Šiame straipsnyje apžvelgiama įstaigos veikla, problemos ir iššūkiai, su kuriais susiduria įstaiga.
Įstaigos Augimas ir Plėtra
Savo veiklą pradėję 2018 m. Kretingoje su 16 vietų, globos namai sparčiai augo, atsiliepdami į didėjančius socialinės globos poreikius. 2020 m. vietų skaičius buvo padidintas iki 22, o 2023 m. vasarą buvo atidaryta dar viena įstaiga Kaune, Žaliakalnio rajone.Globos namai siūlo ilgalaikes ir trumpalaikes socialinės globos paslaugas. Gyventojams teikiama visapusiška parama: nuo apgyvendinimo ir maitinimo iki sveikatos priežiūros, socialinių įgūdžių lavinimo ir kasdienės veiklos organizavimo.
Globos namai aprūpinti dviviečiais, triviečiais ir keturviečiais kambariais, pritaikytais kiekvieno gyventojo poreikiams. Specialistų komanda teikia sveikatos priežiūros paslaugas, rūpinasi gyventojų medikamentais, slaugos bei techninės pagalbos priemonėmis.
Socialinių įgūdžių lavinimo programa skatina savarankiškumą ir padeda gyventojams išlaikyti socialinius ryšius bei tvarkyti kasdienius poreikius.
Finansiniai Rodikliai ir Rizikos Vertinimas
2024 metais Pajūrio senelių namai, UAB pardavimo pajamos siekė 735 783 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 124 048 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 25. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip aukšta.Šiuo metu Pajūrio senelių namai, UAB įsikūrusi adresu Geležinkelio g.
Taip pat skaitykite: Nuo vaikų iki senelių: Pajūrio globos namai
Visuomenės Sveikatos Specialistų Pastabos ir Pažeidimai
Kretingoje veikiantiems „Pajūrio senelių namams“ - visuomenės sveikatos specialistų pastabos. Kretingoje įsikūrusiems „Pajūrio senelių namams“ leidimo-higienos paso galiojimas sustabdytas, kai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, atlikę vieną planinę kontrolę ir du kartus grįžę patikrinti, ar trūkumai pašalinti, vis dar aptiko pažeidimų.Įstaigai sustabdytas veiklos leidimas-higienos pasas, mat aptikta šiurkščių pažeidimų: gyveno gerokai daugiau senelių, nei įstaiga gali priimti, trūko baldų, pastebėta nešvara.
„Patikrinimo metu buvo rasti 29 gyventojai, o leidimo higienos pase yra nurodyta, kad gali turėti ne daugiau nei 22. Buvo trūkumas tų pačių spintelių, spintų, kitokio smulkesnio inventoriaus. Vienam žmogui nebuvo užtikrintas 5 kvadratinių metrų plotas, be leidimo buvo įrengta skalbykla, joje nebuvo karšto vandens, neatskirti švarūs ir nešvarūs skalbiniai, trūko švaros.
Formaliai be leidimo-higienos paso įstaiga veikti negali, bet visų gyventojų, kol pažeidimai bus pašalinti, nėra kur iškeldinti. Vadovė tikina, kad į visas pastabas atsižvelgė, sudarė sutartį su skalbykla, remontuoja patalpas.
Pasak vicemerės, rajone, kaip ir visoje šalyje, vietų globos namuose labai trūksta, trumpalaikės globos tenka laukti tris-keturis mėnesius, ilgalaikės - iki metų.
VMVT Patikrinimas Kaune
Po atlikto patikrinimo bendrovėje „Pajūrio senelių namai“ Kretingoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) papildomai tikrino ir šios įmonės padalinį Kaune, kur paslaugos teikiamos 24-iems vyresniems negu 65-erių globotiniams. Nors Kaune, skirtingai negu Kretingoje, veiklos stabdyti neprireikė, tačiau maisto saugos ir higienos pažeidimų ir čia rasta.- Pietums gaminamas patiekalas ir gėrimas neatitiko parengto valgiaraščio.
- Patiekalams naudota 1,6 kg virtos dešros su mechaniškai atskirta vištiena, kuri yra draudžiama naudoti globos įstaigose.
- Rasta pasibaigusio galiojimo maisto produktų, kurie buvo užšaldyti - liesos trintos varškės, karštai rūkytos kiaulienos dešros, viščiukų broilerių ketvirčių mėsos, taukų pastos ir t. t.
