Socialinis darbas su vaikais ir vaiko teisių apsauga yra itin svarbi sritis, kurios tikslas - užtikrinti kiekvieno vaiko gerovę ir saugumą. Lietuvoje ši profesija yra palyginti jauna, pradėta atkūrus Nepriklausomybę.
Socialinio Darbo Esmė ir Svarba
Tarptautinė socialinių darbuotojų federacija apibrėžia socialinį darbą kaip veiklą, prisidedančią prie konkrečių veiksmų, skirtų spręsti socialinės nelygybės, diskriminacijos ir išnaudojimo priežastis bei pasekmes. Ši veikla reikalauja plataus žinių spektro, apimančio humanitarines, psichologines, sociologines, vadybines, politines ir kitas disciplinas.
Socialinis darbas su įvairiomis žmonių grupėmis, įskaitant vaikus, reikalauja specifinių žinių ir įgūdžių. Pavyzdžiui, dirbant su vaikais, būtina gerai išmanyti vaiko teises, tarptautinius standartus ir nacionalinius teisės aktus.
Socialinis darbas yra profesija, kurioje susitinka gyvas ryšys su žmogumi, organizaciniai ištekliai ir politinis veikimas dėl žmogaus vertės ir orumo, žmogaus teisių ir socialinio teisingumo.
Vaiko Gerovės Politika Lietuvoje
Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuva orientuojasi į gerovės valstybių modelį, kuriame vaiko gerovės politika yra socialinės politikos ir apsaugos dalis. 1994 metais Lietuvoje pradėta kurti vaikų teisių apsaugos teisinė bazė ir institucinė sistema.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Seimui ratifikavus Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, Lietuva prisiėmė įsipareigojimus įgyvendinti tris pagrindinius principus: vaiko teisę į apsaugą, aprūpinimą ir vaiko dalyvavimą ginant jo teises.
Rizikos Šeimų Padėtis ir Prevencinio Socialinio Darbo Svarba
Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas rizikos šeimų padėčiai ir prevencinio socialinio darbo svarbai. Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį identifikuojant rizikos veiksnius, teikiant pagalbą šeimoms ir užtikrinant vaikų saugumą. Prevencinis socialinis darbas padeda išvengti krizinių situacijų ir užtikrinti vaikų augimą saugioje ir palankioje aplinkoje.
Socialinių Darbuotojų Vaidmuo ir Problemos Dirbant su Vaikais
Socialiniai darbuotojai, dirbantys su vaikais, atlieka daugybę funkcijų, įskaitant:
- Vaiko ir jo šeimos socialinės pagalbos poreikio įvertinimą.
- Socialinės pagalbos administravimą.
- Įvairių socialinio darbo metodų taikymą, vadovaujantis nacionaliniais, tarptautiniais teisės aktais bei profesine etika.
- Sistemingos ir kompleksinės pagalbos teikimą vaikui ir jo šeimai įvairiose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose ir organizacijose.
- Saugumu grįsto ryšio su vaiku bei jo aplinka užmezgimą ir vystymą.
- Socialinių ir kompleksinių paslaugų įgyvendinimo galimybių numatymą vaikui ir jo šeimai.
Nepaisant svarbaus vaidmens, socialiniai darbuotojai susiduria su įvairiomis problemomis, įskaitant didelį darbo krūvį, nepakankamą finansavimą, kvalifikacijos kėlimo galimybių trūkumą ir visuomenės nepakankamą supratimą apie socialinio darbo svarbą.
Socialinio Darbuotojo Funkcijos Kupiškio Socialinių Paslaugų Centre
Kupiškio socialinių paslaugų centro socialinis darbuotojas darbui su šeimomis, vadovaudamasis žmogiškosiomis vertybėmis, abipusės pagarbos, tarpusavio bendradarbiavimo principais, planuoja ir teikia socialinę pagalbą šeimoms jų socialinėje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Socialinis darbuotojas teikia šeimai reikalingą informaciją ir žinias, ugdo tėvystės įgūdžius, socialinius įgūdžius, skatinant glaudesnį šeimos santykį su socialine aplinka, organizuoja šeimų pagalbos sau grupes, kitą prevencinę pagalbą. Jis tarpininkauja šeimai dėl pagalbos priemonių, parengia šeimos narius kreiptis į kitas institucijas, kuriose šeima gali gauti pagalbą, nusiunčia ir, esant poreikiui, palydi į jas.
