Šiame straipsnyje panagrinėsime Pajūrio globos namų istoriją, reorganizacijos procesą ir dabartinę situaciją, atsižvelgiant į skirtingų šaltinių informaciją bei nuomones. Pajūrio vaikų globos namai - įstaiga, turinti savo istoriją ir susidūrusi su įvairiais iššūkiais bei pokyčiais. Aptarsime reorganizacijos priežastis, jos eigą, darbuotojų perspektyvas ir vaikų gerovę. Taip pat paliesime socialinių paslaugų teikimo klausimus ir iššūkius, su kuriais susiduria tiek valstybinės, tiek privačios globos įstaigos.
Pajūrio Miestelis: Istorinė Apžvalga
Šilalės rajono savivaldybėje, Pajūrio miestelyje, Ateities gatvėje, veikė vaikų globos namai, kurių istorija yra glaudžiai susijusi su miestelio ir viso regiono likimu. Pajūrio miestelis yra nutolęs 10 km nuo Šilalės miesto. Prie Šilalės-Šilutės kelio esantį Pajūrį tikrai nepavadinsi nuošalia vietove. Priešingai, miestelis ne tik turi gilią istoriją, daug lankytinų objektų, bet ir yra labai gyvybingas, turi stiprią bendruomenę.
Pajūrio vietovardis minimas dar 1498 metais, o Pajūrio valsčius - nuo 1514 metų. Tačiau reiktų paminėti, kad XIX a. viduryje prie upės Jūros buvo net 11 Pajūriais pavadintų gyvenviečių. Vos tik įvažiavus į miestelį, iš karto patenki į pagrindinę Dariaus ir Girėno gatvę, kuriai šis pavadinimas duotas neatsitiktinai. Šilalės kraštas didžiuojasi užauginęs lakūną, pirmąjį lietuvį, perskridusį Atlantą, - Stasį Girėną.
Miestelio plotas 2,91 km². Pajūrio centre, aikštėje prie autobusų stotelės įrengtas memorialas „žuvusiems Sibire“ ir „žuvusiems už Lietuvą“. Pro miestelį prateka Jūros upė (pagal kurią ir pavadintas miestelis), į ją ties Pajūriu įteka Nemylas. Miestelio įžymybė - pakabinamasis tiltas per Jūros upę.
Lankytinos Vietos Pajūryje
- Švč. Trejybės bažnyčia: Statyta 1830 metais, išsiskiria iš Pajūrio peizažo, mat yra aukščiausias miestelio pastatas.
- Pajūrio dvaras: Vienas iš kelių išlikusių rajono dvarų. Iš tiesų palei Jūros upę „geltonuojantis“ namas yra vienas iš čia išlikusių Pajūrio dvaro pastatų - „bravoras“.
- Beždžionių tiltai: Pajūrio miestelyje rasite net du siūbuojančius tiltus per Jūros upę.
- Piliakalniai: Vienu iš jų, esančiu Jūros gatvėje, galima pasiekti net du piliakalnius, menančius gynybines pilis, saugojusias nuo kryžiuočių antpuolių: Lileikėnų (Kunigiškių) ir Pakisio.
- Tremtinių aikštė: Pajūrio centrą puošia prieš keletą metų atnaujinta Tremtinių aikštė su įrengtu memorialu „Žuvusiems Sibire“ ir „Žuvusiems už Lietuvą“.
- Rekreacinė zona: Tai vieša, naujai renovuota ir erdvi Pajūrio miestelio poilsiavietė, kurioje pastatytos pavėsinės, įrengtos krepšinio, tinklinio ir futbolo, aikštelės, mašinų stovėjimo aikštelė, suformuoti smėlio paplūdimiai.
- Pajūrio tuopa: Įdomi miestelyje auganti baltoji tuopa - savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas.
- Kapinės: Pajūryje jų - net dvi: senosios ir naujosios. Senųjų Pajūrio kapinių istoriją byloja daug senų kryžių, netašytų akmenų tvora ir įspūdingi raudonų plytų vartai.
- Pajūrio dvaro parkas: Dar viena vieta pasivaikščiojimams. Smagu tarp senų medžių surasti tris nedidelius tvenkinukus, kurių viename - nedidelė sala su skulptūra.
