Šiandien vis dažniau diskutuojama apie švietimo problemas. Pradedant nuo to, kad idealus mokyklos modelis, suformuotas pramonės amžiuje, nebėra toks sklandus kaip anksčiau. Trūksta mokytojų, jų maži atlyginimai kelia pasipiktinimą, stinga pedagoginės motyvacijos ir novatoriško požiūrio į ugdymo procesą, blogėja vaikų pasiekimai ir asmeninis tobulėjimas, o senosios mokyklų programos nebeatspindi besikeičiančio pasaulio vertybių.
Visos šios problemos skatina peržiūrėti švietimo sistemą ir nepamiršti, kad svarbiausias elementas čia yra mokinys. Būtina skatinti sisteminį ir kritinį mąstymą informacijos kupiname pasaulyje, ugdyti kritišką požiūrį į aplinką, socialumą ir asmeninį brandumą. Todėl pastaraisiais metais Lietuvos švietimo sistemos ateitis yra geros mokyklos idėja, teigianti, kad į vaiką reikia žiūrėti kaip į asmenybę, o švietimas turi būti individualizuotas, skatinant mokinio asmeninį augimą, pažangą ir pasiekimus.
Straipsnyje analizuojamas socialinių pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas, kurio metu įvairiais būdais skatinama, vertinama bei fiksuojama vaiko ūgtis - pažanga. Atskleidžiami vaiko asmeninės ūgties bei pažangos aspektai, socialinio pedagogo vaidmuo vertinant mokinio pažangą bei bendradarbiavimo su tėvais svarba. Straipsnyje pateikiami kokybinio tyrimo rezultatai rodo, jog mokinio asmeninė pažanga stebima, fiksuojama bei vertinama įvairiais būdais, o šiam procesui labai svarbus ir glaudus tėvų dalyvavimas.
Šeima - Pirmoji Žmogaus Ugdymo Institucija
Vaiko kelias į gyvenimą prasideda tėvų namuose, kuriuose kiekvieną dieną jis yra apsuptas meilės ir rūpesčio. Šeima yra pirmoji žmogaus ugdymo institucija, kurioje jis mokosi pagrindinių vertybių, elgesio normų ir socialinių įgūdžių. Tėvai, auklėdami vaikus, pridaro nemažai klaidų, vieni ne visada jaučia atsakomybę už vaikų auklėjimą.
Pedagoginės Tėvų Pareigos
Edukacinę funkciją sudaro mokymas, auklėjimas, ugdymas, lavinimas, švietimas. Bendrojo tėvų pedagoginio švietimo turinį sudaro įvairūs aspektai, padedantys tėvams geriau suprasti vaiko poreikius ir ugdymo procesą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Šeima Ir Mokykla
Mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo svarba ypač reikalinga šiandien, nes daugelis tėvų vis labiau užsidaro savo aplinkoje, mažai dėmesio beskiria vaikų mokymuisi, netinkamo elgesio korekcijai. Siekdami remti mokinių tobulėjimą, pedagogai, socialiniai pedagogai turi aktyviai bendradarbiauti su tėvais, jie turi veikti išvien, vykdydami prevencinę veiklą, siejamą su vaikams iškilusiomis problemomis.
Pedagogo Ir Šeimos Bendradarbiavimas
Socialinio pedagogo teikiama pagalba gali būti: edukacinė, psichologinė ir tarpininkavimo. Jos gali būti trumpalaikio ir ilgalaikio pobūdžio. Atliktas tyrimas parodė, kad pedagogai, soc. pedagogai ir tėvai stengiasi bendradarbiauti tarpusavyje rūpindamiesi mokinių- vaikų ateitimi, geresniais rezultatais.
Pedagoginis darbas, sprendžiant vaikams iškilusias problemas, taip pat vyksta bendradarbiaujant tėvams ir mokytojams. Lietuvos mokyklose yra paplitusi ir pedagoginė konsultacija.
