Nuo 2026 metų Lietuvoje keičiasi ir didėja beveik visos valstybės išmokos. Šie pasikeitimai lemia auganti minimali mėnesio alga (MMA) ir kintantis vidutinis darbo užmokestis (VDU), nuo kurių priklauso dalies išmokų apskaičiavimas. Aptarsime, kaip keisis įvairios išmokos ir pensijos.
Minimali mėnesinė alga ir jos įtaka
Minimali mėnesio alga (MMA) didės 11,1 proc. - nuo 1038 eurų iki 1153 eurų prieš mokesčius. Atitinkamai suma augs nuo 777 eurų iki 846 eurų, atskaičius mokesčius ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiemet. Minimalųjį valandinį atlygis nuo 2026 m. sausio 1 d. sieks 7,05 euro, vietoje dabar nustatyto 6,35 euro. Taigi, šis dydis taip pat auga apie 11,1 proc., 0,70 euro. "Sodros“ duomenimis, šio dydžio keitimas palies apie 120 tūkst. darbuotojų, dirbančių visą ir ne visą darbo laiką.
Atlyginimų didinimas viešajame sektoriuje
Vyriausybės sprendimu ruošiamasi kelti ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Pareiginės algos bazinis dydis kitais metais didinamas 0,7 proc., arba 12,6 euro, t. y. iki 1798 eurų. Dėl šio dydžio derėtasi 2026 metų nacionalinės kolektyvinės sutarties kontekste. Skaičiuojama, kad daugiau nei 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojams išaugs darbo užmokestis, nuo jo skaičiuojamos išmokos.
Nedarbo išmokos pokyčiai
Dėl minimalios mėnesinės algos augimo 2026 metais didės nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys - pastovioji ir kintamoji. Pastoviosios dalies dydis sudaro 23,27 proc. to mėnesio, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. 2026 metais MMA sieks 1 153 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis bus 263,20 euro. Palyginti, 2025 metais pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro. Didesnių nedarbo išmokų už sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravę bedarbiai sulauks vasario mėnesį - ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį.
Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2026 metų vasarį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 263,20 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2023 metų liepos pradžios iki 2025 metų gruodžio pabaigos. Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio ir vasarį Užimtumo tarnyboje užsiregistravusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos buvo 1 000 eurų. Sudėjus pastoviąją ir kintamąją nedarbo išmokos dalis, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 656,20 euro dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio - 578,60 euro dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius - 501 euro išmoką.
Maksimalus nedarbo išmokos dydis yra susietas su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, galiojusiu šalyje (VDU) užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo žmogaus įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2026 metų pirmąjį ketvirtį, bus 1 405,05 euro.
Nedarbo išmokos gavimo tvarkos pasikeitimai
Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys - kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. Nuo 2026 m. vidurio griežtėja dalis sąlygų nedarbo išmokoms gauti. Numatoma, kad keisis kintamoji ir pastovioji dalis, pakartotinas išmokos gavimas bus sudėtingesnis, o ilgai gauti šią išmoką nebeapsimokės. Kita vertus, lengvės reikalavimai priešpensinio amžiaus žmonėms.
Ligos išmokos
Ligos išmokos yra apskaičiuojamos kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų. Yra nustatyti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai - tai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos. Šie dydžiai priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami. Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos.
Pirmojo 2026 metų ketvirčio ligos išmokos bus apskaičiuojamos taikant 2 415,70 euro VDU dydį, kuris galiojo trečiąjį 2025 m. ketvirtį. Nuo sausio minimali mėnesio ligos išmoka viršys 281 eurą ir, palyginti su dabartiniu ketvirčiu, padidės beveik 5 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka nuo šiol negalės būti mažesnė nei 13,45 euro. Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju nuo sausio bus 2 998,37 euro - šis dydis palyginti su dabartiniu ketvirčiu išaugs beveik 51 euru. Dienos maksimali išmoka padidės iki 143,46 euro. Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidės nuo 3 132,15 euro iki 3 185,83 euro, o dienos - nuo 149,15 euro iki 152,43 euro.
Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos
Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba siejama su bazine socialine išmoka. Ji lygi 8 bazinių socialinių išmokų dydžiams. Skaičiuojant taikomas bazinės socialinės išmokos dydis, galiojęs praėjusį mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo. 2026 metais bazinė socialinė išmoka didės nuo 70 iki 74 eurų. Todėl asmenims, kurie teisę į motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką įgis iki sausio 31 d., minimali išmoka sieks 560 eurų. Jei teisė atsiras vasarį arba kovą, minimali išmoka bus didesnė - 592 eurai.