Karinė Dvasia Pajūryje
Būtent Pajūrio miestelyje pasirinkta įkurti visiškai naują karinę bazę, kuriai suteiktas vieno iš svarbiausių Lietuvos kariuomenės artilerijos kūrėjų - Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio vardas. Karinis dalinys Pajūryje įkurtas buvusioje Žemės ūkio mokyklos teritorijoje, o prieš tai čia buvo didžiulis Pajūrio dvaras, apie kurį primena išlikęs bravoro pastatas ir parkas su senais medžiais. Įdomu tai, kad Pajūryje šis batalionas - ne pirmasis. 1915 metais miestelį užėmusi Vokietijos kariuomenė čia įkūrė batalioną.
Taip pat skaitykite: Pajūrio globos namų patikrinimai
Juridinis Statusas ir Reorganizacija
Juridinis asmuo Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namai (registracijos adresas Šilalės r. sav., Pajūris, Ateities g. 4) išregistruotas 2020 m. kovo mėn. 31 d., antradienį. Pakeistas registracijos adresas iš Šilalės r. sav. Pajūrio mstl. Ateities g. 4 į Šilalės r. sav., Pajūris, Ateities g.
Praėjusių metų pabaigoje Šilalės rajono savivaldybės taryba sutiko reorganizuoti Pajūrio vaikų globos namus, prijungiant juos prie Šilalės rajono socialinių paslaugų namų. Vaikų globos namų reorganizacija vykdoma visoje šalyje, todėl naujovės pasiekė ir Šilalės rajoną.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas O. Šarmavičius atsakė, kad tai daroma ne dabartinės ir ne ankstesnės rajono valdžios iniciatyva - tokį sprendimą priėmė šalies vadovybė, pastūmėta buvusios Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Vaikų globos namai reorganizuojami visoje šalyje, o savivaldybėms palikta teisė pačioms spręsti, kaip tai daryti - steigti atskirus juridinius vienetus ar atsirandančius bendruomeninius vaikų globos namus jungti juos prie didesnės socialines paslaugas teikiančios įstaigos.
Reorganizacijos Eiga
Šiuo metu juose yra trys vaikų grupės. Vienai grupei jau pritaikytas savivaldybės pastatas Drobūkščiuose, jis jau suremontuotas ir baigiamas įrengti. Antrai grupei perkamas namas Šilalės apylinkėse, tikimasi iki rudens jį sutvarkyti. Trečioji grupė dar liks Pajūryje.
Tokią reformos eigą pristačiusi Socialinės paramos skyriaus vedėja Danguolė Račkauskienė sakė, kad pertvarkoms laiko yra - Europos struktūrinių fondų lėšomis renovuotame pastate socialinės paslaugos galės būti atliekamos iki 2023 metų. Čia dar gyvens vyresniojo amžiaus vaikų palydimoji grupė, įsikurs laikinosios vaikų priežiūros grupė ir vaikų dienos centras.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Pasak O. Šarmavičiaus, tai turėtų įvykti šiemet iki kovo 31 dienos. O kada pradės tuštėti Pajūrio vaikų globos namai ir kas juose liks?
Darbuotojų Klausimas
Šilalės rajono socialinių paslaugų namų direktorius G. Raudonius, atsakė, kad ir mažesnėse bendruomeninėse vaikų globos grupėse socialines paslaugas teikti reikės, vadinasi, darbuotojai bus reikalingi, o jų skaičius praktiškai išliks nepasikeitęs. Personalo ir ūkio skyriaus vedėja V. Kuzminskaitė patikino, kad įspėjimai apie galimą atleidimą bus įteikti visiems, bet tai nereiškia, kad visi bus atleisti.
Darbuotojai, kuriems teks dirbti Drobūkščiuose, įstatymo numatyta tvarka bus įspėjami apie darbo vietos pasikeitimą ir klausiama jų sutikimo, atleidžiamiems darbuotojams, jeigu tokių bus, bus išmokėtos dviejų mėnesinių atlyginimo dydžio kompensacijos.
