Seimas tęsė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekto Nr. XIP-2325(2) svarstymą vakariniame plenariniame posėdyje. Šiuo teisės aktu siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą.
Projektu siūloma nustatyti, kad smurtu gali būti laikomas veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar moralinę žalą.
„Smurtas šeimoje yra labai sudėtinga psichologinė, socialinė, ekonominė, sveikatos apsaugos, švietimo ir kultūros problema. Tik įstatymu pažabojus smurtą šeimoje, įmanoma kurti atvirą ir demokratinę lyčių lygiomis galimybėmis grįstą visuomenę. Seimo nariai turėtų atsižvelgti ir į surinktus 2000 Lietuvos piliečių parašus. Piliečių, kurie visuomeninėje akcijoje pasakė: smurtui ne.
Svarstomame dokumente numatyta, kad nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą, būtų taikomos šios teismo skiriamos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės:
- įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu;
- įpareigojimas smurtautojui nesiartinti, nebendrauti, neieškoti ryšių su smurtą patyrusiu asmeniu.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis
Teisės ir teisėtvarkos komitetas spalio 8 d. parlamentinės kontrolės posėdyje, svarstydamas klausimą „Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio instituto taikymo“, išklausė kompetentingų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų vertinimą, kaip pasikeitė situacija Lietuvoje nuo 2023 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujoms Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatoms.
Taip pat skaitykite: Projektų galimybės ministerijoje
Šiame įstatyme buvo numatyta nauja apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje prevencinė priemonė - orderis, kuris gali būti skiriamas 15 dienų laikotarpiui artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį policijos pareigūnai gali skirti pilnamečiam asmeniui tik tuomet, kai, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.
Per dvejus metus pavojų keliantiems asmenims buvo skirti 26 036 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai, iš jų po 2 ir daugiau orderių skirta 7 773 asmenims.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila, pristatydamas dvejų metų naujo teisinio instituto taikymo apžvalgą, pabrėžė, kad nemažai daliai pavojų kėlusių asmenų pakako vieno orderio, tačiau, vadovaujantis statistika, matyti, kad vis tik gan daug asmenų orderius teko skirti pakartotinai, kai kuriems ir daug kartų, taigi, priemonė yra prevencinė, ne visada ji veikia, juo labiau, kad pavojų keliantys asmenys, kuriems buvo skirti orderiai, apie 72 proc. buvo neblaivūs.
Taigi, kartu su smurtu yra ir kita didelė problema - priklausomybės. Paminėtina ir tai, kad pavojų keliantys asmenys dažniausiai yra vyrai (apie 85 proc.), o pavojų patiriantys asmenys (apie 78 proc.) yra moterys. Už orderio įpareigojimų pažeidimą pavojų keliantys asmenys atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
Pasisakymas už Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą 2022.03.15
Komiteto pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius pasisakė dėl tinkamesnio nukentėjusių asmenų teisių užtikrinimo ir didesnės kontrolės tais atvejais, kai vienam asmeniui iš eilės paskiriami trys ir daugiau orderių (yra atvejis - paskirti net 25 orderiai), ir kėlė klausimą, ar tokiais atvejais nereikėtų pradėti ikiteisminio tyrimo, nes yra įvairios smurto formos.
Taip pat skaitykite: Ministerijos veiklos sritys
Lilija Henrika Vasiliauskė - asociacijos Vilniaus Moterų namai prezidentė - taip pat akcentavo, kad smurtas prieš žmogų, prieš moterį, yra nusikaltimas, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis reikalingas, jis taip pat veikia prevenciškai, t. y. bet kokia valstybės galia veikia nusikaltėlį, tačiau tokių švelnių priemonių nepakanka, būtina taikyti Baudžiamojo kodekso priemones, įgyvendinti Stambulo konvenciją, geras pavyzdys Lietuvai yra Skandinavijos šalys, kurios jau eina tuo keliu.
Policijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevyriausybinių organizacijų atstovų ir kitų kompetentingų asmenų pasiūlyta:
- sukurti ilgalaikio apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio institutą;
- pakeisti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, įgyvendinant 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/1385 dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje;
- plėsti specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą, teikiant tokią pagalbą ne tik pavojų patiriančiam asmeniui, bet ir pavojų keliančiam asmeniui.
Be aukščiau minėtų svečių Komiteto posėdyje svarstant šį klausimą dalyvavo vidaus reikalų viceministras Gintaras Aliksandravičius, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius, kurie diskutavo parlamentinės kontrolės tema ir atsakė į komiteto narių klausimus.
Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pranešimas
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstė parlamentinės kontrolės klausimą „Dėl smurto artimoje aplinkoje“.
Komisijos nariai kartu su institucijų ir organizacijų atstovais gilinosi į įvairius klausimus: visų smurto rūšių atpažįstamumo tendencijos, latentiškumas, prevencijos veiksmingumas, pagalbos nukentėjusiems asmenims prieinamumas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo iššūkiai.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu 2024 m. lapkričio mėn. atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 16 proc. Lietuvos gyventojų (20 proc. moterų ir 11 proc. vyrų) pasisakė patyrę smurtą artimoje aplinkoje (SAA). Dažniausiai buvo patiriamas fizinis SAA (paminėta 11 proc. Lietuvos gyventojų) ir psichologinis (10 proc.).
Apklausos duomenimis dažniausiai buvo patiriamas fizinis (patyrė 69 proc. apklaustų asmenų), psichologinis (62 proc.), žymiai rečiau - seksualinis (5 proc.) ir ekonominis (2 proc.) SAA.
