Lietuvoje vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių, išėjusių į pensiją, renkasi likti aktyvūs darbo rinkoje. Vieniems tai galimybė papildyti pajamas, kitiems - išlaikyti kasdienį užimtumą ir socialinį ryšį.
Dirbantys Pensininkai Lietuvoje: Statistika
Remiantis „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje dirba kas aštuntas senatvės pensijos gavėjas - tai sudaro apie 80 tūkst. žmonių. Pagal pensinio amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje Lietuva gerokai išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.
„Eurostat“ duomenimis, vidutiniškai tik 13 proc. pensinio amžiaus žmonių ES dirba. Lietuvoje dirbančių senatvės pensijos gavėjų skaičius užima nemažą dalį. 2025 m. pirmąjį ketvirtį apie 12,7 % visų pensininkų buvo aktyvūs darbo rinkoje, o tai sudarė apie 80 tūkst. žmonių.
Vidutinė dirbančių senatvės pensininkų pensija pirmąjį ketvirtį siekė 752 eurus, o vidutinės darbo pajamos į rankas - 883 eurus. Bendra tokių asmenų vidutinė mėnesio pajamų suma sudarė apie 1 635 eurus.
Švietimo ir medicinos srityse yra bene didžiausias vyresnio amžiaus darbuotojų skaičius.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Kaip teigia „Sodra“, vienas žmogus gali gauti kelias pensines išmokas, pavyzdžiui, senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką, arba senatvės pensiją ir nukentėjusiųjų asmenų pensiją.
„Žmonės, kurie dalyvavo antros pakopos pensijų kaupime, papildomai gauna pensijų fondų išmokas arba pensijų anuitetus iš „Sodros”. Statistiką apie kiekvienos išmokos dydžius ir gavėjus kaupiama atskirai”, - paaiškino M. Kozič.
Pagal šį rodiklį Lietuva yra Europos Sąjungos uodegoje.Taigi, vidutinė lietuviška pensija pernai sudarė vos 0,33 vidutinio atlyginimo neatskaičius mokesčių, rodo „Eurostat“ duomenys. - Šis Lietuvos rodiklis yra prasčiausias iš visų ES šalių. Pagal jį didžiausios pensijos yra Liuksemburge (0,89), Ispanijoje (0,76), Graikijoje (0,75) ir Italijoje (0,75).
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad Lietuvoje grynoji (angl. net) pakeitimo norma, įvertinus mokesčius ir įmokas, yra netgi mažesnė - 28,9 proc. Pagal šiuos duomenis Lietuva atsilieka nuo visų išsivysčiusių šalių ir lenkia tik Pietų Afriką.
Lietuvoje moterų skurdo rizikos lygis 2024 metais siekė 24 proc., vyrų - 19 proc. Vyresnio amžiaus žmonių grupėje šie skaičiai dar didesni: 65 metų ir vyresnio amžiaus vyrų skurdo rizikos lygis siekė 28 proc., o moterų - net 42 proc.
Taip pat skaitykite: Slaugytojos patirtis Anglijoje
2024 m. vidutinė vyrų valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija buvo 16 proc. didesnė nei moterų ir siekė 656 eurus, moterų - 566 eurus. Šis atotrūkis kiek sumažėjo nuo 2019 m., kai siekė 20 proc.
Pensijų gavėjų pasiskirstymas pagal pensijų dydį:
- Pensija iki 400 eurų gauna daugiau nei pusė žmonių.
- Senjorų, kurių pensija viršija 700 eurų, absoliuti dauguma turi būtinąjį stažą.
Kaip komentavo „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič, trys didžiausios Lietuvoje gaunamos senatvės pensijos siekia 2354, 2366 ir 2476 eurus.
„Visų šių pensijų gavėjai dirbo iki 80+ metų, jų darbo stažas viršija 60 metų. Darbo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, tad šie žmonės sukaupė taip pat daug apskaitos vienetų“, - sako M. Kozič. Be to, visi trys gavėjai pasinaudojo pensijos atidėjimo galimybe.
„Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Šie gavėjai buvo pateikę prašymus atidėti pensijos skyrimą 4 arba 5 metams, tad jų pensijos padidėjo nuo 32 iki 40 procentų“, - komentuoja „Sodros“ atstovė.