Socialinis darbuotojas bendradarbiauja ir veikia kartu su atvejo vadybininku organizuojant, planuojant ir teikiant pagalbą šeimai, teikia siūlymus atvejo vadybininkui dėl pagalbos šeimai efektyvumo, keičiasi informacija apie situaciją šeimoje su atvejo vadybininku, informuoja jį apie pokyčius šeimoje. Jis dalyvauja atvejo nagrinėjimo posėdžiuose, rengia informacinius ir kitus dokumentus, paklausimus ir atsakymus valstybės ir savivaldybių įstaigoms, nagrinėti skundus ir pasiūlymus.
Socialinis darbuotojas pagal Centro nustatytą tvarką veda šeimų apskaitą, formuoja ir tvarko jų asmens bylas, rengia ir atsako į su šeimomis susijusius raštus, pildo reikalingas ataskaitas ir laiku jas pateikia atsakingam darbuotojui, atitinkamoms įstaigoms.
Jis dalyvauja kuriant bei plėtojant pagalbos vaikams ir šeimoms paslaugų sistemą seniūnijoje bei (ar) savivaldybėje, teikia siūlymus Centro direktoriui dėl darbo organizavimo, vykdo su Centro funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio direktoriaus pavedimus, tam kad būtų pasiekti Centro tikslai ir įgyvendinti uždaviniai, vykdo kitas teisės aktuose ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Socialinių Darbuotojų Rengimas Lietuvoje
Per 3 nuolatinių ar 4 ištęstinių studijų metus parengiami vaiko gerovės ir socialinės apsaugos specialistai, gebantys įvertinti vaiko ir jo šeimos socialinės pagalbos poreikį, administruoti vaikui ir jo šeimai teikiamą socialinę pagalbą, taikyti įvairius socialinio darbo metodus, vadovaujantis nacionaliniais, tarptautiniais teisės aktais bei profesine etika.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Vaiko gerovės ir socialinės apsaugos studijų programos absolventai yra kvalifikuoti specialistai, pasiruošę teikti sistemingą ir kompleksinę pagalbą vaikui ir jo šeimai įvairiose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose ir organizacijose, siekiant užtikrinti vaiko gerovę ir saugumą.
Vaiko gerovės ir socialinės apsaugos studijų programos studentai rengiami dirbti socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos, teisėtvarkos ir kt. srityse. Vaiko gerovės ir socialinės apsaugos studijų programa baigiama absolvento kompetencijos įvertinimu per baigiamojo darbo gynimą. Programoje numatytos trys mokomosios ir baigiamoji praktika, kurių tikslas - praktinėje veikloje taikyti teorines žinias bei praktinius gebėjimus, remiantis etiniais socialinio darbo principais. Baigiamoji praktika trunka 3,5 mėnesio, tad studentai turi puikią galimybę išbandyti save vaiko gerovės srityje.
Socialinis darbas dar besivystanti sistema, kuri orientuota ne vien į bendruomenės gerovę, taip pat ir į atskirų asmenų gerovę. Socialinis darbas pradžioje orientavosi į savanorišką sistemą ir palaipsniui pradėjo daugiau dėmesio skirti visuomenės ekonominei ir demokratiniai gerovei. Socialinis darbas, kaip profesinė veikla, yra paplitęs visame pasaulyje, tai gi Lietuvoje socialinis darbas taip pat nebenaujas reiškinys. Nors mūsų visuomenės gyvenime tai viena iš naujausių profesijų.
Socialinio darbo tikslas yra socialinių problemų sprendimas, kurios atsiranda kai žmogus susiduria su bendruomene ir visuomene. Tarptautinė socialinio darbo federacija (IFWS) apibrėžia, jog socialinio darbo praktika yra pagrįsta profesine ir akademine disciplina, skatinanti socialinius pokyčius ir vystymąsi, socialinę sanglaudą, žmonių įgalinimą ir išlaisvinimą.
