuotojai įvardino: didelį darbo krūvį, agresyvų, priešišką paslaugų gavėjų elgesį, konfliktines situacijas, paslaugų gavėjų ignoravimą, vengimą, nepakankamą darbo priemonių ir resursų įvairovę, atsakomybes ir reikalavimus, riziką užsikrėsti infekcinėmis ligomis.
Dažniausiai naudojamos strategijos stresui įveikti darbe
Dauguma socialinių darbuotojų įvardino, kad stresą darbe patiria kartą per savaitę, keturi darbuotojai kartą per mėnesį, trys darbuotojai teigė, kad stresą patiria kasdien. Dauguma socialinių darbuotojų teigia, kad patiriamas stresas darbe turi tiesioginės įtakos darbo kokybei, todėl labai svarbu atrasti individualiai tinkamiausias streso įveikos strategijas.
- Pokalbiai su kolegomis
- Psichologiniai mokymai
- Psichologinio vengimo strategija, t.y. sąmoningai atsitraukia nuo streso šaltinio
- Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, sportas, gilus kvėpavimas
Trys darbuotojai teigia, kad įveikti stresines situacijas kreipiasi pagalbos į vadovybę. Klausiant darbuotojų, kaip vertina vadovybės paramą sprendžiant profesinio streso klausimus 4 darbuotojai vertina gerai, trys darbuotojai prastai, du patenkinamai ir du labai gerai. Iš socialinių darbuotojų atsakymų, galima teigti, jog organizacija, prisideda prie socialinių darbuotojų streso įveikos.
Socialinis darbas su sunkumus patiriančiomis šeimomis yra įvairiapusiškai sudėtingas. Socialinis darbuotojas, stengdamasis padėti šeimoms įveikti iškilusias problemas, dažnai pats susiduria su situacijomis, kurios kelia grėsmę ne tik psichologiniam, bet ir fiziniam jo saugumui.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Dirbančiųjų socialinį darbą darbo sąlygos jų saugumo aspektu, socialinių darbuotojų profesinės rizikos veiksnių raiška Lietuvoje faktiškai dar nėra tyrinėti dalykai. Straipsnis skirtas dirbančiųjų socialinį darbą socialinių paslaugų institucijose darbo sąlygų saugumo problemai, siekiant išanalizuoti ir įvertinti įvairių profesinės rizikos veiksnių raišką praktiniame socialiniame darbe.
Tyrimo metu nustatyta, jog dirbantieji socialinį darbą dažniausiai blogai vertino šiuos darbo sąlygų aspektus: atlyginimo dydį, darbo vietos pritaikymą negaliai, trečdalis apklaustųjų blogai įvertino ir darbo vietos saugumą dėl kylančių grėsmių iš klientų.
Stresas - nuolatinis socialinį darbą dirbančiųjų kasdienybės palydovas. Stresą darbe sukelia ir mažas atlyginimas, grėsmė užsikrėsti nuo klientų parazitais ar ligomis, klientų agresija, taip pat socialinio darbo reikšmės nuvertinimas, darbuotojo patirties stoka.
Veiklos motyvacijos veiksniai
Straipsnyje analizuojami pagrindiniai profesinės veiklos motyvacijos veiksniai: socialinių darbuotojų darbo užmokesčio ir skatinimo adekvatumas, palyginami biudžetinių socialinių įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų veiklos efektyvumo ir kokybės užtikrinimo strategijų skirtumai, nagrinėjama socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo perspektyva, darbo aplinkos mikroklimato įtaka motyvacijai.
Socialinių darbuotojų apklausos duomenys atskleidė svarbiausius motyvacijos veiksnius: didžiausią nepasitenkinimą kelia neadekvatus darbo užmokestis, socialinio saugumo stoka, įtemptas darbas, nepakankamos galimybės kelti kvalifikaciją. Tačiau nevyriausybinių organizacijų socialiniai darbuotojai yra labiau patenkinti darbo organizavimu ir vadovavimu, bendradarbiavimu bei komandiniu darbu, jiems daugiau suteikiama savarankiškumo ir atsakomybės nei biudžetinių įstaigų socialiniams darbuotojams.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Analizuojant veiklos motyvacijos problemų turinį buvo atskleista būtinybė taikyti superviziją, kaip galimą efektyvų pagalbos būdą. Analizuojamos vadovo (organizacijos) veiklos optimizavimo galimybės, taikant administracinę superviziją, mokomosios supervizijos įtaka socialinio darbuotojo kompetencijų, asmeninio tobulėjimo plėtrai, organizacijos darbo aplinkos ir neformalaus bendravimo svarba, taikant palaikomąją superviziją.
Taikant socialiniame darbe superviziją padidėtų socialinių darbuotojų veiklos motyvacija, taip būtų gerinama ne tik socialinių paslaugų teikimo, bet ir pačių socialinių darbuotojų gyvenimo kokybė.
Lietuvoje Valstybinė darbo inspekcija socialines paslaugas organizuojančiose ir teikiančiose įstaigose 2005-2007 m. užregistravo 47 lengvus nelaimingus atsitikimus darbe, kuriuos patyrė socialinį darbą dirbantys žmonės.
tags: #socialiniu #darbuotoju #profesines #rizikos #veiksniai