Pamirškite pensiją: ateityje teks dirbti, kol leis sveikata
Priežastys, Kodėl Pensininkai Dirba
Nors nedidelė dalis senjorų renkasi darbą dėl savirealizacijos ar socializacijos, daugumai tai - neišvengiamas būdas išgyventi. Visgi, savirealizaciją, socializaciją ar norą tiesiog būti užimtam kaip pagrindinius motyvus Lietuvoje nurodo tik labai maža dalis vyresnių žmonių - vidutiniškai tik apie 1-3 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje: istorinė apžvalga
Apibendrindama R. Karavaitienė teigia, kad pensinio amžiaus darbuotojai (priklausomai nuo amžiaus ir galimybių) dirba, nes nori arba, nes reikia.
Paklaustas, kodėl Lietuvoje dirbančių pensininkų dalis žymiai didesnė nei ES vidurkis, K. Blaževičius pastebi, kad anksčiau tai daugiausia lėmė ekonominiai veiksniai, tačiau šiandien labiau išryškėja kultūriniai skirtumai.
„Lietuviai nepasitiki pensijų sistema, todėl iš anksto imasi priemonių pasiruošti senatvei. Pavyzdžiui, įsigyja nuosavą būstą, kad būtų mažiau finansiškai priklausomi. Nuosavą būstą turinčių žmonių didelis skaičius iš dalies yra nulemtas nepasitikėjimu pensijų sistema. Nors Lietuvos pensijų sistema vis dar neužtikrina pakankamos finansinės apsaugos, šalies gyventojai prie šios realybės jau prisitaikę labiau nei daugelis Vakarų europiečių“, - apibendrina K.
„Pensijos Lietuvoje vis dar yra per mažos, kad žmogus galėtų be rūpesčių išeiti iš darbo rinkos ir oriai gyventi. Pensija turėtų leisti žmogui gyventi oriai, be baimės, kad reikės prašyti vaikų paramos ar dirbti iki paskutinės sveikatos likučioD. Pensijos Lietuvoje vis dar yra per mažos, kad žmogus galėtų be rūpesčių išeiti iš darbo rinkos.
„HR Person“ personalo atrankų partnerė Jurgita Vedegienė taip pat mano, kad vyresni žmonės dažniausiai lieka darbo rinkoje dėl nepakankamų pensijų. „Pasitaiko atvejų, kuomet po pensijos darbuotojai renkasi darbus, reikalaujančius mažiau įgūdžių ar fizinių jėgų. Dažnai darbuotojai, turintys vadovaujančio darbo patirtį ar kitą aukštą kvalifikaciją, atėjus pensijai įsidarbina sargo ar budėtojo darbe ir pan.“, - teigia J.
„Galima rasti vyresnio amžiaus IT specialistų, gamybos inžinierių ir kitų sričių atstovų. K. Blaževičius sako, kad paprastai vyresni žmonės, nenorėdami didelio krūvio, dažniau renkasi ne trumpesnę darbo dieną, o paprasčiausiai lengvesnį darbą.
Diskriminacija dėl Amžiaus
Remiantis „CV-Online“ apklausos duomenimis, vyresnio amžiaus darbuotojai dažnai susiduria su diskriminacija dėl amžiaus. „Norėdami gauti darbą vyresnieji, dažniau nei kitos amžiaus grupės, savo CV nenurodo amžiaus arba gimimo datos“, - tvirtina R.
„Sulaukiame istorijų, kai net patyrę, kvalifikuoti žmonės vos perkopę 60 metų jau nebesulaukia kvietimų į pokalbius. „Kultūrinis nesuderinamumas gali pasitaikyti bet kokio amžiaus kandidatams, tad tai nėra vien vyresnio amžiaus problema. Ne visi darbdaviai yra linkę laukti, tad ilgesnė karjeros pertrauka, kai kandidatas jau yra vyresnio amžiaus, turi būti pamatuotos rizikos sprendimas“, - apie darbo galimybes tarp vyresnių darbuotojų kalba K.
Darbo ieško daugiau nei 60 tūkst. vyresnių nei 50 m. žmonių. Viena pagrindinių šių sunkumų priežastis - jau minėtas amžizmo reiškinys (angl. ageism). Darbdaviai dažnai vadovaujasi stereotipais: vyresni darbuotojai neva yra „mažiau lankstūs“, nenorintys mokytis ar sunkiau adaptuojasi prie naujų technologijų.
