Šiandien psichologiniai testai yra plačiai paplitę įvairiose gyvenimo srityse - nuo švietimo iki medicinos ir personalo atrankos. Jie padeda suprasti žmogaus psichiką, charakterį ir gebėjimus. Bet kas iš tiesų yra standartizuoti psichologiniai testai? Ar visi testai, kuriuos randame internete ar žurnaluose, yra patikimi? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra standartizuoti psichologiniai testai, kokia jų istorinė raida, svarba, taikymo sritys ir kaip atskirti profesionalius testus nuo neprofesionalių.
Testas (angl. test - bandymas, tyrimas) - tai standartizuotos užduotys arba sistema užduočių, pagal kurių atlikimo rezultatus nustatomas psichinių funkcijų, asmens savybių lygmuo ir būklė. Rengiant testą empiriškai patikrinama, ar jis suteiks objektyvių duomenų apie individo savybes.
Testas standartizuojamas - suvienodinamas veiksnių, būdų, priemonių, testavimo procedūrų ir rezultatų vertinimas, nustatoma testo validumas, patikimumas, normos - vidutinis arba normalus testu tikrinamos savybės išreikštumas; reprezentuoja standartizacijos imties rezultatus.
Testai naudojami psichodiagnostikoje, psichometrijoje ir psichologijos moksliniuose tyrimuose. Tradiciniais testais (skirti žmogaus psichinėms savybėms nustatyti) dažniausiai nustatoma individo vieta panašių individų grupėje.
Medicininėje psichologijoje (nagrinėja psichologinių susirgimų įvairius aspektus) testų grupėmis tiriama psichikos sutrikimų pobūdis ir laipsnis, palyginti su norma, jomis grindžiama profesinis orientavimas ir profesinė atranka (tiriami interesai, polinkiai, gabumai, įgūdžiai, asmens bruožai). Asmenybės visapusiško tyrimo projekciniai testai pagrįsti projekcijos rezultatų psichol.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Pagrindiniai testų tipai
Psichologiniai testai yra standartizuoti instrumentai, skirti įvertinti asmens psichologines charakteristikas, tokias kaip intelektas, asmenybė, emocinė būklė ar socialiniai įgūdžiai. Testų metodika yra kruopščiai parengta, siekiant užtikrinti duomenų tikslumą ir patikimumą. Standartizuoti psichologiniai testai - efektyvi išeitis, kuri tam tikras kandidato kompetencijas padeda įvertinti nešališkai.
Pagrindiniai testų tipai yra:
- Intelekto testai: priemonė asmens intelektui įvertinti (matuoti).
- Patikimumas: rodo, ar testas duoda panašius rezultatus kiekvieną kartą jį atliekant. Jei testas yra patikimas, žmogus, atlikęs jį kelis kartus, turėtų gauti panašius rezultatus, nepriklausomai nuo aplinkybių.
- Validumas: parodo, ar testas matuoja tai, ką turėtų matuoti.
Istorinė psichologinių testų raida
Psichologiniai testai turi ilgą ir turtingą istoriją, besitęsiančią nuo antikos laikų iki šių dienų. Sistematinis psichologinių testų kūrimas prasidėjo XIX a. pabaigoje Europoje.
Pirmieji bandymai įvertinti intelektą
Pirmasis priemonę intelektiniams gebėjimams įvertinti bandė sukurti Didžiosios Britanijos psichologas F. Galtonas. Jo metodika buvo grindžiama jutimo aštrumo, reakcijos laiko ir kitais matavimais.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
19 amžiaus viduryje pirmą kartą bandyta įvertinti intelektą. F. Galtonas (Didžioji Britanija) 1883 ištyrė testavimo teorinius pagrindus: vienodų tyrimų taikymą daugeliui individų, rezultatų statistinį apdorojimą, vertinimo etalonus.
