Šiame straipsnyje aptariama Alzheimerio globos ir slaugos įstaigų asociacijos veikla, socialinės paslaugos, prieinamos demencija sergantiems asmenims ir jų globėjams, bei kita svarbi informacija. Demencija yra sindromas, o ne konkreti liga, todėl kiekvienam demencija sergančiam asmeniui reikalingas individualus požiūris ir pagalba.
Socialinės paslaugos demencija sergantiems asmenims
Socialinės paslaugos yra skirtos padėti asmenims ir šeimoms, kai dėl amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų jie negali savarankiškai pasirūpinti savo gyvenimu ir dalyvauti visuomenės veikloje. Šių paslaugų tikslas - stiprinti asmens gebėjimus spręsti problemas, palaikyti socialinius ryšius ir įveikti socialinę atskirtį. Kiekvienas demencija sergantis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo.
Socialinių paslaugų poreikio nustatymas
Socialinių paslaugų poreikio vertinimą atlieka savivaldybės institucijų paskirti socialiniai darbuotojai. Poreikis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens nesavarankiškumą ir galimybes jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Vertinimo procesas apima kompleksinį asmens poreikių vertinimą, atsižvelgiant į amžių, funkcioninius sutrikimus, negalią, socialinę padėtį, gebėjimus kasdieninėje veikloje ir kitas aplinkybes. Taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų (pvz., sveikatos priežiūros specialisto) išvadas ir asmens bei šeimos interesus bei poreikius.
Skiriamos socialinės paslaugos
Socialinės paslaugos parenkamos taip, kad kuo ilgiau išlaikytų žmogų savo namuose, leistų dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, išlaikant savarankiškumą. Demencija sergančiam asmeniui gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis, įskaitant bendrąsias (teikiamas be nuolatinės specialistų priežiūros) ir specialiąsias (teikiamos namuose arba socialinių paslaugų įstaigose).
Socialinių paslaugų organizavimas
Socialinių paslaugų teikimą, finansuojamą savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, organizuoja savivaldybės. Jos vertina gyventojų poreikius, nustato paslaugų teikimo mastą ir rūšis, atsako už paslaugų kokybę. Svarbu pažymėti, kad socialinių paslaugų pasirinkimas tarp savivaldybių skiriasi. Seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai organizuoja socialinių paslaugų teikimą, rengia dokumentus ir konsultuoja asmenis, norinčius gauti socialines paslaugas.
Taip pat skaitykite: Trumpalaikė globa
Socialinės paslaugos, kurias gali gauti demenciją turintis asmuo ir jo globėjas, šeima:
- Socialinės priežiūros paslaugos:
- Pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, konsultavimas, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt. (iki 10 val./sav.).
- Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas asmens namuose ar socialinių paslaugų įstaigose (paslaugos teikimo trukmė pagal poreikį).
- Laikino atokvėpio paslauga senyvo amžiaus asmenį prižiūrintiems artimiesiems asmens namuose ir institucijoje (iki 720 val. per metus, išimtiniais atvejais - iki 90 parų).
- Dienos socialinė globa:
- Integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val. per parą, iki 7 d./sav.).
- Dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (iki 3 val. per dieną, 1-5 d./sav.).
- Trumpalaikė socialinė globa:
- Asmens namuose (daugiau kaip 10 val. per parą iki 6 mėn. per metus).
- Institucijoje (iki 6 mėn. per metus arba iki 5 parų per savaitę).
- Ilgalaikė socialinė globa slaugos ir socialinės globos namuose (daugiau nuo 6 mėn. per metus, neterminuotai).
Tai, kokias paslaugas asmuo gali gauti, priklauso nuo paslaugų tinklo konkrečioje savivaldybėje. Mažesnėse savivaldybėse kai kurių paslaugų gali trūkti.
Kreipimasis dėl socialinių paslaugų
Norint gauti socialines paslaugas, finansuojamas iš savivaldybės ar valstybės biudžeto, reikia kreiptis į seniūniją pagal asmens gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo yra vienišas, dėl paslaugų gali kreiptis giminystės ryšiais nesusijęs asmuo (pvz., kaimynas), tačiau asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, turi būti veiksnus. Seniūnijos darbuotojai pateiks informaciją apie reikalingus dokumentus: prašymą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, pensininko/neįgaliojo pažymėjimų kopijas, specialiojo nuolatinės slaugos/priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopiją, medicinos dokumentų išrašą ir pažymą apie asmens pajamas per pastaruosius 3 mėnesius.
Asmenys, kuriems reikalingos socialinės paslaugos, gali pageidauti paslaugų iš konkrečios įstaigos, tačiau tai priklausys nuo laisvų vietų ir kitų aspektų. Įstaigas, kurios teiks socialines paslaugos, paskiria savivaldybė.
