Pensijų klausimas aktualus kiekvienam dirbančiajam, o ypač tiems, kurie planuoja savo ateitį. Šiame straipsnyje aptarsime senatvės pensijas Ispanijoje, jų skyrimo sąlygas, dydžius ir palyginsime su kitomis Europos šalimis.
Žinia perkantiems ar parduodantiems automobilius: nauji pakeitimai didins kainas? | DIENOS PJŪVIS
Darbo stažas ir pensijos skyrimo sąlygos
Nuo įstojimo į ES asmens teises saugo bendrijos reglamentai dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo. Todėl darbo stažą pensijai galima įgyti už darbą valstybėse narėse - ES šalyse bei Norvegijoje, Šveicarijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine.
Nors išvykus svetur žmogaus sumokėti mokesčiai, negrąžinami ir nepersiunčiami, tačiau duomenys apie įgytą stažą bus saugomi kiekvienoje šalyje, kurioje žmogus gyveno ir dirbo, tol, kol jis sukaks pensijos amžių ir įgis teisę į išmokas toje šalyje.
Įgijusiems stažo dirbant valstybėse narėse, pensijas už šį stažą - nepriklausomai nuo to, kada šis stažas įgytas - skiria ir moka atitinkamų valstybių socialinio draudimo institucijos, skiriančios ir mokančios pensijas, vadovaudamosi nacionaliniais teisės aktais.
Lietuvoje nebegyvenantiems, bet čia dirbusiems asmenims pensijas moka „Sodros“ Užsienio išmokų tarnyba. Jos direktoriaus pavaduotoja Lidija Stasiūnienė paaiškino, kad kiekviena valstybė narė pensijas ir kitas ilgalaikes išmokas moka ne už susumuotą draudimo stažą, bet tik už tą jo dalį, kuri buvo įgyta dirbant toje šalyje:
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
„Todėl žmogus gali tapti dviejų ir daugiau valstybių pensininku ir gauti išmokas iš valstybių, kuriose dirbo, vadovaujantis nacionaline teise apskaičiuotą pensiją nepaisant to, kurioje valstybėje jis gyvena.“
Jos teigimu, kiekviena valstybė narė, kurioje žmogus buvo draustas socialiniu draudimu, mokės atskirą pensiją, atsižvelgiant į toje šalyje įgytą stažą, sumokėtų įmokų ir nustatyto pensinio amžiaus. Sąlygos išmokai gauti kiekvienoje šalyje yra skirtingos, taigi skirsis ir pensijos dydis bei - atsižvelgiant į pensinį amžių - pensijos skyrimo laikas.
Pavyzdžiui, jei žmogus turi 10 metų darbo stažą Anglijoje ir 20 metų darbo stažą Lietuvoje, tai bendrai bus sukaupta 30 metų, tai bent mūsų šalyje tai būtų pakankamas stažas pensijai gauti.
„Jei susumavus visą darbo stažą, jis bus pakankamas ir atitiks šalyse keliamus reikalavimus išmokai skirti, kiekviena valstybė narė, sulaukus joje numatyto pensinio amžiaus, mokės Jums pradirbtam joje laikui proporcingą dalį pensijos. Šiuo atveju Anglija, sukakus joje reikalaujamą pensinį amžių, mokės pensiją už 10 ten pradirbtų metų, o Lietuva, taip pat sulaukus reikiamo amžiaus, mokės už 20 metų“, - aiškino pavaduotoja.
Anot jos, kiekvienoje šalyje reikalaujama skirtingų dokumentų - jų reikia teirautis atsakingose institucijose. Lietuvoje tai būtų „Sodros“ Užsienio išmokų tarnyba.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
„Kad ir kur gyventų žmogus, priklausančios pensijos iš visų valstybių, kuriose yra paskirtos, jam paprašius bus pervedamos į sąskaitą jo gyvenamojoje vietoje, net ir persikėlus gyventi iš vienos šalies į kitą“, - komentavo pašnekovė.
Tiesa, kaip pensijos ir kitos išmokos ateityje bus mokamos lietuviams, kurie emigravo į JK, kol kas nėra visiškai aišku - tai priklausys nuo vadinamų „Brexit“ derybų tarp šios šalies ir visos ES.
Šiuo metu Lietuvoje pensinis amžius nustatytas pagal gimimo metus ir pamažu yra didinamas, kol pasieks 65 metų amžiaus ribą tiek vyrams, tiek moterims. Tai kelia daugelio piliečių susirūpinimą.
