Darbdavio pašalpa mirus artimam žmogui, dar vadinama laidotuvių pašalpa ar kompensacija už netektį, yra piniginė išmoka, kuri yra išmokama siekiant padėti netektį išgyvenančio darbuotojo artimiesiems. Ši pašalpa gali būti labai svarbi, kadangi ji padeda finansuoti laidotuvių išlaidas ar suteikti tam tikrą finansinę paramą sunkiu laikotarpiu.
Darbdavio pašalpa mirus darbuotojo šeimos nariui - tai viena iš socialinės atsakomybės ir darbuotojo gerovės palaikymo formų, kuri nėra privaloma pagal šalies įstatymus, tačiau praktikoje dažnai taikoma kaip žmogiškumo gestas ar dalis vidinės įmonės politikos.
Ar darbdavys privalo mokėti pašalpą?
Ne, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nenustato privalomos darbdavio pašalpos mirus artimam darbuotojo šeimos nariui. Tai yra darbdavio gera valia arba vidinės kolektyvinės sutarties, ar darbo tvarkos taisyklių nuostata.
Kada pašalpa gali būti skiriama?
Pašalpa gali būti skiriama šiais atvejais:- Jeigu kolektyvinėje sutartyje arba įmonės vidaus dokumentuose yra numatyta tokia galimybė.
- Kai įmonė turi socialinės atsakomybės praktiką ar įprastą pagalbos formą.
- Kai darbdavys individualiai nusprendžia paskirti vienkartinę pašalpą, įvertinęs situaciją.
Išmokos dydis
Nėra nustatyto dydžio. Pašalpa gali būti:
- Simbolinė (pvz., 100-300 €)
- Dalinai padengianti laidojimo išlaidas (pvz., 500-1000 €)
- Pagal vidinę tvarką nustatyta fiksuota suma.
Kas laikomi darbuotojo artimaisiais?
Darbuotojo artimaisiais yra laikomi:- Sutuoktinis(-ė)
- Tėvai (įskaitant įtėvius)
- Vaikai (įskaitant įvaikius)
- Broliai/seserys.
Kai kuriose įmonėse tai gali būti ir seneliai, sugyventiniai ar kiti kartu gyvenę asmenys.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti vienkartinę pašalpą?
Papildoma pagalba/parama iš darbdavio
Darbdavys dar gali suteikti papildomą pagalbą/paramą:
- 1-5 dienų apmokamą ar neapmokamą atostogų laikotarpį (pagal susitarimą arba įmonės politiką).
- Psichologinę pagalbą, jeigu tokia paslauga teikiama darbuotojams.
- Palaikymo laišką ar bendradarbių paramą.
Darbdavio pašalpa mirus darbuotojo artimajam nėra privaloma, tačiau tai - svarbus žmogiškumo gestas, stiprinantis pasitikėjimą tarp darbdavio ir darbuotojo. Įmonės, kurios numato tokias paramos formas, rodo ne tik socialinę atsakomybę, bet ir rūpestį žmogumi, o ne vien atliekamu darbu. Tinkamai parengtos vidaus taisyklės, aiškūs kriterijai ir jautrus požiūris tokiose situacijose leidžia kurti šiltesnę ir stipresnę darbo kultūrą.
Pašalpos apmokestinimas ir deklaravimas
Nuo pašalpos, kurią apdraustam asmeniui išmoka darbdavys mirus šio apdraustojo asmens sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 5 minimalios mėnesinės algos. Suma, nuo kurios neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, didinama tiek kartų, už kiek mirusių apdraustojo asmens šeimos narių, nurodytų šiame punkte, išmokama pašalpa. (VSD Įstatymo 8 str. 1 d. 1 p., Žin., 2004, Nr.
Pašalpa, išmokėta gyventojui, mirus jo sutuoktiniui arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams). Esminės sąlygos: pašalpą išmoka asmuo, su kuriuo gyventojas yra susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais; asmuo išmoka pašalpą mirus šio gyventojo sutuoktiniui arba vaikui (įvaikiui), arba kuriam nors iš tėvų (įtėvių).
Nurodytą pašalpą išmokantis asmuo gali būti tiek vienetas, tiek gyventojas.
Taip pat skaitykite: Mirties atveju mokamos išmokos
Apskaičiuojant pelno mokestį pašalpa priskiriama leidžiamiems atskaitymams, jeigu ji išmokėta darbuotojui (PMĮ 17 str. 1 d.). Jeigu pašalpa mokama asmeniui, kuris įmonėje nedirba, išmokėta suma leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama (tai neįprastinės įmonei sąnaudos, kurios nesusijusios su pajamų uždirbimu ar ekonomine nauda) (PMĮ 31 str. 1 d.
Jeigu darbuotojas turėtų pateikti ne tik prašymą išmokėti pašalpą, bet ir gaisro faktą patvirtinantį dokumentą.
Darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai apibrėžti GPMĮ 2 straipsnio 31 dalyje (žr. 2 str.
Svarbu pasižiūrėti ar tai yra gyventojų pajamų mokesčio objektas, nesvarbu ar jis bus apmokestinamas ar neapmokestinamas, ir jeigu taip, tuomet bus leidžiami atskaitymai pagal PMĮ 17str.1d.
Pašalpos pavyzdžiai ir situacijos
Jeigu direktorius išmoka darbuotojui, kuris dirba pagal darbo sutartį pašalpą, mirus darbuotojo mamai, nereikia tų 4000 lt apmokestinti, nereikia mokėti nei sodrai, nei VMI, tik įtraukti į ūkinų operacijų žurnalą kaip faktą: pinigų kasoje sumažėjimas, materialinių ir joms prilygintų išlaidų padidėjimas.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti ligos išmoką?
Pašalpa paskirta valdybos nariui (nesusijusiam darbo santykiais), mirus jo sutuoktinei. Ši pašalpa apmokestinama GPM ir tai įmonės leidžiami atskaitymai? Ar apmokestinama sodros įmokomis.
Pašalpa mirus pvz. tėvui juk yra neapmokestinama. GPM, VSD, Gar.f, neapmokestinama. GPMĮ 17 str.
Fiziniam asmeniui išmokėta pašalpa gaisro atveju apmokestinama GPM. Esame pelno siekianti įmonė, norime išmokėti išmoką 500 Lt fiziniam asmeniui, nukentėjusiam nuo gaisro, kokios mokestinės prievolės mums atsirastų?
Nuo gaisro nukentėjusiam fiziniam asmeniui išmokėta pašalpa laikoma apmokestinamosiomis pajamomis, išskyrus atvejus, kai ji išmokama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų (GPMĮ 17 str. 1 d.). Todėl įmonės išmokėta pašalpa fiziniam asmeniui, nesvarbu ar šis asmuo yra ar nėra su įmone susijęs darbo santykiais, apmokestinama GPM.
Išeitinė kompensacija
Atnaujinta 2025-12-22Išeitinė kompensacija yra viena iš garantijų, kuri gali užtikrinti finansinę apsaugą darbuotojams netekus darbo dėl darbdavio kaltės arba dėl kitų svarbių priežasčių. Atleidimas darbdavio iniciatyva, kai darbuotojai atleidžiami be jų kaltės, taip pat turi finansinių pasekmių, viena jų - teisė į išeitinę kompensaciją. Ji tampa svarbiu užnugariu, kai pajamų šaltinis nutrūksta.
Valstybinė darbo inspekcija paruošė atmintinę apie darbo sutarties nutraukimo peripetijas.
Kas yra išeitinė išmoka?
Išeitinė išmoka yra piniginė kompensacija, kurią darbdavys išmoka darbuotojui nutraukdamas darbo sutartį ne dėl darbuotojo kaltės.
Darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kai jis atleidžiamas dėl darbdavio ekonominių sprendimų ar organizacinės restruktūrizacijos.
Tai gali įvykti dėl darbdavio veiklos reorganizavimo, sumažėjusių poreikių ar kitų svarbių priežasčių, kurių darbuotojas negali kontroliuoti. Ši išmoka apsaugo darbuotoją, suteikia laiko prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ieškoti kito pajamų šaltinio.
Kiekvieno darbuotojo išeitinės išmokos suma yra apskaičiuojama individualiai, atsižvelgiant į jo darbo stažą. Ilgesnis darbo laikotarpis toje pačioje darbovietėje dažnai užtikrina didesnę išeitinę kompensaciją, tad kuo ilgiau darbuotojas praleido vienoje įmonėje - tuo daugiau jam gali priklausyti.
Darbo santykiai laikomi trumpais, kai darbuotojas dirbo mažiau nei vienerius metus, ir tokiu atveju išeitinė išmoka dažniausiai sudaro pusę vidutinio mėnesinio atlyginimo.
Kada išeitinė išmoka nepriklauso?
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas darbuotojas turi teisę į išeitinę išmoką.
Ji nepriklauso, kai:
- Darbo sutartis yra terminuota ir baigiasi nustatytu laiku.
- Darbuotojas nusprendžia išeiti savo noru be pateisinamos priežasties
- Darbo santykiai nutraukiami bendru sutarimu.
- Darbuotojas atleidžiamas dėl netinkamo elgesio, neatsakingo pareigų vykdymo ar kitų rimtų pažeidimų.
Ilgalaikio darbo išmokos yra skirtos darbuotojams, kurie nepertraukiamai dirbo daugiau nei penkerius metus ir jos dydis priklauso nuo darbo stažo.
Kaip skaičiuojama išeitinė išmoka?
Išeitinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis darbuotojo darbo užmokesčiu, kuris buvo gautas per paskutinius tris mėnesius iki atleidimo. Šis trijų mėnesių laikotarpis padeda įvertinti vidutinį darbo užmokestį, pagal kurį ir apskaičiuojama išeitinės išmokos suma.
Darbo kodeksas numato papildomas sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų galima taikyti darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Viena iš jų - pareiga iš anksto informuoti darbuotoją apie atleidimą. Pranešimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, o jei darbuotojas įmonėje dirbo trumpiau nei metus - ne trumpesnis kaip dvi savaitės.
Jeigu darbdavys apie atleidimą nepraneša laiku ir informuoja tik prieš 3 darbo dienas ar dar trumpesnį laiką, taikomas kitas Darbo kodekso pagrindas - darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tokiu atveju darbuotojui išmokama gerokai didesnė kompensacija - net šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Papildomos išmokos taip pat priklauso darbuotojams, turintiems ilgesnį stažą toje pačioje įmonėje.
Dirbusiems 5-10 metų skiriama papildoma vieno VDU dydžio išmoka.
Dirbusiems 10-20 metų - dviejų VDU dydžio išmoka.
Dirbusiems ilgiau nei 20 metų - trijų VDU dydžio išmoka.
Tuo tarpu ilgesnį laiką išdirbusiems darbuotojams priklauso didesnės išmokos, kurios apskaičiuojamos remiantis darbo stažu. Jo vidutinio darbo užmokesčio dydis yra svarbiausias veiksnys nustatant išeitinės išmokos sumą pagal Lietuvos darbo kodeksą.
Taip pat verta paminėti, kad yra numatyta, Lietuvos įstatymų reglamentuota, išeitinė išmoka. Dažnai išmokos dydis yra palankesnis darbuotojui, nes priklauso nuo vidinių įmonės reglamentų, ypač jeigu įmonė yra tarptautinė, jos išmokos dydis gali būti numatytas tos šalies įstatymų.
Kada mokama išeitinė išmoka Lietuvoje?
Atleidimo dieną, kai darbo sutartis nutraukiama ne dėl darbuotojo kaltės:
- šaukiant į karo tarnybą, darbuotojui mirus ir pan.
- darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57),
- darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56),
Išeitinės išmokos, kaip atleidimo iš darbo, teisinis pagrindas
Išeitinės išmokos Lietuvoje yra griežtai reglamentuotos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kuris nustato šios išmokos skyrimo tvarką, dydį ir mokėjimo laikotarpį. Šios taisyklės apsaugo darbuotojus nuo galimo diskriminavimo ar neteisybės atleidimo metu. Darbo kodeksas nurodo, kad ši išmoka yra svarbi kompensacija, padedanti darbuotojui prisitaikyti prie naujų sąlygų, kai darbo netenkama ne dėl jo kaltės.
Kaip išeitinė išmoka gali padėti pradėti savo veiklą?
Gavus išeitinę išmoką - ši pinigų suma gali tapti pradine finansine parama naujai veiklai. JAV atliktas tyrimas rodo, kad net pusė (48%) atleistų žmonių pradeda nuosavą verslą. Kas ketvirtas tai padaro per pirmus tris mėnesius, o pagrindinis investicinio kapitalo šaltinis yra šeima, draugai bei išeitinė išmoka.
Pavyzdžiui, išeitinę išmoką galima investuoti į savo verslo pradžią, įsigyti įrankius ar reikalingas paslaugas veiklai įgyvendinti. Taip pat išeitinė kompensacija gali suteikti tam tikrą laisvę ieškant naujų darbo galimybių, nes nebereikia skubėti.
Jei darbuotojas nusprendžia tęsti karjerą kaip laisvai samdomas specialistas, arba imtis individualios veiklos, išeitinė išmoka gali suteikti finansinį stabilumą pradiniame etape. Lietuvoje valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai turi galimybę vykdyti individualią veiklą, tačiau jie turi užtikrinti, kad ši veikla netrukdys jų pagrindinėms pareigoms, jei jie grįžtų į darbinę veiklą. Pradėjus veiklą svarbu tinkamai vesti jos apskaitą.
Sąskaita123 yra internetinė apskaitos programa, skirta smulkiajam ir vidutiniam verslui. Ji siūlo intuityvią vartotojo sąsają, automatizuoja daug apskaitos procesų ir leidžia greitai tvarkyti finansinius duomenis.
Naudodamiesi Sąskaita123, pradedantieji verslininkai gali efektyviai tvarkyti savo veiklos apskaitą, sutaupydami laiko ir užtikrindami tikslumą.
D. U. Darbuotojams, kurie įmonėje dirbo penkerius metus ar ilgiau, gali būti skiriama papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš specialaus fondo.
tags: #pasalpa #mirus #darbuotojo #broliui #gpm