Vaikų Perspektyvos
Pasibaigus rajono vadovų ir globos namų darbuotojų susitikimui, jaunieji gyventojai smalsaudami apspito svečius. Pavyko sutikti keletą, kurie važiuos gyventi į Drobūkščius. Ar jiems negaila palikti Pajūrio? „Ne, ten bus įdomiau, mes nekantraudami laukiam“, - atsakė vienas berniukas.
Beje, ir psichologai tvirtina, kad mažesnės grupės yra panašesnės į šeimas, jose susidaro tvirtesni vaikų tarpusavio santykiai.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
2020 m. kovo mėn. 31 d. Pajūrio vaikų globos namai buvo išregistruoti, o jų veikla integruota į Šilalės rajono socialinių paslaugų namus.
Privatizacija ir Senelių Namų Vizija
Iš pradžių, per privatizaciją, darželį parapijos reikmėms įsigijo Laukžemės klebonas Vidmantas Gricius. Tačiau parapijos namus įkūrus buvusiuose kultūros namuose, darželį jis pardavė įmonei „Sidabrinė sruoga“. Ši įmonė planavo sovietinių laikų statinį renovuoti ir pritaikyti senelių namams, kuriuose ketino apgyvendinti 30 senjorų. Tam buvo numatyta skirti 3 mln. litų.
Įmonės atstovai teigė ištyrinėję šalies paslaugų rinką ir nustatę, kad Lietuvoje trūksta senelių namų, kuriuose senjorai galėtų gyventi visavertį gyvenimą: oriai leisti laiką, vystyti pomėgius, keliauti. Klebonas V.Gricius taip pat pritarė senelių namų įkūrimui bažnyčios pašonėje, teigdamas, kad parapija taptų gyvesnė, ją papildytų ne tik veiklūs senjorai, bet ir juos lankyti atvykstantys žmonės.
Verslininkas A.Petkevičius taip pat puoselėjo svajonę įkurti senelių namus Budrių kaime, nusižiūrėjęs griūvantį senosios mokyklos pastatą. Jis planavo mokyklą remontuoti, galbūt pristatyti dar vieną korpusą, ir paversti šią vietą senelių rojumi. A.Petkevičius norėjo, kad senjorai čia galėtų mokytis kompiuterijos pagrindų, sportuoti, vyktų meno ir dailės terapijos užsiėmimai.
Socialinių Paslaugų Teikimo Iššūkiai: Privačių Globos Namų Pavyzdys
Reorganizacijos procesas ir naujų socialinių paslaugų poreikis atveria duris diskusijoms apie socialinių paslaugų teikimo iššūkius. Atsiranda diskusijų apie tai, ar Pajūrio vaikų globos namų patalpose steigti vaikų darželio grupes. „Taip, tokia mintis tikrai buvo, - atsakė meras A. Meiženis. - Dabar jau matome, kad baigiamas įrengti naujasis Šilalės vaikų darželio priestatas buvo suprojektuotas per mažas, jame netilps visi eilėje įrašyti vaikai - liks už durų apie 40 vaikų. Jiems galima būtų įrengti vaikų darželį Pajūrio vaikų globos namų patalpose, bet ar tėvai veš savo vaikus iš Šilalės į Pajūrį? Pasirodo, jų nuomonė labai skeptiška, ir mes negalime rizikuoti biudžeto lėšomis, kurių patalpoms pertvarkyti prireiktų apie 100 tūkstančių eurų. Ieškosime kito sprendimo. Mėginsime įtikinti rajono Tarybos narius, kad jie leistų skirti bent po 100 eurų tiems tėvams, kurių vaikai liko darželio eilėje. Tie pinigai būtų skirti auklėms samdyti. O Pajūrio vaikų globos namų patalpos tuščios turi nelikti - tai tvirta mūsų komandos nuomonė. Išsikėlus globos grupėms, čia liks vietos miestelio bendruomenei, kuri, kaip ir Varsėdžių kaimo bendruomenei, dar neturi savo patalpų.