Lyčių Nelygybė ir Skurdas
Situaciją dar labiau apsunkina lyčių nelygybė. Vyresnio amžiaus moterys yra itin pažeidžiamos - jos dažniau dirba ne visu etatu, gauna mažesnius atlyginimus, o dėl darbo pertraukų (vaikų ar artimųjų priežiūros) sukaupia mažesnį stažą. Todėl jų pensijos vidutiniškai 14 proc. mažesnės nei vyrų.
Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2024 m. IV ketvirtį siekė 12,9 proc. Šis atotrūkis skiriasi priklausomai nuo srities. Pavyzdžiui, Informacijos ir ryšių srityje skirtumas tarp vyrų ir moterų uždirbamų pajamų siekia 737 eurus į rankas. Moterys šioje ekonominėje veikloje dažniau yra rinkodaros ir reklamos specialistės, o vyrai - programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjai.
Žmonių sveikatos priežiūros srityje skirtumas į rankas yra 642 eurai (vyrų naudai). Moterys čia dažniau dirba slaugytojomis, o vyrai - gydytojais specialistais. Vienintelė sritis, kur moterys uždirba daugiau už vyrus - vyrų dominuojamas transporto sektorius. Skirtumas į rankas yra 125 eurai (moterų naudai).
Tai, kad moterys uždirba mažiau, lemia ir lūkesčiai, kad moterys didesne apimtimi įsipareigos pasirūpinti vaikų auginimu ir priežiūra, kitų šeimos narių - vyresnių ar šeimos narių su negalia - globa ir priežiūra.
Mažesnę moterų senatvės pensiją bei didesnę tikimybę patirti skurdą senatvėje lemia moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis, mažesnis moterų darbo stažas. Dėl šių įsipareigojimų moterys dažnai būna priverstos dažniau nei vyrai daryti ilgesnes karjeros pertraukas, dirbti mažesniu darbo krūviu arba visai iškristi iš darbo rinkos.
Dėl vyraujančių su lytimi susijusių nuostatų, siejančių sėkmingą vadovavimą su vyriškumu, moterims taip pat sunkiau užimti vadovaujančias ir geriau apmokamas pareigas.
Individuali Veikla Pagal Pažymą Pensininkams
Daugelis pensininkų, pasirinkdami individualią veiklą pagal pažymą, siekia didesnio savarankiškumo, lankstumo ar papildomų pajamų, taip pat siekia įgyvendinti asmeninius tikslus ar profesinius siekius. Viena patraukliausių formų, kuri suteikia galimybę patiems kontroliuoti savo laiką ir veiklos mastą, yra individuali veikla pagal pažymą. Ji suteikia galimybę legaliai uždirbti, tvarkyti finansus paprasčiau ir išvengti sudėtingos darbdavio-darbuotojo santykių sistemos.
Individualios veiklos pažyma - oficialus dokumentas, kurį išduoda Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir kuris suteikia teisę asmeniui savarankiškai vykdyti pasirinktą veiklą. Ji ypač patogi tiems, kurie nori patys valdyti savo darbo laiką, finansus ir verslo procesus.
Norint pradėti individualią veiklą, pirmiausia reikia užsiregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) ir gauti individualios veiklos pažymą.
Pensijinio amžiaus žmonėms, užsiimantiems individualią veiklą pagal pažymą ar verslo liudijimu, taikomos palankios mokestinės sąlygos. Šių asmenų mokesčiai priklauso nuo gaunamų pajamų. Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, sukakus pensijos amžių, nereikia mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų. Jei asmuo yra draustas valstybės lėšomis iš VLK, papildomai nereikia mokėti ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų. Norint kaupti stažą - galima savanoriškai mokėti VSD įmokas nuo 90 % pelno, pateikiant SAV pranešimą „Sodrai“.
Verslo liudijimo atveju PSD mokama tik už faktiškai vykdytos veiklos dienas.
Senatvės pensijos dydis Lietuvoje nuo papildomų pajamų, gautų iš individualios veiklos ar verslo liudijimo, paprastai nesumažėja. Tai reiškia, kad pensininkas gali gauti ir pensiją, ir uždarbį vienu metu. Tačiau jei asmuo vykdydamas veiklą moka VSD įmokas - šios įmokos prisideda prie papildomo stažo ir gali turėti teigiamos įtakos būsimiems pensijos perskaičiavimams, t. y. kuo didesnės įmokos, tuo didesnė įtaka pensijos dydžiui.