A. Binet ir T. Simono indėlis
Prancūzų psichologai A. Binet ir T. Simonas sukūrė pirmuosius intelekto testus (dar vadinamus Binet-Simono skale), skirtus 3-12 metų vaikų intelektui įvertinti ir padedančius numatyti vaiko tolesnę pažangą.
A. Binet (Prancūzija) 1891 testavo aukštesniąsias žmogaus psichines funkcijas (atmintį, vaizdinius, dėmesį, estetinius ir etinius jausmus). Kartu su T. Simonu (Prancūzija) sukūrė pirmuosius intelekto testus (dar vadinamus Binet‑Simono skale).
Wechslerio testai
1939 Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas D. Wechsleris (1896-1981) parengė Wechslerio‑Bellevue (WB) skalę. Po Antrojo pasaulinio karo D. Wechsleris ir jo bendradarbiai parengė dar tris intelekto testus (dabar populiariausius, dažniausiai adaptuojamus ir standartizuojamus), apimančius praktiškai visus amžiaus tarpsnius: ikimokyklinio amžiaus vaikų (WPPSI‑III, tinka 2 metų 6 mėnesių-7 metų 3 mėnesių amžiaus tarpsniui), mokyklinio amžiaus vaikų (WISC‑III, tinka 6-16 metų amžiaus tarpsniui) ir suaugusiųjų (WAIS‑IV, tinka 16-89 metų amžiaus asmenims) intelekto testus. Romėniškas skaitmuo prie testo pavadinimo abreviatūros reiškia jo taisymo eiliškumą.
W. L. Sternas (Vokietija) 1912 pirmasis sukūrė žmogaus protinių gebėjimų rodiklį (intelekto koeficientas), 1916 jį panaudojo L. M. Termanas (Jungtinės Amerikos Valstijos) sudarydamas Stanfordo‑Binet skalę.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Pirmąjį standartizuotą pedagoginį testą 20 amžiaus pradžioje sukūrė E. L. Thorndike’as (Jungtinės Amerikos Valstijos). Padidinti testo standartiškumą ir objektyvumą padėjo Ch. E. Spearmano (Jungtinės Amerikos Valstijos) statististiniai metodai (pavyzdžiui, faktorinė analizė).
L. L. Thurstone’as (Jungtinės Amerikos Valstijos) 1936 Jungtinėse Amerikos Valstijose įsteigė pirmąją Psichometrijos draugiją (nuo pat draugijos įsteigimo leidžiamas žurnalas Psychometrika) ir taikydamas G. T. Fechnerio bei E. H. Weberio (Vokietija) psichofizikos dėsnį (Weberio ir Fechnerio dėsnis) sukūrė testų intelektui bei psichikos sutrikimams tirti.
Abiejų Tautų Respublika PAPRASTAI
Testų adaptacija ir standartizacija Lietuvoje
LIETUVOJE (iki 2004) standartizuotas tik vienas intelekto testas - Wechslerio intelekto skalė vaikams (WISC‑IIILT) ir pradėta WPPSI‑III bei WAIS‑IV adaptacija bei standartizacija (Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorijoje). Yra buvę atvejų, kai bandymai adaptuoti testus iš anglų kalbos nepavyko, nes sąvokos ir kalbos stilius neatitiko lietuvių kalbos ypatumų ir kultūros. Tai rodo, kad tiesioginis vertimas neužtikrina testo validumo ir patikimumo. Nors internete galima rasti daugybę įvairių testų, ne visi jie yra tinkami naudoti Lietuvoje. Dėl kultūrinių ir kalbinių skirtumų, testai, sukurti kitose šalyse, gali būti nevalidūs ar nepatikimi lietuvių populiacijai. Todėl svarbu adaptuoti testus, t. y. pritaikyti juos lietuviškam kontekstui ir standartizuoti.
Psichologinių testų taikymo sritys
Psichologiniai testai yra plačiai naudojami įvairiose srityse, kurios apima švietimą, sveikatos apsaugą, personalo valdymą ir teisėsaugą.
Diagnostika
Testai gali būti naudojami diagnozuojant įvairias psichologines problemas, tokias kaip depresija, nerimas, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas (ADHD) ir kt. Pavyzdžiui, jei vaikui nesiseka mokykloje, mokytojai gali pasiūlyti tėvams kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą, kad būtų įvertinti visapusiški vaiko gebėjimai. Vertinamas ne vien intelektas, bet ir mokymasis, kalba ir daug daug kitų dalykų. Jeigu nustatoma, kad vaikas turi žemus intelektinius gebėjimus, jam gali būti pritaikoma atitinkama programa.
Atranka
Testai naudojami atrankos procese, siekiant įvertinti kandidatų tinkamumą tam tikrai pozicijai. Personalo atrankų įmonė Emplonet organizacijoms, ieškančioms naujo komandos nario bei siekiančioms sumažinti paklaidos tikimybę priimant sprendimą dėl jo tinkamumo, rekomenduoja į atrankos procesą įtraukti psichologinius testus. Jie padeda greitai ir tiksliai pažinti kandidato protinius gebėjimus ir asmenines savybes bei padidina atrankos tikslumą vidutiniškai apie 15%.
Tyrimai
Testai naudojami moksliniuose tyrimuose, siekiant tirti įvairius psichologinius fenomenus.
Savęs pažinimas
Nors psichologai retai naudoja testus vien tik savęs pažinimo tikslais, testai gali būti naudingi žmonėms, norintiems geriau suprasti savo asmenybę, stipriąsias ir silpnąsias puses. Tačiau reikėtų atminti, kad neprofesionalūs testai, kuriuos galima rasti žurnaluose ar internete, dažnai neturi jokios mokslinės vertės ir jų rezultatais nereikėtų aklai pasitikėti.
Populiarūs psichologiniai testai Lietuvoje
Štai keletas pavyzdžių profesionalių psichologinių testų, kurie yra adaptuoti ir standartizuoti Lietuvoje:
- Amthauerio intelekto struktūros testas (IST 2000 R): Skirtas įvertinti 16-51 m. asmenų bendruosius intelektinius gebėjimus, aprašyti gebėjimų struktūrą.
- Intelekto struktūros testas vaikams ir jaunuoliams (I-S-T 2000 R): Skirtas aprašyti vidutinius ir aukštus bei labai aukštus gabumus turinčių vaikų ir jaunimo nuo 12 metų 6 mėn. iki 16 metų 5 mėn. intelekto struktūrą.
- WB-8-16 Intelekto testas: Skirtas vertinti 8,5-60 metų asmenų intelektinius gebėjimus.
- WISC-III Intelekto testas: Skirtas vertinti 6-16 m. vaikų bendruosius intelektinius gebėjimus.
- Wechslerio suaugusiųjų intelekto testas (WAIS-III).
- IDS Intelekto ir vystymosi skalės: Skirtas vertinti 5-11 m. vaikų neverbalinius intelektinius gebėjimus.
- LGT 3-R Loginio mąstymo testas: Skirtas vertinti 13-66 metų asmenų bendruosius intelektinius gebėjimus (Verbalinius, Matematinius, Loginius, Erdvinius), Atminties gebėjimus, Kalbos turtingumą.
Be intelekto testų, naudojami ir asmenybės testai, tokie kaip:
- Minesotos daugiaprofilinis asmenybės klausimynas (MMPI): Šis testas padeda išsiaiškinti polinkį į hipochondriją, depresiją, isteriją, psichopatiją, vyriškumą ir moteriškumą, paranoją, psichasteniją, šizofreniją, hipomaniją ir socialinę introversiją.
- Tripod testai: leidžia įvertinti kiekvienai darbo pozicijai aktualias kandidato savybes, tokias kaip atsparumą stresui, lankstumą ir atvirumą pokyčiams, komandinio darbo lygį, orientaciją į rezultatus, loginį mąstymą ar mokymosi greitį.