Portalo tv3.lt skaitytojas Jonas pasakoja susidūręs su neeiline situacija. Nuvežęs močiutę į slaugos ir globos namus vyras sužinojo, kad močiutė niekam nežinant netrukus buvo perkelta gyventi į kitą įstaigą, o savo butą nežinia kaip perrašė įstaigos akcininkei. Jonas dėl to ketina kreiptis į teismą, o globos namai atkerta, kad jei bylinėsis, tai dėl šmeižto.
Jonas pasakoja nuo pat mažų dienų gyvenęs močiutės bute su močiute ir su tėvu. Tėvas esą girtuokliavo, tad močiutė buvo Jono ramstis. Suaugęs Jonas pradėjo dirbti užsienyje. Kartas nuo karto grįždavęs į tėvynę jis apsistodavo močiutės bute. Su sveikatos problemomis susidūrusi močiutė nusprendė parašyti testamentą. Jame numatė, kad butas po jos mirties atiteks anūkui Jonui. Močiutei Jonas surado naujus globos namus. Tačiau iš jų Jonui nežinant močiutė po kurio laiko persikraustė į Kretingoje esančius Pajūrio senelių namus. Netrukus Jonas sužinojo, kad butą, kuris po močiutės mirties pagal testamentą turėjo atitekti jam, močiutė perrašė senelių namų direktorės dukrai.
Jonas sako, kad įstaigos direktorė su artimaisiais nesikalba, nesutinka suteikti informacijos apie močiutę. Jonas teigia, kad jo močiutę globos namų direktorė į savo vadovaujamą įstaigą persikėlė artimųjų apie tai neinformavusi.
Pajūrio senelių namų vadovė Algina Račkauskienė pasakoja kitą istorijos pusę. Įstaigos vadovė sako, kad Jono močiutę iš globos namų, kur ji anksčiau gyveno, pas save gyventi pasiėmė todėl, nes prieš tai buvę globos namai nebesutiko močiutės apgyvendinti. Už močiutę esą ten nebuvo mokama. Kartu su ja Pajūrio senelių namai perėmė globoti dar vieną senolį.
A. Račkauskienė pasakoja, kad pusantrų metų ieškojo senjorės artimųjų, tačiau susisiekti pavyko tik su dviem jos seserimis, o vėliau su sūnumu (Jono tėčiu). Su Jonu senelių namams, jos teigimu, susisiekti iš karto nepavyko.
Netrukus, kaip sako A. Račkauskienė, senelių namai pradėjo gauti antstolių pranešimus, kad senjorės butas yra areštuojamas, mat ji turi daug susikaupusių skolų. „Mes sumokėjome visas skolas, mums antstoliai, pasitarėme su teisininkais, patarė, ką daryti. <…> Mes nepersirašėme, kad būtume pasirašę dovanojimo (sutartį - aut. past.), ji mums butą palieka po mirties. Tai yra renta, klausiau antstolių, kaip teisiškai elgtis. <…> Jei būtume norėję butą persirašyti sau, mes iš karto galėjome tą pačią dieną. Pusantrų metų ieškojau artimųjų, kol nepradėjo į senelių namus eiti laiškai ir mums pasakė, kad ji nebegaus pensijos, kadangi bus nuskaičiuota antstoliams“, - tv3.lt sako A. Račkauskienė. Iš pradžių, kaip sako A. Račkauskienė, butas buvo užrašytas jai, tačiau vėliau buvo perrašytas įstaigos akcininkei, tai yra, jos dukrai Sonatai Račkauskaitei.
A. Račkauskienė sako, kad kreipėsi į policiją dėl šmeižto. Kol kas įstaiga dar nežino, ar kreipsis į teismą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė patvirtina, kad policija yra vykusi į Kretingos Pajūrio senelių namus.
Teisinio Reglamentavimo Būtinybė
Nacionalinės pažangių globos namų asociacijos vadovas Vykintas Bagdonas sako, kad situaciją vertinti reikia iš dviejų pusių. Jei butą senolė senelių namų akcininkei perrašė nepatirdama jokio spaudimo, savo turtą moteris, juridiškai žiūrint, gali dovanoti kam nori. Slaugos ir globos namų praktikoje būna atvejų, kai senoliai perduoda savo turtą įstaigai su sąlyga, kad jiems teikiamų paslaugų mokesčiai bus nuskaičiuoti iš turto vertės sumos.
V. Bagdono nuomone, turėtų būti nurodyta, kada globotinio turto dovanojimo atvejai galėtų būti galimi. „Vienareikšmiškai pasakyti negalima, nes nėra aiškau reglamentavimo, rekomendacijų, kaip reikėtų elgtis ir kokia etika iš globos namų pusės turėtų būti taikoma, mes todėl vengiame ir nerekomenduojame. Mūsų nariai to nepraktikuoja. Čia reikėtų elgtis atsargiai“, - sako V.
Sanitarinės Sąlygos ir Pažeidimai
Pasibaigusio galiojimo maisto produktai, pelėsis ant sienų, pjaustymo lentelių, higienos stoka - tokia situacija ir dar daugiau pažeidimų užfiksuota UAB „Pajūrio senelių namai“ patikrinimo metu, Kretingoje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos apygardos priežiūros skyrius, gavęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pranešimą, atliko neplaninį patikrinimą, po kurio priimtas sprendimas stabdyti maisto tvarkymo veiklą. Įstaiga buvo registruota patiekalų ruošimui iš šaldytų pusgaminių, tačiau patikrinimo metu paaiškėjo, kad maistas iš tiesų buvo gaminamas vietoje, rašoma VMVT pranešime spaudai.
Nustatyta, kad nebuvo vykdomos savikontrolės procedūros, nebuvo tvarkomi temperatūros registravimo žurnalai, o naudojamų žaliavų atsekamumas iš esmės neegzistavo - rasta daugiau nei 6,5 kg šaldytos mėsos be ženklinimo. Be to, įstaigoje buvo aptikta daugiau nei 10 kg pasibaigusio galiojimo maisto produktų.
Šokiruojantys Vaizdai Patikrinimo Metu
Inspektoriai nustatė ir kryžminės taršos galimybę. Nebuvo užtikrintas skirtingų maisto ruošimo zonų atskyrimas, kiaušiniai buvo laikomi kartu su kitais produktais, neaišku, kur jie plaunami, peiliai ir pjaustymo lentelės buvo neženklintos, o ant to paties stalo buvo ruošiami tiek daržovių patiekalai, tiek miltiniai gaminiai, o ant stalo rasti ir kiaušiniai kartoninėje pakuotėje, šalia obuoliai, nevalyti česnakai ir cigaretės. Maisto tvarkymo patalpos buvo nešvarios, drėgnos, kai kuriose patalpose ant sienų pastebėtas pelėsis.
Ventiliacijos sistema neveikė tinkamai, o įrangos būklė kėlė abejonių dėl saugumo - dalis gamybinio inventoriaus buvo susidėvėjęs, aprūdijęs ar padengtas degėsiu, kai kurie puodai bei pjaustymo inventorius netvarkingas: dalis jo susidėvėję, dalis apipeliję. Buvo nustatyti ir higienos bei savikontrolės pažeidimai. Darbuotojų tualete trūko rankų dezinfekcijai ir sausinimui skirtų priemonių, nebuvo priemonių paviršių ir gamybiniam inventoriui dezinfekuoti. Paviršiai buvo valomi netinkamais medžiaginiais rankšluosčiais.
Nustatyti ir grubūs maitinimo organizavimo pažeidimai. Nors įstaiga buvo pateikusi 14 dienų valgiaraštį, jo nebuvo laikomasi - patiekalai gaminti ne pagal numatytus variantus, globotiniai negalėjo rinktis, o be to, buvo naudojami maisto produktai, kurių sudėtyje buvo mechaniškai atskirta vištiena , o jos vartojimas globos įstaigose yra draudžiamas.
Be veiklos stabdymo, įmonės atsakingam asmeniui bus taikoma administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį ir 139 straipsnio 1 dalį.
Pasiruošimas Mokslo Metams Vaikų Globoje
Į spintą jau sukabinti išlyginti mergaičių drabužiai: suknelės, sijonai, palaidinės. Iš būrio vaikų į pirmąją klasę darbuotojos palydės tik vieną pirmoką - Skirmantą. „Buvo sudėtinga surasti jam tinkamo dydžio drabužius: jis tokio smulkaus sudėjimo - kelnes vis vien teks palenkti“, - matuodama kostiumą, tvirtino Vaikų globos (rūpybos) tarnybos vadovė Vilma Miltakienė.
Ketvirtokas Marius pasišovė Skirmantui paskolinti savąjį kaklaraištį: „Spintoj aš turiu net kelis kaklaraiščius ir dar - varlytę. Rugsėjo pirmąją į mokyklą eisiu su kostiumu“, - energingai išpyškino. Atrodė, kad būsimi nuotykiai mokykloje šiam berniukui leis primiršti liūdną savojo gyvenimo istoriją: paliktas tėvų, jis pateko į globos namus.
Jo bendravardis antrokas Marius irgi suskubo traukti iš stalo stalčiaus savąjį kostiumą, kurį išlaikė visus metus - nuo praėjusios rugsėjo pirmosios. O taip pat į antrą klasę eisiantis Valerijus burbtelėjo: „Aš nesipuošiu, nenoriu“. Berniukas, anot darbuotojų, į Kretingos globos namus yra atvežtas iš Telšių, ir jam neramu, kad teks eiti į nežinomą mokyklą.
„Pagrindinis šurmulys, kaip ir šeimose, čia užverda iš vakaro: panelės dalijasi papuošalais, lakuojasi nagus, sukame joms garbanas. Pasirūpiname, kad kiekvienas vaikas iš valdiškų namų į šventę išeitų pasipuošęs, kiekvienam parūpiname po gėlę. O apie emocijas - ką jie patiria, matydami, kad kitus atlydi tėvai, nekalbame. Nebent prabyla jie patys.
Per vasarą, Socialinių paslaugų centro direktorės Berutos Dirvonskienės žodžiais, Vaikų globos tarnyboje gyveno 26 vaikai: jų amžius - nuo 10 mėnesių iki 20 metų. „Tik 2 vaikų abu tėvai mirę. Kretingos socialinių paslaugų centro vaikai lanko skirtingas miesto mokyklas. „Jeigu vaikas ateina iš šeimos, jis tęsia mokslą ten, kur pradėjo. O jeigu pradeda lankyti mokyklą, gyvendamas pas mus, pagal gyvenamąją vietą jis eina į Simono Daukanto pagrindinę mokyklą, - kalbėjo B.Dirvonskienė. - Ikimokyklinukai lanko mūsų įstaigos pastate veikiantį darželį „Voveraitė“.
Vaikų, lankančių ugdymo centrą, anot direktorės, šiemet padaugėjo, nes, uždarius Salantų specialiąją internatinę mokyklą, tie vaikai buvo apgyvendinti jų Globos tarnyboje. Mažuosius vaikus pirmąją savaitę į mokyklą palydi socialinės darbuotojos. Vieno vaiko išlaikymas globos namuose valstybei kainuoja 2 tūkst. „Tie pinigai išdėlioti atskiromis sumomis, tarkim, rūbams kas mėnesį patvirtinta 70 litų suma.
Prieš rugsėjį pinigus pataupome, kad galėtume nupirkti tai, ko labiausiai reikia: vienam - batų, kitam - kostiumo ar suknelės. Vaikai tai žino, ir dažnai patys sprendžia, kaip išsitekti į tą sumą. Būna, kad kaip ir šeimoje, vaikai dalijasi rūbais, juolab, kad jų gauna iš labdaros. „Stengiamės, kad nė vienas neliktų nuskriaustas. Su didžiaisiais vaikais grupelėmis važiuojame apsipirkti, leidžiame išsirinkti pirkinius pagal jų skonį.
Šiame straipsnyje apžvelgėme Pajūrio globos namų istoriją, reorganizaciją ir dabartinę situaciją, atsižvelgdami į skirtingų šaltinių informaciją bei nuomones. Aptarėme reorganizacijos priežastis, eigą, darbuotojų perspektyvas ir vaikų gerovę. Taip pat palietėme socialinių paslaugų teikimo klausimus ir iššūkius, su kuriais susiduria tiek valstybinės, tiek privačios globos įstaigos.
tags: #pajurio #globos #namu #atsiradimo #istorija