Anot Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos, 2025-ieji - paskutiniai metai, kai senatvės pensiją galės gauti asmenys, nesulaukę 65 metų. Į šį sąrašą įeina vyrai, kurie gimė iki 1961/02/28 ir moterys, gimusios iki 1961/04/30. Tačiau su sąlyga, jog žmonės sukaupė 15 metų darbo stažą. Priešingai, jei asmuo neturi sukaupęs 15 metų stažo, pensiją matys kaip savo ausis.
Tiesa, į stažą taip pat įskaitomi laikotarpiai, kai asmuo gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo, dalinio darbo, netekto darbingumo socialinio draudimo išmokas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos senatvės pensijos dydis
Lietuvoje darbo stažas skaičiuojamas ne pagal per visą gyvenimą sumokėtas įmokas Sodrai. Jis skaičiuojamas pagal tai, kiek per kiekvienus metus atskirai yra sumokėta mokesčių Sodrai. Per metus galima maksimaliai įgyti 1 metų stažą - ne daugiau.
Tačiau jei asmuo per metus sumoka Valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSD) tik nuo 4 minimalių mėnesinių algų, jis gaus viso labo 0,33 metų stažo nepriklausomai nuo sekančiais metais sumokėtos įmokos dydžio.
Ta pati taisyklė dėl pensinio stažo skaičiavimo taikoma visoms gyventojo pajamoms, nuo kurių yra skaičiuojamos VSD įmokos - ar tai būtų individuali veikla pagal pažymą, verslo liudijimas, darbo sutartis, autorinis atlyginimas ir kt.
Dar vienas „kriukis“ - jog turintiems individualią įmonę VSD įmokos skaičiuojamos nuo 50 proc. algos. Tai reiškia, kad norint, jog stažas būtų metai, MMA turi būti bene dviguba.
Iššūkių kyla ir tiems, kurie dirba individualiai. Minimalaus stažo reikalavimas (15 metų) atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius ir nestabilias pajamas gali išties apsunkinti gyvenimą.
Be to, stebina dar vienas dalykas. Mat jei žmogus turės 14 metų stažą, nesvarbu, kiek įmokų sumokėjęs, o kitas turės 1 metų arba 0 stažo - abu gaus vienodą šalpos pensiją, kuri 2025 metais lygi 248 euro.
Taigi, nesvarbu, kiek pilietiškas yra žmogus, jis turės vilkti savo vargą.
Minimaliai pensijai dažniausiai reikia 15 metų stažo, iš kurių bent 2 metai turi būti sukaupti per paskutinius 15 metų prieš pensinį amžių Ispanijoje.
Jungtinėje Karalystėje minimalus stažas - 10 metų. Norint gauti minimalią pensiją, Vokietijoje tuo tarpu reikia bent 5 metų pensijų draudimo stažo; Prancūzijoje šie reikalavimai priklauso nuo gimimo metų; Italijoje minimalus stažas skiriasi priklausomai nuo pensijos rūšies.
Pensijų dydis ir palyginimas Europoje
Pensijų dydis Europoje gali skirtis 10 kartų. Pavyzdžiui, Bulgarijoje senjorai vidutiniškai gauna 226 eurų išmokas, o Islandijoje vidutinė mėnesinė pensija siekia apie 2762 eurus.
Didžiausia vidutine pensija Europoje (apie 2762 Eur) gali pasigirti Islandija, teigia banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Raul Eamets. Tuo tarpu Albanija turi mažiausią vidutinę pensiją žemyninėje Europoje - senjorai čia gauna apie 131 eurą per mėnesį, Bulgarija - mažiausią pensiją Europos Sąjungoje (ES) (226 Eur).
Vertindamas perspektyvas vidutinei pensijai Lietuvoje kitąmet siekti 673 eurus, R. Eamets pripažįsta, kad šis skaičius yra vis dar gerokai mažesnis už ES vidurkį.
Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sutinka, kad jie yra žemi. I. Lietuvos istorija pernelyg trumpa pensijų sistemai subręsti.
2024 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst.
Seimas patvirtino kitų metų „Sodros“ biudžetą. Biudžete numatyta, kad vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą didės 65 eurais, t. y. nuo 510 iki 575 eurų.
„Pagrindinę ir didžiausią dalį visais metais sudaro pensijoms skirti pinigai. Iš tikrųjų turime didelį gavėjų ratą ir turime praktiškai jau per dvejus paskutinius metus 30 proc. didėjusias pensijas. Tai yra reikšmingi skaičiai indeksuojant ir padedant žmonėms amortizuoti didžiausius iššūkius“, - aiškino Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Vis dėlto opozicijai priklausantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis sako, kad atsižvelgiant į itin didelę infliaciją šalyje, pensijos turėtų augti daugiau.
„Deja, net jeigu ir kalbama apie rekordinius didinimus, jie nespėja su infliacija. Aš vertinu, kad pensijos yra mažinamos“, - kalbėjo jis.