Jei per metus sumokama įmoka „Sodrai“ nuo 12 minimalių mėnesinių atlyginimų ar didesnės sumos, įskaitomas vienerių metų stažas. Jei sumokama nuo mažesnės sumos - įskaitoma proporcingai mažiau. Nemokant VSD įmokų, stažas apskritai neskaičiuojamas.“
Pensijų gavėjams, kurie įgyja papildomą pensijų draudimo stažą, pensijos dydis kasmet atnaujinamas, įvertinant praėjusiais metais įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Naujai apskaičiuota pensija pradedama mokėti ne vėliau kaip liepos mėnesį, o susidaręs skirtumas už laikotarpį nuo sausio 1-osios išmokamas kartu.“
Populiariausios veiklos sritys vyresnio amžiaus žmonėms: įvairūs amatai (siuvimas, mezgimas, medžio dirbiniai), smulkios remonto paslaugos, sodininkystė ir daržininkystė, taip pat paslaugos, susijusios su rankdarbiais ir kūryba. Dalis senjorų renkasi prekybą mugėse ar internetu, o kiti teikia paslaugas pagal savo profesinę patirtį, pavyzdžiui, buhalteriją, konsultacijas, vertimus.
Populiariausios Veiklos Sritys Vyresnio Amžiaus Žmonėms
| Veiklos sritis | Kodėl patraukli | Dažniausia veiklos forma |
|---|---|---|
| Rankdarbiai ir amatai (mezgimas, siuvimas, medžio dirbiniai) | Galimybė monetizuoti hobį, nereikia didelių pradinių investicijų | Prekyba mugėse, internetu arba pagal užsakymą |
| Mažos remonto paslaugos | Remiasi sukaupta praktine patirtimi, didelė paklausa vietos bendruomenėse | Individuali veikla pagal pažymą |
| Sodininkystė, daržininkystė | Derina mėgstamą veiklą su papildomomis pajamomis | Prekyba turguje ar pagal išankstinius užsakymus |
| Profesinės konsultacijos (buhalterija, teisė, vertimai) | Galima išnaudoti sukauptas žinias ir reputaciją | Individuali veikla pagal pažymą |
| Prekyba internetu | Leidžia dirbti iš namų, pasiekti platesnę auditoriją | E. prekybos platformos, socialiniai tinklai |
Pradėti individualią veiklą pensijoje nėra sudėtinga, tačiau verta žengti kelis strategiškai svarbius žingsnius. Pirmiausia, įvertinkite savo stipriąsias puses - tai gali būti profesinė patirtis, įgūdžiai ar pomėgiai, kuriuos galite paversti paslauga ar produktu. Antra, išsiaiškinkite, kokia veiklos forma labiau tinka - ar individuali veikla pagal pažymą, ar verslo liudijimas. Pastarasis dažnai patrauklesnis tiems, kurie teikia sezonines paslaugas ar vykdo prekybą mugėse, o individuali veikla pagal pažymą suteikia daugiau lankstumo ir mažiau ribojimų. Kai kurioms veikloms gali prireikti papildomų leidimų, licencijų ar kitų dokumentų (pvz., higienos pasas, maisto tvarkymo pažymėjimas ir kt.), todėl svarbu iš anksto pasidomėti visais reikalavimais.
Svarbu suprasti ir mokestinius niuansus. Jei esate draustas valstybės lėšomis, PSD įmokų gali tekti mokėti tik tam tikrais atvejais, o VSD mokėjimas yra savanoriškas - tačiau jis gali turėti įtakos būsimam pensijos dydžiui. Pasak VU docento Martyno Endrijaičio, teisingai pasirinkta įmokų strategija leidžia ne tik uždirbti daugiau, bet ir padidinti socialinį saugumą ateityje. Jei gaunate pensiją iš Europos Sąjungos valstybės ar EEE šalies, gali būti taikomos specialios socialinio draudimo įmokų išimtys pagal ES reglamentus.
Ne mažiau svarbu iš karto pasirūpinti finansų tvarkymu. Pasitelkite įrankius, kurie supaprastina sąskaitų išrašymą ir pajamų bei išlaidų sekimą.
Galiausiai, nepamirškite bendravimo su klientais ir savo veiklos viešinimo. Net ir nedidelė reklama socialiniuose tinkluose ar vietos bendruomenės grupėse gali pritraukti naujų užsakymų.