Nuo 2021 m. balandžio mėn. socialinių paslaugų poreikis nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos (ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų). Jeigu asmeniui ir jo globėjui skubiai reikalingos socialinės paslaugos, galima kreiptis tiesiogiai į įstaigą, teikiančią šias paslaugas, apmokant už jas asmens lėšomis. Įstaiga tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei įvertinti socialinių paslaugų poreikį ir spręsti dėl jų finansavimo.
Taip pat skaitykite: Ligonius globa Kėdainių rajone
Asmuo, gyvenantis socialinės globos namuose savo lėšomis, gali teikti prašymą, kad dalį išlaidų kompensuotų savivaldybė ar valstybės biudžetas. Globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai padės užpildyti prašymą.
Socialinių paslaugų apmokėjimas
Bendrosios socialinės paslaugos (informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas) teikiamos nemokamai. Kitų socialinių paslaugų kaina priklauso nuo paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens/šeimos finansinių galimybių. Mokėjimo dydį nustato savivaldybė. Socialinės priežiūros paslaugos (pvz., pagalba į namus) yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį (294 eurus). Mokėjimas už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Jei asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą, bet neturi viršyti 80 procentų pajamų (jei asmens turto vertė yra mažesnė už savivaldybėje nustatytą normatyvą). Visa slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
Privalomasis sveikatos draudimas globėjams
Asmens, turinčio demenciją, globėjas gali gauti ligos išmoką susirgus šeimos nariui, jei dėl slaugos prarado darbo pajamas. Globėjas turi teisę į ligos išmoką, jei yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.
Alzheimerio globos ir slaugos įstaigų asociacija
Alzheimerio globos ir slaugos įstaigų asociacija yra organizacija, siekianti pagerinti demencija sergančių asmenų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę.
| Informacija | Duomenys |
|---|---|
| Įmonės kodas | 302442276 |
| Įkūrimo data | 2009 m. rugsėjo 30 d. |
| Pagrindinė veikla | Profesinių narystės organizacijų veikla |
| Buveinė | Kaunas, Birželio 23-iosios g. 23G |
| Pardavimo pajamos (2024 m.) | 51 217 Eur |
| Pelnas prieš mokesčius (2024 m.) | 50 246 Eur |
| Kredito rizika | Nesuskaičiuojama |
Asociacijos tikslai ir veikla
Asociacijos tikslai apima:
Taip pat skaitykite: Demencija ir trumpalaikė slauga
- Atstovavimą ir gynimą demencija sergančių asmenų ir jų globėjų interesams.
- Švietimą ir informacijos sklaidą apie Alzheimerio ligą ir kitas demencijos formas.
- Paramos ir pagalbos teikimą demencija sergantiems asmenims ir jų šeimoms.
- Bendradarbiavimą su kitomis organizacijomis ir institucijomis, siekiant gerinti demencijos priežiūros kokybę.
Asociacija organizuoja įvairius renginius, konferencijas ir mokymus, skirtus specialistams, globėjams ir visuomenei. Ji taip pat teikia konsultacijas ir informaciją demencija sergantiems asmenims ir jų šeimoms.
Alzheimerio ligos sunkumai ir pagalba
Alzheimerio globos ir slaugos įstaigų asociacijos prezidentas dr. Edmundas Jonynas-Koževnikovas teigia, kad daugelis žino, kokia sunki Alzheimerio liga, bet ne visi žino, kaip padėti šios negalios kamuojamam žmogui arba negali užtikrinti reikiamos priežiūros.
Kreipimasis į asociaciją
Norėdami gauti daugiau informacijos apie Alzheimerio ligą, demenciją ir galimą pagalbą, galite kreiptis į Alzheimerio globos ir slaugos įstaigų asociaciją.
Slaugos įstaigos: alternatyva globai namuose
Kai demencija sergančiam asmeniui reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, slaugos įstaiga gali būti tinkama alternatyva globai namuose. Slaugos įstaigos teikia visą parą trunkantį priežiūros paslaugų kompleksą, įskaitant maitinimą, higienos priežiūrą, vaistų skyrimą ir socialinę veiklą.
Slaugos įstaigų privalumai
Slaugos įstaigos gali pasiūlyti:
- Profesionalią priežiūrą 24 valandas per parą.
- Saugę ir prižiūrimą aplinką.
- Socialinę veiklą ir bendravimą su kitais gyventojais.
- Pagalbą atliekant kasdienes užduotis.
- Medicininę priežiūrą ir stebėjimą.
Slaugos įstaigų trūkumai
Slaugos įstaigos taip pat gali turėti trūkumų:
- Aukštą kainą.