Taip pat egzistuoja projekciniai testai, tokie kaip Roršacho testas, kuriuose naudojami įvairūs paveikslėliai, prašoma žmogaus nupiešti. Paveikslėliai dažnai būna neapibrėžto pavidalo. Vienas plačiausiai ir istorijoje ilgiausiai naudojamas testas - Roršacho rašalo dėmių testas.
Etikos klausimai atliekant psichologinius testus
Atliekant psichologinius testus, etikos klausimai yra labai svarbūs, siekiant užtikrinti, kad procesas būtų teisingas, saugus ir patikimas. Informuotas sutikimas yra būtinas, norint užtikrinti, kad testuojami asmenys žinotų apie testų tikslą, metodiką ir galimas pasekmes. Konfidencialumas yra kitas svarbus etikos aspektas. Testavimo metu surinkta informacija turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik tiems tikslams, kuriems buvo gautas sutikimas. Objektyvumas ir sąžiningumas yra būtini, siekiant užtikrinti, kad testavimo rezultatai būtų naudojami tinkamai ir teisingai. Taip pat svarbu atsižvelgti į kultūrinius ir socialinius veiksnius, kurie gali turėti įtakos testų atlikimui ir interpretavimui.
Kada testas laikomas galiojančiu?
Testai yra neatsiejama šiuolaikinės edukacijos, medicinos, psichologijos ir daugelio kitų sričių sudedamoji dalis. Tačiau kyla klausimas, kiek laiko testas lieka galiojantis ir kaip šis galiojimo laikotarpis gali skirtis priklausomai nuo testavimo tipo bei konteksto.
Testų tipai ir jų galiojimas
Akademiniai testai, tokie kaip vidurinės mokyklos ar universiteto egzaminai, paprastai turi tam tikrą galiojimo laiką. Pavyzdžiui, daugelis universitetų nustato, kad prasidėjus naujiems mokslo metams, ankstesniame semestre gauti rezultatai gali būti nebeaktualūs.
Psichologiniai testai, kaip IQ testai ar asmenybės vertinimai, taip pat turi galiojimo terminus. Paprastai jie galioja nuo 1 iki 5 metų, priklausomai nuo testo tipo ir taikymo srities.
Medicininiai testai, tokie kaip kraujo tyrimai ar alergijų testai, turi skirtingus galiojimo laikus. Pavyzdžiui, kraujo tyrimų rezultatai gali būti laikomi galiojančiais keletą mėnesių, tačiau pasikeitus ligos simptomams ar būklei, gydytojas gali rekomenduoti atlikti naują tyrimą.
Testo galiojimo trukmė: faktoriai
Testo pobūdis dažnai lemia, kiek laiko jis galioja.
Kontekstas, kuriame buvo atliktas testas, taip pat gali turėti įtakos galiojimo laikui.
Skirtingi testavimo metodai, tokie kaip savarankiškai atlikti testai ir standartizuoti testai, gali turėti skirtingą galiojimo trukmę.
Kaip pratęsti testo galiojimą?
Norint, kad testų rezultatai išliktų aktualūs, rekomenduojama juos kartoti kas tam tikrą laiką.
Papildomi vertinimai ir stebėjimai taip pat gali padėti išlaikyti testo galiojimą.
Testo galiojimo trukmė priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant testo tipą, kontekstą ir metodą. Svarbu ne tik žinoti, kiek laiko testas galioja, bet ir sekti, kaip keičiantis aplinkybėms, gali prireikti naujų vertinimų.