Maksimali vaiko priežiūros išmoka priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Maksimalus kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį apskaičiuojama išmoka, negali viršyti dviejų VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Kai vienas iš tėvų ar globėjų, esančių vaiko priežiūros atostogose, teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis 2026 metų pirmąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 768,49 euro arba 63 eurais daugiau nei šių metų pabaigoje. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimali išmoka didės beveik 49 eurais iki 2 898,84 euro per mėnesį. Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais bus 2 174,13 euro, o antraisiais 1 449,42 euro.
Vaiko pinigai
Kiekvienam vaikui iki 18 metų arba iki kol jam sukaks 23 metai, jei jis mokosi bendrojo ugdymo programoje, priklauso kas mėnesį mokami vaiko pinigai. Nuo 2025 m. ši išmoka siekia 122,5 euro. Bazinė socialinė išmoka (BSI) dėl indeksavimo nuo 2026 m. didės iki 74 eurų, todėl vaiko pinigai sieks 129,5 euro.
Taigi, ką reikia padaryti norint pasididinti pensiją ir iki 40 proc.? Kaip galite pasididinti pensiją? Kai kurie gyventojai žino, kad įgijus teisę gauti senatvės pensiją galima kreiptis dėl jos atidėjimo. Tačiau tai gali padaryti ir tie žmonės, kurie pensiją jau gauna - tereikia susisiekti su „Sodra“ ir paprašyti atidėti paskirtos pensijos mokėjimą.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Visgi „Sodra“ atkreipia dėmesį, kad pensijos mokėjimas negali būti atidedamas taip, kaip tik užsimano gyventojas. Pasak jos, atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą trumpiausiai galima 1 metams (senatvės pensijos skyrimo / mokėjimo atidėjimas negalimas keliems mėnesiams) ir ne ilgiau kaip 5 metams.
„Sodra“ dalijasi, kad atidėta senatvės pensija padidinama pasibaigus atidėjimo laikotarpiui - po 8 proc. už kiekvienus atidėjimo metus. Pavyzdžiui, jei žmogus pensiją atidėjo 3 metams ir tuo metu ji siekė 500 eurų, pasibaigus šiam laikotarpiui ji padidėtų 24 proc. ir sudarytų 620 eurų.
Šiuo metu Seime yra svarstomos Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma keisti dabartinę atidėtų pensijų skyrimo ir perskaičiavimo tvarką. Teikdama Vyriausybės išvados projektą dėl minėtų pataisų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo palikti 40 proc. ribą, kiek maksimaliai didėtų pensija ją atidedant.
Nuo 2023 m. pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis - už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku - vieni jau sausio mėnesį, o kiti vasario mėnesį.
Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. Teisę gauti šalpos pensiją turi vaikai su negalia, senatvės pensijos amžių sukakę arba netekusiais 45 proc.
Nuo 2026 m. II pensijų pakopa taps lankstesnė, bet ir toliau išliks patikimu būdu pasirūpinti papildomomis pajamomis ateičiai. Jei svarstote dalinai ar visiškai pasitraukti iš II pensijų pakopos, įvertinkite, kaip šie sprendimai paveiks Jūsų ateities pajamas.
Jeigu jau kaupiate II pakopos pensijų fonde ir norite kaupti toliau, jums nieko daryti nereikia. Taip, valstybė ir toliau skirs 1,5 % skatinamąją įmoką, skaičiuojamą nuo šalies užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Ši įmoka nuolat didėja, 2025 m. ji siekia 30,33 Eur/mėn.
Nutraukus kaupimą 2013 m. arba 2019 m. Taip, galite. Taip, galite. Nuo 2026 m. Taip, galite. Šiuo metu gali suaktyvėti sukčiai - siūlyti keisti pensijų kaupimo sutartį skambučiu ar užkalbinę gatvėje. Likite budrūs ir nepasirašykite neaiškių dokumentų bei nesidalinkite asmenine informacija.
Pamirškite pensiją: ateityje teks dirbti, kol leis sveikata
Pagrindiniai 2026 metų išmokų ir pensijų pokyčiai:
| Išmoka/Pensija | Pokytis |
|---|---|
| MMA | Nuo 1038 iki 1153 eurų |
| Vidutinė senatvės pensija | Padidės apie 80 eurų (iki 750 eurų) |
| Vaiko pinigai | Sieks 129,5 euro |
| Vienkartinė išmoka gimus vaikui | Nuo sausio - iki 814 eurų, nuo birželio - iki 1036 eurų |