Ekonomistas Marius Dubnikovas tikina: vidutinės senatvės didinimas 65 eurais yra didžiulis šuolis.
„Opozicijai nėra daug vietų, kur jie gali labai stipriai kritikuoti biudžetą. Bandoma atrasti emocionalias vietas, kur pinigų visada trūks, ypač senjorams. Pensijos didėja. Aišku, jos galėtų būti ir dar didesnės, bet turime rasti racionalumo, nes biudžetą sudegint galime greitai“, - sakė jis.
Planuojamos „Sodros“ biudžeto pajamos ir išlaidos pirmą kartą šalies istorijoje perkops 6 mlrd. eurų. Didžiausią išlaidų dalį sudarys būtent išlaidos pensijoms - joms bus skirta daugiau nei 70 proc. „Sodros“ biudžeto, beveik pusaštunto procento numatyta ligos socialiniam draudimui, apie 7 proc. - motinystės, po 5 proc. - nedarbo ir nedarbo draudimo socialinėms išlaidoms.
„Žiūrint į „Sodros“ biudžetą, matyti, kad didžiausi pokyčiai bus motinystės išmokoms, vaiko priežiūrai. Tad keičiasi pati mokėjimo tvarka. Kitais metais atsiranda ir neperleidžiami mėnesiai tėčiams ir mamoms. Mokant šiek tiek didesnes išmokas tais mėnesiais, papildomai yra numatyti 31 mln. eurų“ - tvirtino M.Lingė.
„Sodros“ biudžeto išlaidos kitąmet sieks beveik pusseptinto milijonų eurų - tai 13,5 proc.
2021 m. „Eurostat“ duomenimis, pensijoms Europos Sąjungoje vidutiniškai išleidžiama 12,9 proc. nuo BVP. Daugiausia pensijoms išleidžia tokios šalys kaip Graikija (16,4 proc. BVP), Italija (16,3 proc.), Austrija (15,0 proc.), Prancūzija (14,9 proc.) ir Portugalija (14,2 proc.). Tuo metu Lietuvoje, 2021 m. „Eurostat“ duomenimis, pensijoms skiriama apie 7,1 proc.
Nors nei vienas negalėjome pasirinkti, kada gimti, kai kas šiuo klausimu, taip sakant, išlošė it akla višta loterijoje.Nori geresnės pensijos? Turi žinoti, kada gimti. Ilgėjanti gyvenimo trukmė privers dirbti ilgiau - galbūt iki kol numirsime
Ši lentelė pateikia palyginimą tarp vidutinių pensijų ir BVP procentinės dalies, skiriamos pensijoms, skirtingose Europos šalyse:
| Šalis | Vidutinė pensija (Eur) | BVP, skiriama pensijoms (%) |
|---|---|---|
| Islandija | 2762 | N/A |
| Bulgarija | 226 | N/A |
| Albanija | 131 | N/A |
| Graikija | N/A | 16.4 |
| Italija | N/A | 16.3 |
| Austrija | N/A | 15.0 |
| Prancūzija | N/A | 14.9 |
| Portugalija | N/A | 14.2 |
| Lietuva | 575 (vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą) | 7.1 |
Pastaba: N/A - duomenys nepateikiami.
Apibendrinant, R. „Pensijų dydis Europoje gali skirtis net 10 kartų, jei lyginsime vidutines pensijas. Bet tai normalu, nes BVP vienam gyventojui arba nominalusis darbo užmokestis taip pat skiriasi daug kartų, o daugumoje šalių pensijos yra susijusios su ankstesniu darbo užmokesčiu“, - sako R.
Vertindama EBPO duomenis apie vidutinių disponuojamų pajamų senatvėje santykinius rodiklius, Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sutinka, kad jie yra žemi. I. Sako, kad 44 proc. Senatvės pensijų gavėjų pasiskirstymas kelia nerimą.J. Tiesa, „Euromonitor International“ vartotojų tyrimų grupės vadovė Jana Rudė pastebi, kad Lietuvoje apie 44 proc.
„Ačiū valdžiai, kad pakels, gi sunkmetis. Bet žmogus, kuris taupiai gyvena, tas negali skųstis“, - antrino kita kalbinta pensininkė.
„Pakels - tai ačiū. Bet kiek infliacija, kiek viskas brango, šito niekaip nepateisins jų pakėlimas“, - kalbėjo senjoras.
„Gali ir nekelti, nieks neprašo. Va, kavinėj pasėdėjom, pasivaišinom ir einam namo laimingos. Tegu tik nedejuoja“, - manė dar viena kalbinta moteris.
tags: #senatves #pensija #ispanijoje