Ateities tendencijos
Psichologiniai testai ir toliau vystosi, prisitaikydami prie naujų technologijų ir socialinių pokyčių. Dirbtinis intelektas gali padėti automatizuoti testų analizę ir pateikti tikslesnius rezultatus. Virtualios realybės technologijos gali suteikti naujų galimybių vertinant asmenų elgesį realistiškose situacijose. Genomikos plėtra gali atverti naujas galimybes psichologiniams testams, leidžiant suprasti genetinius veiksnius, turinčius įtakos psichikos sveikatai ir elgesiui.
Sociometrinis testas
Sociometrinis testas - tai psichologinis ir socialinis tyrimo metodas, kuris naudojamas tam, kad įvertintų individo ar grupės socialinius santykius, priklausomybę nuo kitų žmonių, jų įtaką ir socialinius ryšius. Žodis "sociometrinis" yra sudarytas iš dviejų komponentų: socio-, kuris kilęs iš lotyniško žodžio socius - draugas, palydovas, ir -metrija, atėjusio iš graikų kalbos žodžio metron, reiškiančio matavimą.
Prieš atsirandant sociometriniams testams, socialinių santykių analizė buvo ganėtinai abstrakti. Sociometrinis testas suteikia kiekybinį būdą matuoti ir aprašyti grupės struktūrą, vertinant, kaip individai pasirenka vieni kitus pagal tam tikras savybes (pavyzdžiui, kaip draugus, bendradarbius ar autoritetus). Terminas "testas" šiame kontekste rodo įrankį, kuris yra naudojamas tam, kad įvertintų socialinę padėtį ir grupės struktūrą.
Vienas iš populiariausių sociometrinių testų pavyzdžių yra Moreno sociometrinis testas, kurį sukūrė psichologas Jacobas Moreno. Jis sukūrė metodiką, kuri padeda vizualizuoti socialinius ryšius tarp grupės narių, naudojant diagramas ir tinklus, kurie atspindi pasirinkimus ir socialinį statusą.
Lingvistiniu požiūriu, žodis sociometrinis yra įdomus, nes jis įtraukia tiek lotynišką, tiek graikišką semantiką, taip suformuodamas tam tikrą kultūrinį ir mokslinį sąryšį tarp skirtingų kalbų ir sričių.
Diagnostinio vertinimo įrankiai
Siekiant skatinti mokyklas labiau domėtis mokymosi pasiekimų diagnostika ir mokymosi problemų prevencija, laiku atsižvelgti į individualius mokinių ugdymosi poreikius ir diagnozuoti patiriamus mokymosi sunkumus, Nacionalinio egzaminų centro įgyvendintame projekte „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas, II etapas“ sukurti diagnostinio vertinimo įrankiai, skirti mokymosi sunkumų ir nesėkmių prevencijai.
Vieno testo atlikimui 2 klasėje skiriama 45 min. Mokyklos rusų ir lenkų mokomąja kalba taip pat gali pasinaudoti šiais testais - šių mokyklų mokiniams visi testai (išskyrus rašymo testo dalį - kalbos sistemos pažinimo pagrindai) bus išversti į atitinkamai rusų ir lenkų kalbas.
NMPP testai yra rengiami vadovaujantis Diagnostinio vertinimo programa - t.y. mokinių pasiekimų aprašais, kurie detalizuota, sukonkretina mokinių pasiekimus ir laukiamus rezultatus (Lietuvių kalbos ir matematikos diagnostinio vertinimo programa). Ko, kodėl ir kaip mokosi vaikai pradinėje mokykloje? Lietuvių kalba. 2019 m.
| Metai | Ataskaitos mokiniui pavyzdys |
|---|---|
| 2019 | 2019 m. Ataskaitos mokiniui pavyzdys |
| 2018 | 2018 m. Ataskaitos mokiniui pavyzdys |
| 2017 | 2017 m. Ataskaitos mokiniui pavyzdys |
Informacija apie ankstyvąjį diagnostinį vertinimą - informaciniame leidinyje „Švietimo Naujienos“ 2016 m.
tags: #socialiniu #tyrimu #testaiudaviniai