Atliekant patikrinimą paaiškėjo, kad nebuvo laikomasi ir savikontrolės - nebuvo atliekami geriamojo vandens bei gaminamo maisto laboratoriniai tyrimai, nekontroliuota patiekalų šiluminio apdorojimo temperatūra, neatliktas savikontrolės auditas.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Nelegali Veikla Karantino Metu
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) išplatino informaciją, kad Kretingoje, Geležinkelio g. Nr. 27, buvusiame lopšelyje-darželyje „Voveraitė“, šį pavasarį per karantiną nelegaliai pradėjo veikti „Pajūrio senelių namai“, - juose jau buvo apgyvendinti 8 asmenys.NVSC Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus kontrolės patarėjas Darius Galdikas sakė, kad kovo pradžioje buvo gavę „Pajūrio senelių namų“ prašymą dėl leidimo-higienos paso globai ir slaugai. Tačiau gegužės 5 d. Įstaigą tikrinusių specialistų išvadose teigiama, kad šie globos namai dirbti pradėjo be leidimo-higienos paso, kurį privaloma gauti prieš pradedant veiklą, taip pat nepateikė licencijos globos ir sveikatos priežiūros veiklai.
Buvo aptikta pažeidimų: globos namai neatitinka būtinųjų saugos reikalavimų - darbuotojams nėra skirtos tinkamos asmeninės apsaugos priemonės, jie nėra pasitikrinę sveikatos ir neišklausę mokymų sveikatos klausimais.
„Apie tai, kad įstaiga pradėjo nelegalią veiklą, sužinojome apsilankymo metu: jos vadovams duotas labai trumpas terminas - 5 dienos, kad susitvarkytų dokumentus. Neturime informacijos, kur įstaiga ketina perkelti globotinius, tačiau privalės spręsti, ar patalpinti į kitas patalpas ar grąžinti artimiesiems. Informacija apie neteisėtą veiklą perduota teisėsaugos institucijoms“, - praėjusį penktadienį redakcijai sakė D.
Kretingos rajono savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė patikino, kad dar vasarį „Pajūrio senelių namų“ atstovai kreipėsi, kad jau neva galintys pradėti veiklą: susitvarkę dokumentus ir galėtų priimti globoti senelius. „Paprašiau, kad atsiųstų licenciją, pasakė, kad jiems jos nereikia. Sakiau: privalote susitvarkyti dokumentus, tuomet galėsime draugauti. Taip jie ir dingo“, - kalbėjo D.
D. D. Blagnienės žodžiais, privatūs asmenys neprivalo derinti savo veiklos su Savivaldybe, jeigu patys susitaria su artimaisiais dėl užmokesčio.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
„Pajūrio senelių namų“ direktorės pavaduotoja Albina Račkauskienė neslėpė apmaudo, kad suremontavo ir globos namų veiklai pritaikė buvusias darželio patalpas, pateikė dokumentus NVSC, tačiau sulaukę neigiamo atsakymo: „Triskart kvietėme NVSC specialistus, reikalavimai - nežmoniški. Patalpos naujos, bet aptiko trūkumų dėl buitinių smulkmenų: tai grindų apvadas neprikaltas, tai ne tokia kabykla, termometras ne vietoje padėtas. O seneliai patenkinti, - jiems čia gera, šilta.
Šilutėje gyvenanti A. Račkauskienė sakė, kad kolegės Kaune jau seniai panašias įstaigas atidarė, ir joms nebuvo iškelta tiek reikalavimų. Paklausta, kodėl be leidimo pradėjo veiklą, ji atsakė, kad su Palangos slaugos ligonine buvo iš anksto sutarta, kad nuo balandžio 29-osios perima veiklą, ir senelių jie ten nebegalėję laikyti.
A. Račkauskienė tikino, kad per šias dienas pašalinę trūkumus ir sutvarkę dokumentus, - įstaiga galės priimti iš viso 15 asmenų. „Ateityje ketiname dar plėstis, tačiau kol kas nėra pakeista viso pastato paskirtis: dabar pusė pastato yra gyvenamosios paskirties, o kita pusė liko visuomeninės.
Situacija Dėl Buto Perrašymo
Portalo tv3.lt skaitytojas Jonas (vardas pakeistas - aut. past.) pasakoja susidūręs su neeiline situacija. Nuvežęs močiutę į slaugos ir globos namus vyras sužinojo, kad močiutė niekam nežinant netrukus buvo perkelta gyventi į kitą įstaigą, o savo butą nežinia kaip perrašė įstaigos akcininkei. Jonas dėl to ketina kreiptis į teismą, o globos namai atkerta, kad jei bylinėsis, tai dėl šmeižto.Skaitytojas Jonas pasakoja nuo pat mažų dienų gyvenęs močiutės bute su močiute ir su tėvu. Tėvas esą girtuokliavo, tad močiutė buvo Jono ramstis. Suaugęs Jonas pradėjo dirbti užsienyje. Kartas nuo karto grįždavęs į tėvynę jis apsistodavo močiutės bute. Tačiau netikėtai močiutę ištiko insultas, ji gyventi buvo perkelta į globos ir slaugos namus, mat sunkiai orientavosi aplinkoje bei menkai atpažino žmones.
