Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigalioja platus mokesčių, išmokų ir kainų pokyčių paketas, kuris palies didžiąją dalį gyventojų ir verslo. Keičiasi tiek apmokestinimo principai, tiek socialinių garantijų dydžiai, o dalis sprendimų turės tiesioginę įtaką kasdienėms išlaidoms.
Socialinėje srityje didėja minimali mėnesio alga - iki 1153 eurų, o mažiausiai uždirbantys darbuotojai į rankas gaus daugiau. Auga biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, indeksuojamos pensijos ir kitos socialinės išmokos. Vidutinė senatvės pensija artės prie 750 eurų, didės ir nedarbo, vaiko bei kitos išmokos.
Minimali mėnesio alga (MMA) kitais metais didės 11,1 proc. nuo 1038 eurų iki 1153 eurų prieš mokesčius. Atitinkamai suma augs nuo 777 eurų iki 846 eurų, atskaičius mokesčius ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiemet. Minimalųjį valandinį atlygis nuo 2026 m. sausio 1 d. sieks 7,05 euro, vietoje dabar nustatyto 6,35 euro. Taigi, šis dydis taip pat auga apie 11,1 proc., 0,70 euro.
Vyriausybės sprendimu ruošiamasi kelti ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Pareiginės algos bazinis dydis kitais metais didinamas 0,7 proc., arba 12,6 euro, t. y. iki 1798 eurų. Dėl šio dydžio derėtasi 2026 metų nacionalinės kolektyvinės sutarties kontekste. Skaičiuojama, kad daugiau nei 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojams išaugs darbo užmokestis, nuo jo skaičiuojamos išmokos.
2026 m. pensijos vidutiniškai padidės 12 proc., o vidutinė senatvės pensija išaugs apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Taip pat skaitykite: Pensijų indeksavimas Lietuvoje
2026 m. valstybinių pensijų sistemoje įvyks rimtų pokyčių. Pensininkai turi žinoti, ką daryti!
„Delfi“ jau skelbė apie Vyriausybės įsipareigojimą iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) po mokesčių. Prognozuojama, kad kad 2026 m. vidutinė pensija atitinkamai sudarys 47,3 proc. VDU atskaičius mokesčius, o turintiems būtinąjį stažą, - 51,1 proc.
2026 metai ypatingi ir tuo, kad nuo sausio vyrų ir moterų pensinio amžiaus atotrūkio nebeliks - pensinis amžius pasieks 65 metus. „Sodros“ duomenimis, 2026 metais į pensiją galės išeiti 65 sulaukusios moterys ir tokio paties amžiaus vyrai (gimę 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau). Auga ir būtinasis stažas.
Senatvės pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalis, o pensijos dydis apskaičiuojamas pagal per visą karjerą sukauptas stažas, bazinės pensijos rodiklis, apskaitos vienetų (taškų) suma ir jų vertė tais metais, kai išeinama į pensiją. Bazinės pensijos dydis ir taško vertė kasmet indeksuojami.
Trečiajame metų ketvirtyje išmokų ribų skaičiavimams buvo taikomas 2025 m. antrąjį ketvirtį fiksuotas vidutinis darbo užmokestis, siekiantis 2 375 eurus. Šios ribos apskaičiuojamos kiekvieną ketvirtį, tad kitų metų pradžioje išmokų gavėjų vėl lauks pokyčiai. Kaip primena „Sodra“, išmokos apskaičiuojamos individualiai, pagal žmogaus buvusias pajamas, nuo kurių mokėtos socialinio draudimo įmokos. Galioja ribos, kurios užtikrina, kad išmokos negali būti mažesnės už nustatytą minimumą ir negali viršyti maksimalaus dydžio.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų tendencijos
Vaiko priežiūros išmokos ir vaiko pinigai
Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams. Jei žmogus įgis teisę į motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką šių metų spalio, lapkričio arba gruodžio mėnesiais, minimali šių išmokų riba bus 560 eurų, praneša „Sodra“.
Kai vienas iš tėvų ar globėjų, esančių vaiko priežiūros atostogose, teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų trečiąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 705 eurų arba 76 eurais daugiau nei praėjusį ketvirtį. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimalus dydis didėja 59 eurais, nuo 2 791,56 euro iki 2 850 eurų per mėnesį. Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais bus 2 137,50 euro, o antraisiais 1 425 eurai.
Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka nuo liepos sieks 3 609,49 euro. Kitąmet didėja ir vaiko pinigai. Kiekvienam vaikui iki 18 metų arba iki kol jam sukaks 23 metai, jei jis mokosi bendrojo ugdymo programoje, priklauso kas mėnesį mokami vaiko pinigai. Nuo 2025 m. ši išmoka siekia 122,5 euro. Papildoma 72,1 euro dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams su negalia.