Registruotų nusikaltimų tendencijos rodo didėjantį SAA atpažįstamumą. 2024 m. policijoje registruoti 54 602 pranešimai dėl galimo SAA, 2025 m. sausio-vasario mėn. - 8 483 pranešimai. Nuo 2020 m. iki 2023 m. stebimas pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus augimas (nuo 39,4 tūkst. iki 57,5 tūkst. per metus). 2024 m. šių pranešimų skaičius buvo šiek tiek mažesnis (55 554), 68,8 proc. pranešimų pasitvirtino.
Posėdžio metu akcentuota, kad SAA būdingas latentiškumas. Pagal minėtos apklausos duomenis pagalbos niekur nesikreipė 58 proc. patyrusių SAA, o į policiją ar kitas teisėsaugos įstaigas kreipėsi tik 17 proc. patyrusių SAA.
Lietuva yra tarp pirmaujančių valstybių pagal toleranciją smurtui: Eurobarometro 2024 m. atliktos apklausos duomenimis, 29 proc. apklaustų asmenų Lietuvoje linkę sutikti su teiginiu, kad moterys dažnai linkusios sugalvoti arba perdėti, kalbėdamos apie prievartą ar išžaginimus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2024 m. atliktos apklausos duomenimis, smurto atpažinimas nors ir lėtai, bet didėja: 55 proc. apklaustųjų fizines bausmes laiko smurtu prieš vaikus (2021 m. - 41 proc.), 6 proc. - auklėjimo priemone (2021 m. -9 proc.).
„Didelį nerimą kelia tai, kad Lietuvoje vis dar aukšta tolerancija smurtui, smurto atvejai pasikartoja ir dauguma SAA aukų nėra linkusios ieškoti pagalbos ar pranešti apie smurtą. Būtina daugiau dėmesio ir išteklių skirti smurto prevencijai, visuomenės nuostatų keitimui, tolerancijos smurtui mažinimui“, - teigė komisijos pirmininkė Jekaterina Rojaka.
Daug dėmesio skirta tarpinstitucinio bendradarbiavimo iššūkiams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovių teigimu, reikalinga didesnė ir aktyvesnė savivaldos įtrauktis į smurto klausimų sprendimą, prisidėjimas prie finansavimo. Per metus SAA prevencijai nacionaliniu lygiu yra skiriama vos 170 tūkst. eurų.
Akcentuota, kad labai svarbus visų institucijų įsitraukimas į SAA problemos sprendimus, siekiant efektyviau teikti kompleksinę pagalbą nukentėjusiems nuo SAA, ypač asmenims su negalia, vaikams, augantiems smurtinėje aplinkoje. Taip pat svarbu ieškoti būdų mažinti SAA pasikartojamumo problemą.
Policijos duomenimis 2024 m. 15,1 tūkst. SAA pavojų keliantiems asmenų buvo skirta 21 tūkst. apsaugos nuo SAA orderių (3 ir daugiau orderių per metus gavo 1262 asmenys). Siekiant spręsti šią problemą, būtina ieškoti sprendimų, kaip efektyviau motyvuoti SAA pavojų keliančius asmenis dalyvauti smurto elgesio keitimo programose, taip pat būtina efektyvesnė kompleksinė pagalba nukentėjusiems ir SAA pavojų patiriantiems asmenims.
Dar viena labai aktuali problema - apsaugos nuo SAA orderio panaikinimo atvejų tendencijos. 2024 m. iš 21 tūkst. paskirtų apsaugos nuo SAA orderių buvo apskųsta 11 proc. orderių. Teismų sprendimu panaikinti 8 proc. paskirtų orderių, tai sudaro 74 proc. apskųstų orderių.
Akcentuota, kad tikslinga stiprinti policijos, orientuotos į nukentėjusio asmens apsaugą, ir teismų, neturinčių tokio požiūrio (traktuojančio orderį kaip per griežtą priemonę), bendradarbiavimą, inicijuoti mokymus ir tarpinstitucines diskusijas.
„Apsaugos nuo SAA orderio panaikinimo atvejai kelia rimtų klausimų, ar visos institucijos tinkamai vykdo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Komisija tęs parlamentinę kontrolę ir sieks išsiaiškinti, kodėl teismai nevienodai aiškina įstatymo nuostatas ir apsaugos nuo SAA orderį - prevencinę priemonę - panaikina kaip nepagrįstai paskirtą“, - apibendrino komisijos pirmininkė J. Nr.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo chronologija
| Galioja | Chronologija |
|---|---|
| 2025-12-23 | Pakeista XV-730 |
| 2023-03-28 | Pakeista XIV-1856 |
| 2023-03-28 | Pakeista XIV-1857 |
| 2022-03-15 | Pakeista XIV-934 |
| 2020-06-25 | Pakeista XIII-3106 |
| 2018-06-26 | Pakeista XIII-1295 |
| 2016-10-12 | Pakeista XII-2680 |
| 2016-05-12 | Pakeista XII-2339 |
| 2015-05-14 | Pakeista XII-1717 |
| 2015-05-07 | Pakeista XII-1678 |
| 2014-04-10 | Pakeista XII-815 |
| 2013-07-02 | Pakeista XII-474 |
| 2011-12-15 | Įsigalioja (po sąlygų įvykdymo) 15 straipsnis įsigalioja 2011 m. |
| 2011-12-15 | Įsigalioja (15 straipsnis įsigalioja 2011 m. birželio 14 d.) |