Pedagoginis Tėvų Švietimas
Vilniaus Adomo Mickevičiaus licėjus siekia sukurti bendradarbiavimo su mokinių tėvais sistemą, tenkinančią bendruomenės interesus, laiduojančią konstruktyvų jos narių: mokinių-tėvų-mokytojų bendradarbiavimą. Siekiama skirti dėmesį kiekvienam mokiniui, padėti kiekvienai šeimai įveikti mokinio ugdymosi ir socializacijos sunkumus.
Bendrieji susirinkimai organizuojami kartą per pusmetį. Susirinkimų turinį planuoja mokyklos taryba, mokytojų taryba, mokyklos vadovai. Susirinkimų turinį gali siūlyti klasių tėvų atstovai. Planuojant bendrųjų susirinkimų turinį atsižvelgiama į mokyklos strategiją, metinės veiklos tikslus, uždavinius ir prioritetus, iškilusias problemas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Klasių auklėtojai įrašo į mokinių pažymių knygelę tikslią datą, nurodo bendravimui skirtą laiką. Mokinio tėvai privalo pasirašyti ir parašyti apie galimybę atvykti ar susisiekti su klasės auklėtoju. Tėvai turi teisę keisti susitikimo laiką likus iki susitikimo ne mažiau kaip dviem dienoms. Apie tai jie informuoja klasės auklėtoją. Jei klasės auklėtojas negali dalyvauti susitikime, privalo individualiai pranešti mokinio tėvams apie susitikimo laiko keitimą likus ne mažiau nei 2 dienoms iki susitikimo.
Tėvų susirinkimai vyksta mokslo metų pradžioje nustatyta tvarka: rugsėjo antrą savaitę, sausio antroje mėnesio pusėje, gegužės mėnesį. Klasių vadovų, kitų mokytojų, mokyklos administracijos susitikimai su mokinių tėvais numatomi pagal poreikį. Iškilus problemoms klasės auklėtojas į individualų susitikimą su mokinių tėvais gali pakviesti dalykų mokytojus ir administracijos atstovus.
Abipusis pedagogo ir mokinio tėvų pasitikėjimas ir pagarba yra labai svarbūs. Mokytojų ir tėvų bendri susitarimai dėl vaiko ugdymosi ir elgesio taisyklių problemų sprendimo. Pokalbio -susitikimo laikas ne mažiau kaip 30 minučių. Klasės vadovas, mokytojas dalykininkas arba administracijos atstovas pokalbį su mokinio tėvais pradeda nuo teigiamų mokinio savybių -sėkmių pateikimo. Klasės auklėtojas ar kitas pedagogas, pateikdamas informaciją mokinių tėvams, privalo remtis tik konkrečiais faktais.
Klasės auklėtojas (dalyko mokytojas, administracijos atstovas, mokyklos darbuotojas) teikia konkrečius pasiūlymus, sprendžiant atitinkamas problemas, susijusias su mokinio elgesiu ir ugdymusi. Pokalbio su tėvais metu pedagogai privalo laikytis mokytojo etikos taisyklių, mokyklos bendruomenės vertybių nuostatų, vidaus tvarkos taisyklių, remtis mokyklos nuostatomis ir reikalavimais.
Individualaus susitikimo metu klasės vadovas supažindina mokinio tėvus su mokinio ugdymosi pasiekimais, popamokiniais pasiekimais, spec. poreikių mokinių tėvus supažindina su vaikų spec. ugdymo programomis ir pasiekimais bei ugdymosi problemomis. Supažindina su konkrečiomis mokytojų dalykininkų užfiksuotomis problemomis, pasiūlymais ir patarimais . Reikalui esant dalyko mokytojai gali parodyti mokinio tėvams vaiko sąsiuvinius, pratybų sąsiuvinius bei kitus mokinio atliekamus darbus.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Bendrų renginių, švenčių organizavimas tėvų ir mokytojų iniciatyva: Gimnazijos mokinių ansamblių koncertai tėvams; rytmečiai, popietės, susitikimai, vakaronės; kalendorinės šventės; tautinės šventės, minėjimai; mokslo metų pradžios ir baigimo šventės.