Kartą grįžęs į Lietuvą Jonas pamatė, kad jo močiutės butas yra suniokotas. Vyras pasakoja, kad į butą investavo, išmokėjo susikaupusias skolas, butą suremontavo ir nusprendė į jį keltis gyventi su drauge. „Pažįstamas padėjo sutvarkyti butą nuo nulio, elektrą, santechniką, vonią - pilnai nuo nulio atkėlė viską“, - tv3.lt pasakoja Jonas.
Su sveikatos problemomis susidūrusi močiutė nusprendė parašyti testamentą. Jame numatė, kad butas po jos mirties atiteks anūkui Jonui. Močiutei Jonas surado naujus globos namus. Tačiau iš jų Jonui nežinant močiutė po kurio laiko persikraustė į Kretingoje esančius Pajūrio senelių namus.
Netrukus Jonas sužinojo, kad butą, kuris po močiutės mirties pagal testamentą turėjo atitekti jam, močiutė perrašė senelių namų direktorės dukrai.
„Ateinu, spynos pakeistos. Rūbai, mano buitinė technika, remontai, televizorius, šaldytuvas, skalbimo mašina - pilnai gyventi tinkamas butas, naudojamas. Šakutės, šaukštai, peiliai, apatiniai mano, ateinu, spyna pakeista“, - prisimena Jonas.
Jonas sako, kad įstaigos direktorė su artimaisiais nesikalba, nesutinka suteikti informacijos apie močiutę. Jonas teigia, kad jo močiutę globos namų direktorė į savo vadovaujamą įstaigą persikėlė artimųjų apie tai neinformavusi. „Nuvažiavo, pati pasiėmė iš slaugos namų, sau persirašė ir sako - už tai, kad aš ją prižiūriu“, - sako Jonas.
„Nuvažiavau pas močiutę, sakau, močiute, jūs perrašėte butą? Sakau, mus į gatvę išmetė. Sako, nieko aš neperrašiau, butas tau, Jonai. Ji net neprisimena nieko“, - piktinasi Jonas. Vyras teigia, kad globos namai jam nebeleidžia matytis su močiute. Dėl susiklosčiusios situacijos Jonas ketina kreiptis į teismą.
Senelių Namų Versija
Portalas tv3.lt susisiekė su Pajūrio senelių namų vadove Algina Račkauskiene. Ji pasakoja kitą istorijos pusę.Įstaigos vadovė sako, kad Jono močiutę iš globos namų, kur ji anksčiau gyveno, pas save gyventi pasiėmė todėl, nes prieš tai buvę globos namai nebesutiko močiutės apgyvendinti. Už močiutę esą ten nebuvo mokama. Kartu su ja Pajūrio senelių namai perėmė globoti dar vieną senolį.
A. Račkauskienė pasakoja, kad pusantrų metų ieškojo senjorės artimųjų, tačiau susisiekti pavyko tik su dviem jos seserimis, o vėliau su sūnumu (Jono tėčiu). Su Jonu senelių namams, jos teigimu, susisiekti iš karto nepavyko.
Netrukus, kaip sako A. Račkauskienė, senelių namai pradėjo gauti antstolių pranešimus, kad senjorės butas yra areštuojamas, mat ji turi daug susikaupusių skolų.
„Mes sumokėjome visas skolas, mums antstoliai, pasitarėme su teisininkais, patarė, ką daryti. Mes nepersirašėme, kad būtume pasirašę dovanojimo (sutartį - aut. past.), ji mums butą palieka po mirties. Tai yra renta, klausiau antstolių, kaip teisiškai elgtis. Jei būtume norėję butą persirašyti sau, mes iš karto galėjome tą pačią dieną. Pusantrų metų ieškojau artimųjų, kol nepradėjo į senelių namus eiti laiškai ir mums pasakė, kad ji nebegaus pensijos, kadangi bus nuskaičiuota antstoliams“, - tv3.lt sako A. Račkauskienė.
Iš pradžių, kaip sako A. Račkauskienė, butas buvo užrašytas jai, tačiau vėliau buvo perrašytas įstaigos akcininkei, tai yra, jos dukrai Sonatai Račkauskaitei. „Tai gali būti kaip noras pasisavinti turtą. Kas aš, prie ko čia aš, aš tik darbuotoja. Dukra yra akcininkė, steigėja šios įmonės“, - sako A. Račkauskienė.
Praėjus pusantrų metų laikotarpiui, pasak įstaigos vadovės, buvo pakeistos buto spynos.
„Kai pakeitė spynas, atsirado anūkas. Mes su juo gražiai bendravome, bet jis mums drasko akis. Jis ją terorizuoja, ji jo be galo bijo“, - sako A. Račkauskienė ir priduria, kad po kiekvieno anūko vizito močiutei suprastėja sveikata.