Bazinė socialinė išmoka (BSI) dėl indeksavimo nuo 2026 m. didės iki 74 eurų, todėl vaiko pinigai sieks 129,5 euro.
Keičiasi nedarbo išmokos gavimo tvarka
Nedarbo išmoką, kaip primena „Sodra“, sudaro dvi dalys - kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.
Taip pat skaitykite: Išsamus gidas apie pensijų didinimą rugpjūtį
Nuo 2026 m. vidurio griežtėja dalis sąlygų nedarbo išmokoms gauti. Numatoma, kad keisis kintamoji ir pastovioji dalis, pakartotinas išmokos gavimas bus sudėtingesnis, o ilgai gauti šią išmoką nebeapsimokės. Kita vertus, lengvės reikalavimai priešpensinio amžiaus žmonėms.
2025 metais MMA siekia 1 038 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro - ji lieka tokia pat, kaip trečiąjį metų ketvirtį. Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.
Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2025 metų spalį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 241,54 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2023 metų kovo pradžios iki 2025 metų rugpjūčio pabaigos. Jei tokio žmogaus vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1000 eurų neatskaičius mokesčių, nedarbo išmoka mokama liepos-rugsėjo mėnesiais sieks 629,44 euro, nuo spalio iki gruodžio - 551,84 euro, nuo kitų metų sausio iki kovo - 474,24 euro.
Ne viso mėnesio nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji mokama, dienas. Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. VDU, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. Taigi, žmonėms, kurie bedarbio statusą įgis nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., maksimali nedarbo išmoka yra 1 381,78 euro.
Nuo spalio pradžios iki gruodžio pabaigos mažiausia ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 276,45 euro per mėnesį - 6 eurais daugiau, nei prieš tai buvusį ketvirtį. Vienos dienos mažiausia ligos išmoka padidėjo nuo 12,89 euro iki 13,16 euro. Minimali riba aktuali tiems, kurie gauna mažiausias pajamas - jei pagal draudžiamąsias pajamas paskaičiuota suma būtų dar mažesnė, išmoka vis tiek negali būti mažesnė už nustatytą minimumą.
Tuo pat metu padidėjo ir maksimalios ribos. Nuo šiol didžiausia ligos išmoka per mėnesį gali siekti iki 2 947,85 euro - apie 60 eurų daugiau nei praėjusį ketvirtį. Jei žmogus slaugo šeimos narį, maksimali išmoka sieks 3 132,15 euro per mėnesį. Palyginti, anksčiau tai buvo 3 067,92 euro. Maksimali riba aktuali gyventojams, uždirbantiems didžiausias algas. Nustatytos „lubos“ riboja išmokų dydį - tai reiškia, kad net jei žmogaus pajamos labai didelės, jo išmoka negalės viršyti nustatytos sumos.
Nuo liepos - nauja VSD tvarka: kas keičiasi MB nariams, autorinių pajamų gavėjams ir kiek kainuos pensinis stažas
Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalioja reikšmingi valstybinio socialinio draudimo (VSD) pokyčiai, kurie palies mažųjų bendrijų narius, individualių įmonių savininkus, tikruosius ūkinių bendrijų narius bei asmenis, gaunančius autorinius atlyginimus ne iš darbdavio lėšų. Apie tai plačiau aptarė buhalterines paslaugas teikianti Svetlana Zimnickienė.
Pagrindinis pakeitimas - panaikinama iki šiol taikyta 50 proc. valstybinio socialinio draudimo (VSD) bazė, ją pakeičiant 90 proc. baze. Tai reiškia, kad didesnė išmokamų pajamų dalis bus apmokestinama VSD įmokomis, todėl nominaliai įmokos padidės. Tačiau kartu keičiasi ir pensinio stažo skaičiavimo logika, kuri šį pokytį iš esmės subalansuoja.
S. Zimnickienė nurodė, kad nuo 2026 m. liepos vieneriems metams pensinio stažo sukaupti pakaks 13,333 minimalios mėnesinės algos dydžio VSD bazės, kai 2025 metais tam reikėjo net 24 MMA.
Anot S. Zimnickienės, praktikoje tai reiškia, kad stažas bus kaupiamas gerokai greičiau ir efektyviau, net ir gaunant mažesnes ar nereguliarias išmokas. Nors VSD bazė didėja, norint pasiekti tą patį pensinio stažo rezultatą, faktiškai reikės išmokėti mažiau lėšų savoms reikmėms, o tai kartu mažina ir gyventojų pajamų mokestį, kuris skaičiuojamas nuo išmokamos sumos.