Tėvų anketavimo tikslai: greičiau ir išsamiau susipažinti su mokinių šeimomis, jų gyvenimo sąlygomis, sveikata, problemomis; sužinoti tėvų nuomonę ugdymo(si) klausimais; Atlikti ir analizuoti ugdymo rezultatus ; vaiko adaptacija, perėjus į dalykinę sistemą; socialinės aplinkos poveikis vaiko asmenybei.
Mokymosi pasiekimai fiksuojami dienynuose, mokinių mokymosi pasiekimų knygelėse. Už pažymių įsirašymą mokymosi pasiekimų knygelėse atsakingi mokiniai. Klasės auklėtojai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) ne rečiau kaip kartą per mėnesį peržiūri knygelę ir pasirašo. Klasių auklėtojai, mokytojai, socialinis pedagogas tėvus (globėjus, rūpintojus) informuoja apie vaiko mokymąsi pagal poreikį.
Klasių auklėtojai organizuoja teminius tėvų susirinkimus ne rėčiau kaip 2 kartus per metus. Pirmas tėvų susirinkimas organizuojamas rugsėjo mėnesį, kuriame tėvai supažindinami su bendraisiais reikalavimais, tvarkos ir ugdymosi taisyklėmis, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimu (gali dalyvauti dalykų mokytojai). Administracija organizuoja visuotinius tėvų susirinkimus, kuriuose tėvai turi galimybę susitikti su administracija, konsultuotis su jų vaikus mokančiais mokytojais.
Administracija organizuoja papildomai susirinkimus 12-ųjų (dėl supažindinimo su brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka) ir 10-ųjų(dėl supažindinimo su vidurinio ugdymo programa) klasių mokinių tėvams ir mokiniams.
Mokinių tėvai turi teisę: gauti informaciją apie savo vaiko mokymąsį ir elgesį; spręsti (kartu su mokyklos pedagogais) vaiko kėlimo į aukštesnę klasę klausimą; kartu su pedagogais siūlyti vaikui rinktis mokymosi dalykus; dalyvauti gimnazijos savivaldoje.
Mokinių tėvai privalo: sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo bei mokymosi sąlygas; užtikrinti vaiko mokymąsį iki 16 metų ir pagrindinio išsilavinomo įgijimą; užtikrinti vaiko mokyklos lankymą; padėti vaikui pasirinkti mokymosi lygį ir ugdymosi kryptį; mokyti vaiką dirbti; vystyti atsakomybės jausmą, pasitikėjimo savimi , atvirumo, savarankiškumo, reiklumo sau ir kitas geras žmoniškąsias savybes ir bruožus.
Teisinis švietimas svarbus asmens savarankiškumo ir sąmoningumo ugdymui. Teisinio švietimo programa grindžiama visuotinumo, tęstinumo, lankstumo ir bendradarbiavimo principu. Mokyklos, kaip vienos pagrindinių mokinio socializacijos institucijų, aplinkoje kyla įvairių grėsmių, pavojų ir problemų, kurias turi spręsti mokykloje dirbantys socialiniai pedagogai.
Teikiant pagalbą mokiniams išryškėja socialinio pedagogo, kaip pagalbos vaikui teikimo komandos veiklos koordinatoriaus, vaidmuo. Tikėtina, kad socialinio pedagogo bendradarbiavimas su mokyklos bendruomene vykdant teisinį švietimą yra svarbus teisino švietimo įgyvendinimo efektyvumui.
Tyrimo tikslas: atskleisti socialinio pedagogo bendradarbiavimo su mokyklos bendruomene galimybes vykdant teisinį švietimą. Naudojami tyrimo metodai: mokslinės literatūros apžvalga ir analizė, anketinė mokytojų, mokinių ir jų tėvų apklausa. Tyrimo imtis: po 264 mokytojus, mokinius ir mokinių tėvus.
Santykių galia mokyklose
tags: #socialinio #pedagogo #ir #mokiniu #tevu #bendradarbiavimo