- Emocinį atsiskyrimą nuo namų ir šeimos.
- Galimą ligų plitimą.
- Standartizuotą priežiūrą, kuri ne visada atitinka individualius poreikius.
Kaip išsirinkti slaugos įstaigą
Renkantis slaugos įstaigą, svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius:
- Įstaigos licenciją ir akreditaciją.
- Priežiūros kokybę ir personalo kvalifikaciją.
- Įstaigos reputaciją ir atsiliepimus.
- Įstaigos kainą ir mokėjimo sąlygas.
- Įstaigos vietą ir patogumą lankytojams.
- Įstaigos aplinką ir atmosferą.
Svarbu apsilankyti keliose slaugos įstaigose, pasikalbėti su personalu ir gyventojais, kad įsitikintumėte, jog įstaiga atitinka jūsų poreikius ir lūkesčius.
Jasiuliškių socialinės globos namai
Jasiuliškių socialinės globos namų direktorius Vilius Petrauskas teigia, kad valstybei žiūrint į žmogaus poreikius tik per lėšų prizmę ir norint kuo labiau sutaupyti, kokybiškos pagalbos būti negali. Paslaugų stoka įkalina visą šeimą. Alzheimeriu serga vis daugiau žmonių. Ši liga skaudžiai paliečia visą šeimą. Dažnai vienas jos narys turi atsakyti darbo, socialinio gyvenimo, jau nekalbant apie patiriamą stresą ir neviltį dėl to, kad tavo artimasis nebebus toks kaip anksčiau. Lietuvoje daugėja paslaugų žmonėms su negalia, tačiau specializuotos pagalbos sergantiesiems Alzheimeriu ir jų šeimoms labai trūksta.
V. Stokienės teigimu, Alzheimerio liga nuo kitų demencijos formų skiriasi tuo, kad žmogus yra labai nevalingas, nieko nenori daryti. Televizoriaus ir to nenori žiūrėti. Kartais neturi valios ir paeiti. Žmogus nebesupranta, kad galima kažką pasiimti, nueiti į tualetą.
Pasak Vidos, dabar vienintelis vyro darbas - valgyti. Tik nusisuka, ir vėl ką nors kramto. V. Sokienė sako prisitaikiusi prie tokio gyvenimo - vis dėlto prisiekė būti kartu ir skausme ir varge, bet labai norėtų, kad Pasvaly būtų galimybė nors bent porai valandų vyrą palikti, kad nors į kirpyklą galėtų nueiti, į parduotuvę, pasidaryti kitus darbus.
Vida stebisi, kad pasidomėjus, iš kur liga atsiranda, pasirodė, jog ja dažnai suserga protinį darbą dirbantys žmonės. Ligą nustatė ne iš karto.
Asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė Ieva Petkutė sako, kad ne tik visuomenė labai mažai žino apie Alzheimerį, bet ir specialistams trūksta žinių. Jos teigimu, tarptautinė asociacija Alzheimer's Disease International atliko tyrimą, kuris parodė, kad 62 proc. sveikatos srities specialistų mano, jog demencija yra įprasta senėjimo dalis.
Pasak I. Petkutės, labai svarbu šviesti gydytojus, bet ir šeima turi nenumoti ranka - yra labai didelis skirtumas tarp užmaršumo, atsirandančio dėl amžiaus ir dėl sutrikimo. Dažnai ankstyvieji demencijos požymiai lieka nepastebimi, nes dažniausiai būklė progresuoja po truputį.
Pasak asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovės, šiuo metu asmeniui susirgus Alzheimeriu didžiausią naštą neša artimieji. Ji sako matanti įvairių situacijų - kartais žmonės iš esmės pakeičia gyvenimą, tarkim, grįžta iš užsienio. Arba priima sprendimą, kad artimasis gyvens ilgalaikės globos namuose. Jos manymu, šeimos turėtų gauti pagalbą. Deja, paslaugų trūksta ir neretai būna taip, kad šeimos nariui susirgus, kai jis jau nebegali būti vienas, kažkas turi atsisakyti savo ankstesnio gyvenimo.
Ramūnas Lygaitis džiaugiasi, kad šiuo metu mama vis dar gyvena namuose su savo vyru. Kelis kartus per savaitę ją lanko asmeninė asistentė, o porą kartų per savaitę moteris eina į „Senjorų darželį“. Jis sako norintis, kad kiti žmonės, susidūrę su šia diagnoze, daugiau žinotų apie ligą ir anksčiau ją diagnozuotų, todėl siūlo atkreipti dėmesį, kad Alzheimerui būdingas ne tik užmaršumas, bet ir valios trūkumas, skanduota kalba, užsidarymas savo pasaulyje.
"Senjorų darželio" lankytojai mėgsta laiką leisti pačių prižiūrimame sode. / D.
