Vaikų globos institucija - tai įstaiga, kurioje auginami ir ugdomi našlaičiai, beglobiai vaikai. Vaiko globos tikslas - užtikrinti auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai augti, vystytis ir tobulėti. Veikia valstybinės ir privačios vaikų globos institucijos.
Našlaitis vaikas
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, priimta 1989 m., nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui netekęs savo šeimos aplinkos, turi teisę į ypatingą valstybės apsaugą ir paramą.
Vaikų globos institucijų istorija Lietuvoje
Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti dar 17-18 amžiuje. 19 a. pradžioje tokios institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose.
Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė, kuri 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 m. Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai, kuriuose vaikus (apie 400) prižiūrėdavo vienuolės.
Taip pat skaitykite: Tvarka ir išmokos: kelionės kompensacija
Kaune 1848 m. įsteigtas lopšelis pamestinukams (vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda), o 1864 m. - kūdikių auklėjimo namai, kuriuose gyveno apie 40 pamestinukų. Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 m. įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. 19 amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams. 1918-40 m. vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų (pvz., Vaikelio Jėzaus draugijos, Šv. Kazimiero draugijos). 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu. Juose buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus. Nuo 1928 m. pradėta vaikus patronuoti (už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms).
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. buvo 48 vaikų globos institucijos (7000 vaikų).
Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus. Atkūrus nepriklausomybę vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.
Deinstitucionalizacija ir dabartinė situacija
Nuo 2015 m. Lietuvoje vyksta vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama mažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių.
Taip pat skaitykite: Trumpalaikė globa
Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso pakeitimai (įsigaliojo 2018 07 01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-18 metų duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2017 m. pabaigoje institucijose globojamų vaikų dalis (2 872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, o 2016 m. pabaigoje - 35 %.
2018 m. pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose.
2018 m. globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (32 %) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (20 %). 2018 m. pabaigoje globos įstaigose didžioji dalis globojamų vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 - 34 %).
Šeima
Taip pat skaitykite: Pagalba motinoms ir vaikams: laikino apgyvendinimo įstaigos
Įgyvendinant vaikų globos institucijų pertvarką, gruodžio pabaigoje uždaromi Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose likę paskutiniai vaikų globos namai. Jų globotiniai perkeliami į šeiminius namus - butus ar individualius namus, kuriuose gali gyventi iki aštuonių vaikų, nurodo organizacijos „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė.
Šiuo metu vaikų globos namuose gyvena beveik šeši tūkstančiai globotinių. Iš jų keturi su puse tūkstančio vaikų jau yra perkelti į bendruomenės namus.
Uždarius visus vaikų globos namus, gruodžio mėn. pabaigos duomenimis, Lietuvoje veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose šiuo metu gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus.
„Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai. Čia jiems skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, vaikai gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą. Visgi nėra saugesnės ir stabilesnės vietos vaikams nei šeima - globėjų ar rūpintojų, nuolatinio globotojo ar šeimynos“, - kalbėjo R. Ladauskienė.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 3 tūkst. fizinių vaiko globėjų rūpintojų, 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir 9 nuolatiniai globotojai, priklausantys nuo liepos 1 d. veikiančiam Nuolatinio globotojo institutui ir gaunantys atlygį už ypatingų vaikų globą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija viliasi, kad iki metų pabaigos visi vaikai jau gyvens bendruomenės namuose. Iki metų pabaigos Lietuvoje bus įkurta per 80 bendruomeninių mažų namų, kur bus apgyvendinti visi likusieji vaikai.
Europos socialinio fondo agentūra kartu su partneriais įgyvendina projektą „Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą“, kurio tikslas - palydėjimo paslaugų jauniems žmonėms, besiruošiantiems palikti ar neseniai palikusiems socialinės globos įstaigas, vystymas.
Iššūkiai ir perspektyvos
Vis dėlto ministerija pripažįsta, kad įvaikintų vaikų vis dar per mažai. Tačiau vaiko teisių specialistai atkerta, kad problema - ne neigiamas visuomenės požiūris, o per mažos išmokos budintiems globėjams. Be to, kaip didelį iššūkį vaiko teisių specialistai mato ukrainiečių vaikų įvaikinimą.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, nors apie įsivaikinimą galvoja kas antras apklaustasis, kasmet įvaikinama tik apie šimtas vaikų.
Vaiko iki šešerių metų priežiūrai per mėnesį skiriami 254 eurai, o už vyresnio nei dvylikos metų vaiko priežiūrą valstybė skiria ir kiek daugiau nei tris šimtus.
Šiuo metu globos ar bendruomenės namuose auga beveik aštuoni šimtai ukrainiečių.
2024 m. Globos namus vienija bendri tikslai - atstovauti ir ginti vaikų teises, sudaryti saugias galimybes grįžti į šeimą ir padėti integruotis į visuomenę.
Vaikų gerovės komisija
Lentelė: Globojamų vaikų skaičiaus kaita Lietuvoje
| Metai | Vaikų skaičius globos namuose |
|---|---|
| 2002 | >6,700 |
| 2014 | >3,500 |
| 2023 | ~1,000 (šeimyniniuose namuose) |