Labai svarbu socialinio teisingumo, žmogaus teisių, kolektyvinės atsakomybės ir pagarbos įvairovei principai yra svarbūs socialiniam darbui. Socialinis darbas, paremtas socialinio darbo, socialinių mokslų, humanitarinių mokslų ir vietinių žinių teorijomis, įtraukia žmones ir struktūras, kad išspręstų gyvenimo iššūkius ir pagerintų gerovę.
Socialinis darbuotojas kaip savo srities žinovas, dirbdamas su klientais, teikdamas socialines paslaugas, bendradarbiaudamas kartu su kitais specialistais, dalyvauja įvairiuose profesiniuose amplua. Anot Johnson (2001), profesinė rolė - tai būdas, kurį darbuotojas naudoja parodyti save įvairiose situacijose. Socialinis darbuotojas turi gerai suprasti ir suvokti savo atliekamus vaidmenis.
Globėjai augindami tėvų globos netekusius vaikus, susiduria su įvairiomis problemomis, todėl neretai į pagalbą ateina socialines paslaugas teikiantys darbuotojai (Snieškienė, 1999). Lietuvoje, dažniausiai už vaikų apsaugą atsakingi teritoriniai vaiko teisių skyriai, kurie planuoja ir vykdo prevencinę darbo programą su tėvais, vertina ir sistemina gautas žinias apie neprižiūrimus, be tėvų priežiūros likusius vaikus, analizuoja įvaikinimo klausimus, rekomenduoja ir paskiria pedagoginę, teisinę pagalbą, gina vaikų interesus, esant poreikiui tarpininkauja teisme ir t.
2018 metų sausio 19 dieną buvo patvirtintas „Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas“, kuriame patvirtinta globos centro veiklos tikslas ir funkcijos. Apraše numatomos socialinio darbuotojo, dar kitaip vadinamo globos koordinatoriaus paslaugos.
Globos koordinatorius priskiriamas kiekvienai globėjų šeimai ir teikia reikalingą socialinę pagalbą šeimoms: organizuoja pagalbą glaudžiai kontaktuojant su kitomis socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigomis, kitais globos centro specialistais, sudarydamas sąlygas vaikui palaikyti ryšį su broliais, seserimis, biologiniais tėvais, derindamas teikiamas paslaugas ir pagalbą biologinei vaiko šeimai su socialiniais darbuotojais, teikiančias paslaugas šeimai.
Kiekvienam globėjui yra priskirtas socialinis darbuotojas (globos koordinatorius), kuris jų šeimai teikia paslaugas ir yra atsakingas už pagalbą globos metu. Globėjai atlieka labai svarbų vaidmenį globojamo vaiko ir biologinės šeimos bendravime, todėl labai svarbu, kad vaikas būtų paruošiamas susitikimams su šeima, o globėjai turėtų žinių, kaip pasiruošti susitikimams.
Šiame etape svarbu, jog specialistai dirbantys su šeima teiktų profesinę paramą ryšio su biologine šeima palaikymui. Globėjai teigia, jog vertina socialinių darbuotojų įsitraukimą š problemų sprendimą, žmonės teigia, jog vertina specialistų pagalbą planuojant biologinių šeimų susitikimus, globėjai įvardina, kad viena iš didžiausių pagalbų tai bendradarbiavimas tiek su globėjais, tiek su biologiniais vaiko tėvais, specialistai sudaro veiksmų planą. Kartais globėjams sunku palaikyti kontaktą su tėvais, todėl šį pagalba globos procese yra labai vertinama (Austerberry, et. al., 2013). Darbo su globėjais ir biologiniais vaiko tėvais procese svarbus informacijos perdavimas. Anot Harber ir Oakley (2012).
Kalbant apie pagalbą globėjams, galima teigti, kad paslaugų sistema yra skurdi, Lietuvoje socialiniai darbuotojai labiau suinteresuoti dirbti su biologinėmis šeimomis, negu su globėjais.
Didžiausią paramą šeimos galėjo gauti iš vaiko teisių specialistų, tačiau galima teigti, kad parama buvo nepakankama. Nesenai pradėjus steigtis globos centrams, kurių klientų tikslinė grupė globėjai ir globojami vaikai. Sunku vertinti paslaugų kokybė, tačiau jau vien tai, kad socialiniai darbuotojai dirba tik su šia tiksline grupe yra pagirtina.
tags: #socialinio #darbuotojo #vaidmenys #dirbant #su #vaikais