Policijos Įsikišimas
A. Račkauskienė atkerta, kad močiutės aplankyti atvykusiam anūkui ir jo merginai yra ne kartą kvietusi policiją. Jonas kaltina senelių namus, kad įstaiga neleidžia jam matytis su močiute. Atėjęs anūkas su drauge, jos teigimu, elgdavosi itin nemandagiai, triukšmavo ir trikdė kitų įstaigoje gyvenančių senjorų ramybę.„Anūkas tegu ateina, tegu lanko, bet jai policija pasakė, kad ji yra niekas. Ji nebendrauja, ji tik šaukia. Kas neleidžia jiems lankyti? Tik sakau nešūkaukite, neintriguokite. Kai jie išeina, ji visada po lašeline“, - sako A. Račkauskienė.
A. Račkauskienė sako, kad kreipėsi į policiją dėl šmeižto. Kol kas įstaiga dar nežino, ar kreipsis į teismą.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė patvirtina, kad policija yra vykusi į Kretingos Pajūrio senelių namus.
„Kretingos r. PK komisariato atstovai nurodė, jog globos namų atstovai skambindami trumpuoju pagalbos telefonu yra kvietę policijos pareigūnus, tačiau pareigūnams atvykus asmuo, dėl kurio kviesta policija, jau būdavo pasišalinęs“, - tv3.lt komentuoja A. Grauslienė.
Policijos atstovė teigia, jokių tyrimų šiuo metu nėra pradėta.
Nacionalinės Pažangių Globos Namų Asociacijos Nuomonė
Nacionalinės pažangių globos namų asociacijos vadovas Vykintas Bagdonas sako, kad situaciją vertinti reikia iš dviejų pusių. Jei butą senolė senelių namų akcininkei perrašė nepatirdama jokio spaudimo, savo turtą moteris, juridiškai žiūrint, gali dovanoti kam nori.Slaugos ir globos namų praktikoje būna atvejų, kai senoliai perduoda savo turtą įstaigai su sąlyga, kad jiems teikiamų paslaugų mokesčiai bus nuskaičiuoti iš turto vertės sumos. Jei, pavyzdžiui, yra senolis, kuris neturi jokių artimųjų, jo pensijos nepakanka apmokėti gaunamoms paslaugoms, pasak V. Bagdono, atrodytų logiška, jei jis savo turtą dovanotų globos namams ir už tai gautų paslaugas. Tačiau ir čia kiltų klausimų.
Kaip sako V. Bagdonas, visad lieka rizika būti apkaltintam globotinio artimųjų, jei tokie atsirastų po senolio mirties, taip pat gali nesutapti dovanojamo turto ir gaunamų paslaugų vertė. Žiūrint iš etinės pusės, taip elgtis asociacija nerekomenduoja.
„Ekonomiškai ne visai pagrįsta. Jei žmogus ateina manydamas, kad 20 metų gyvens, mokės po tūkstantį eurų per mėnesį globos namams, niekas negali žinoti, kiek jis ten gyvens. Jei padovanoja butą atėjęs gyventi, o pasirodo, kad žmogus išgyvena pusę metų, išeina, kad už savo pusę metų sumokėjo visą butą“, - tv3.lt komentuoja V. Bagdonas.
Pasak jo, dabar kiekvieni privatūs globos namai gali nustatyti savo tvarką, tad praverstų aiškus teisinis šios tvarkos reglamentavimas valstybės lygmeniu.
„Manau, kad ne visai teisinga žmogaus atžvilgiu paimti jo turtą. Susitarimai rentos pagrindu užsienyje gana plačiai taikomi, bet pas mus yra problema. Trūktų aiškesnio reglamentavimo. Teisės aktuose galėtų būti numatyti etikos principai ar rekomendacijos“, - sako V. Bagdonas.
V. Bagdono nuomone, turėtų būti nurodyta, kada globotinio turto dovanojimo atvejai galėtų būti galimi.
„Vienareikšmiškai pasakyti negalima, nes nėra aiškau reglamentavimo, rekomendacijų, kaip reikėtų elgtis ir kokia etika iš globos namų pusės turėtų būti taikoma, mes todėl vengiame ir nerekomenduojame. Mūsų nariai to nepraktikuoja. Čia reikėtų elgtis atsargiai“, - sako V. Bagdonas.
Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksas nurodo, kad socialinis darbuotojas negali sudaryti su paslaugų gavėju jokių turtinių ir neturtinių sandorių.
Finansiniai duomenys
Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai UAB „Pajūrio senelių namai“ finansiniai duomenys:| Rodiklis | Vertė (EUR) |
|---|---|
| Pardavimo pajamos | 735 783 |
| Pelnas prieš mokesčius | 124 048 |
| Darbuotojų skaičius | 25 |