VšĮ „Gerumo skraistė“, kuri yra įkūrusi „Senjorų darželį“ Alytuje, vadovė Gita Mickevičiūtė sako nedvejojusi, kai išgirdo Ramūno kreipimąsi. G. Mickevičiūtė įsitikinusi - vaikai neturi aukoti savo gyvenimo ir slaugyti bei karšinti tėvus.
Senyvo amžiaus žmonių rykšte vadinamą Alzheimerio ligą, naikinančią atmintį ir protinius sugebėjimus, galima suvaldyti, jei ji diagnozuojama dar ankstyvojoje stadijoje, tačiau Lietuvoje taip nutinka retai, teigia specialistai. To priežastis - sergančiųjų artimieji ligos požymius laiko senėjimo pasekme.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Gintarės Krikščiūnienės teigimu, sunerimti senyvo amžiaus žmogaus artimiesiems reikėtų jau tuomet, kai jam sutrinka trumpalaikė atmintis, pavyzdžiui, kai tampa sunku įsiminti vardus, arba kai žmogus sunkiai vykdo įprastas užduotis, jam sudėtinga naudotis buitiniais prietaisais, nesugeba užrakinti durų, pamiršta įprastų daiktų pavadinimus ir pan.
Šiuo metu Lietuvoje Alzheimerio liga serga apie 40 tūkst. gyventojų, pasaulyje šis skaičius siekia apie 40 mln. Jei jūsų artimas žmogus pradėjo keistai elgtis - pasidarė nesukalbamas, liūdnas, išsiblaškęs, ėmė painioti žodžius, viskam prieštarauti, slapukauti, daryti skaičiavimo klaidas, nesiorientuoti aplinkoje, nenumokite į tai ranka: šie simptomai gali reikšti, jog jis susirgo Alzheimerio liga.
Klaipėdos krašto Alzheimerio ligos klubo „Atmena“ pirmininkė Raimonda Šoparienė, dirbanti Klaipėdos psichikos sveikatos centre socialine darbuotoja, iš savo darbo patirties gali pasakyti, jog ši liga dažnai yra nustatoma per vėlai, nes neatkreipiamas reikiamas dėmesys į pirmuosius simptomus. Nustatyti ligą kuo anksčiau labai svarbu - kuo anksčiau ši smegenų degeneracijos liga diagnozuojama, tuo ilgiau žmogus gyvens visavertį gyvenimą.
Nuo šių metų sausio 2 d. pasikeitė specialiųjų poreikių nustatymo tvarka. Specialieji poreikiai nustatomi asmeniui dalyvaujant NDNT teritoriniame skyriuje.
Visuomenės požiūris keičiasi, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių renkasi senatvės dienas praleisti socialinės globos namuose. Sprendimas keisti gyvenamąją vietą gali būti išties nelengvas, juo labiau, kai tenka spręsti ir finansinius apgyvendinimo klausimus.
Lietuvoje šiai dienai veikia 247 socialinės globos namai, teikiantys ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms. Apgyvendinimo kaina juose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį.
Lietuvoje socialinės globos namų paslaugų kainas nustato skirtingos institucijos, priklausomai nuo globos įstaigos tipo. Valstybinių globos namų kainas nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybių - savivaldybių tarybos, privačių globos namų - pačios įstaigos.
Vidutinė ilgalaikės socialinės globos kaina senjorui su nesunkia negalia yra 1300 eurų per mėnesį, jeigu negalia sunki, reikalaujanti daugiau priežiūros - 1600 eurų. Į šias sumas įskaičiuota viskas, ko gali prireikti globos namuose - maitinimas, medicininė priežiūra, drabužių skalbimas, masažisto, kineziterapeuto, psichologo, sielovados paslaugos, pasirūpinimas asmens higiena, užimtumo organizavimas ir kt.
Slaugytojų mokymai: sujaudinimas ir nerimas | UCLA Alzheimerio ir demencijos priežiūros programa
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme numatyta, kad mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Taigi, nesvarbu kokio dydžio pensiją gauna senjoras, nuo jos bus nuskaityta 80 proc. Asmeniui paliekama ir vienišo asmens (našlių) išmoka, jeigu jis tokią gauna.
Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti (ši suma pervedama globos namams, kuriuose gyvena senjoras).
Pabrėžiame, kad senjorams savo turto užstatyti ar atiduoti nereikės, tiesa, gali tekti mokėti turto mokestį. Kaip jis apskaičiuojamas? Jeigu senjoras turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą. Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m.
Pasinaudoti valstybės kompensacija už paslaugas galima ir privačiuose socialinės globos namuose.
tags: #trumpalaike #serganciu #alzheimeiu #globa