„Dėl to GPM mokestis bus mažesnis, nes jis skaičiuojamas nuo mažesnės sumos. Tai reiškia, kad bendros išlaidos iš tikrųjų gali sumažėti, o pensinio stažo kaupimas tampa efektyvesnis.“ - nurodė ji.
Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais.
Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai: žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai, jo įgyti apskaitos taškai, galiojantis bazinės pensijos dydis, apskaitos taško vertė.
Skiriant pensiją žmogui su negalia, pagal nustatytą dalyvumo lygį nustatomas dar ir dalyvumo lygio daugiklis - kuo didesnis netektas dalyvumas, tuo didesnę pensiją žmogus gauna.
Jeigu žmogui paskirta senatvės ar negalios pensija, tačiau jis ir toliau dirba bei moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo darbo stažas ir sukauptų apskaitos taškų skaičius kasmet auga. Dėl to daugeliu atvejų kiekvienais metais padidėja ir žmogui mokamos pensijos dydis.
Pokytis kiekvienam gavėjui yra individualus ir priklauso nuo jo sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų. Pavyzdžiui, jei senatvės pensijos gavėjas visus praėjusius metus dirbo už minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio atlyginimą - 2024 metais tai buvo 924 eurai neatskaičius mokesčių - atnaujinus pensiją žmogus įgyja 0,49 pensijos apskaitos taško ir 1 metus pensijų socialinio draudimo stažo.
Žmogui, kuriam senatvės pensija paskirta turint būtinąjį stažą, pensijos dydis po naujinimo padidės apie 12 eurų, o žmogui, kuris neturi būtinojo stažo - apie 3,50 euro.
Kada bus išmokėtos atnaujintos pensijos?
Atnaujintos pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Jos pradedamos mokėti jau šį mėnesį. Gavėjai, kurie gegužę dar nesulauks pensijos atnaujinimo, padidintas sumas gaus iki liepos mėnesio pabaigos.
Padidintos išmokos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio. Pavyzdžiui, jei naujas pensijos dydis pradedamas mokėti gegužę, kartu išmokamas ir skirtumas už sausį, vasarį, kovą bei balandį. Jeigu atnaujinta pensija pradedama mokėti birželį - gavėjas kartu gauna ir nepriemoką už visus penkis pirmuosius metų mėnesius.
Svarbu pažymėti, kad pensijų gavėjams nereikia teikti jokių prašymų - pensijos atnaujinamos ir nepriemokos išmokamos automatiškai.
Kai kurios pensijos gali nepadidėti
Daliai senjorų ir žmonių su negalia, kurie dirbo pernai, atnaujintos pensijos gali nepadidėti arba padidėti mažiau nei vidutiniškai. Tai lemia 2018 metų pakeitimai, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos. Tuo metu daliai senatvės pensininkų, kurių pensijos po perskaičiavimo būtų mažėjusios, buvo pritaikyta pensijų nemažinimo taisyklė.
Tokiu atveju, net jei naujinimas, tai yra naujas perskaičiavimas, yra nenaudingas - atnaujinta pensija yra mažesnė nei mokama šiuo metu - gavėjams toliau mokama ankstesnio dydžio pensija.
Negalios pensijos dėl naujinimo padidės tuo atveju, jei pagal gavėjo 2024 metų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą apskaičiuoti taškai viršija apskaičiuojant šią pensiją jau pridėtą negalios pensijos apskaitos taškų už 2024 metus skaičių.
Kuo skiriasi pensijų indeksavimas ir pensijų naujinimas
Kasmet pensijų gavėjai sulaukia pokyčių, susijusių su jų pensijos dydžiu. Du pagrindiniai mechanizmai, kurie lemia pensijų augimą, yra pensijų indeksavimas ir pensijų naujinimas dirbantiems pensininkams.
Indeksavimas - tai sisteminis visų pensijų padidinimas, kuris vykdomas kiekvienų metų pradžioje. Jis taikomas visiems pensijų gavėjams - nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne. Pensijos indeksuojamos pagal nustatytą formulę, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio augimą bei infliaciją.
Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Šiais metais jis buvo padidintas iki 298,45 euro. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiemet vieno taško vertė pasiekė 7,16 euro. Sudėjus bendrąją ir individualią dalis, apskaičiuojamas kiekvieno žmogaus pensijos dydis.
Tuo metu pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. Šis procesas vykdomas kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir yra individualus. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus.