Slaugos proceso aprašas sanatorijoje

Sunkiai sergančiam ar dėl natūralaus senėjimo proceso savarankiškumą prarandančiam žmogui labai svarbu užtikrinti kokybiškas medicinines paslaugas ir priežiūrą, tačiau itin reikšminga tampa ir dvasinė, moralinė parama. Tokiose įstaigose, kaip sanatorijos, pacientams grąžinamas orumas, suteikiama pagarba, o jų artimiesiems - viltis.

Reabilitacijos paslaugos padeda pacientams atgauti jėgas ir savarankiškumą.

Pacientų priėmimas ir registracija

Į FMR skyrius pacientai priimami visą parą, nurodant jų atvykimo datą ir laiką. Atvykęs į registratūrą, pacientas pateikia registratorei asmens dokumentą ir išrašą iš medicininių dokumentų Formą Nr. 027/a. Registratūra dirba nuo 8.00 iki 17.00 val. Pacientai, atvykę kitu laiku, registruojami FMR skyriuje, ta pačia tvarka.

Medicininės reabilitacijos paslaugos

Medicininės reabilitacijos paslaugos teikiamos, vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1828 „Dėl medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų teikimo bendrųjų reikalavimų aprašas“. Paslaugų skaičius vienam pacientui per 10 darbo dienų skiriamas pagal SAM įsakymo Nr. V-1828.

Medicininė reabilitacija yra esminė sveikimo proceso dalis, tačiau daugelis apie jos niuansus sužino tik tada, kai iškyla būtinybė. Specialistų teigimu, šio gydymo etapo reikšmė - itin didelė ir gali reikšmingai paveikti ligos eigą. Pastebima, kad augantį reabilitacijos poreikį galėjo lemti tai, kad gyventojai po pandemijos palengva grįžo prie atidėtų savo sveikatos klausimų.

Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai

Taikant reabilitaciją gali būti skiriamas kompleksas įvairių priemonių: nuo kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos iki psichologinės pagalbos ar medikamentinio gydymo. Be to, papildomai gali būti taikomos ortopedinės priemonės ir jeigu yra poreikis - techninė pagalba. Kokių reabilitacijos paslaugų reikia pacientui, nustato FMR gydytojas. Net ir tokiu atveju, kai pacientas nusprendžia atvykti reabilitacijai be gydytojo siuntimo, paslaugas jis gauna tik po FMR gydytojo konsultacijos.

Pagrindines reabilitacijos rūšis R. „Pradinė medicininė reabilitacija skiriama, kai atsiranda sutrikimų ūmiu ligos periodu, po jos arba paūmėjus lėtinei ligai, kai ribojami normalūs, įprasti žmogaus veiksmai. Pradinės reabilitacijos paslaugos gali būti teikiamos ambulatoriškai (į šią reabilitaciją įeina gydomosios procedūros) arba tam tikrais atvejais stacionare (į šią reabilitaciją įeina gydomosios procedūros, apgyvendinimas ir maitinimas). Vienam reabilitacijos etapui gali būti skiriama iki 25 procedūrų. Nuo 2024 m. Po stacionarinio reabilitacijos kurso, pacientams, sergantiems tam tikromis ligomis, dėl kurių pripažintas 0-40 proc.

Dažniausiai ambulatorinė reabilitacija yra taikoma reabilitacijos įstaigose arba poliklinikose, kur taikomos tokios paslaugos. „Po reabilitacijos kartais gali tekti tęsti tam tikras procedūras. Jei gydymo metu pasiekiamas bent minimalus pagerėjimas, būtina tęsti gydymą, kad įtvirtintume pasiektus rezultatus.

Jei pacientas yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), jis gali gauti nemokamą reabilitaciją, kuri skiriama pagal tam tikras medicinines indikacijas. „Pacientas moka tik tuo atveju, jei nori papildomų paslaugų ar procedūrų, kurios nėra įtrauktos į pagrindinį reabilitacijos kursą. Pavyzdžiui, reabilitacijos procedūrų kompleksas yra skirtas konkrečiai ligai, tačiau, jei pacientas turi gretutinių sveikatos problemų, jis gali nuspręsti įsigyti papildomas procedūras savo lėšomis. Jei pacientas pageidauja ilgesnio kurso, už papildomas dienas tenka sumokėti. Paprastai kompensuojamas tam tikras procedūrų dienų skaičius - nuo 10 iki 100 dienų.

Reabilitacijai galima atvykti ir be gydytojo siuntimo. „Tačiau galutinį sprendimą dėl reabilitacijos visada priima FMR gydytojas, kuris konsultacijos metu įvertina paciento sveikatos būklę ir galimas kontraindikacijas. Taigi, ir privačiai įsigyjamos paslaugos yra pritaikomos pagal paciento būklę, atsižvelgiant į FMR gydytojo rekomendacijas ir galimus apribojimus yra labiau individualizuotos.

Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje

Pacientų teisės ir pareigos

Pacientai turi teisę:

• gauti informaciją apie nemokamų iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų atlyginamas paslaugas, jų teikimo tvarką bei teikiamų mokamų paslaugų įkainius;
• susipažinti su įrašais paciento medicinos dokumentuose;
• į privataus gyvenimo neliečiamumą. Visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, prognozes yra konfidenciali, net ir po jo mirties;
• už papildomą mokestį pacientas gali gauti geresnes gyvenimo sąlygas (atskirą kambarį, geresnę patalynę ir pan.).

Suaugusiųjų stacionarinės ir ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos teikiamos tik su paciento sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas. Registratūroje pacientas pasirašo informacijos apie jį teikimo tvarką ir nurodo, kam galima teikti informaciją apie jo sveikatos būklę.

Paciento giminės ir artimieji informaciją apie paciento sveikatos būklę gali gauti tik pacientui raštiškai sutikus ir, jeigu tai neprieštarauja jo interesams ir nesutrikdys jo sveikatos būklės. Esant raštiškam paciento sutikimui, informaciją apie jo sveikatos būklę galima suteikti sutikime nurodytiems asmenims, įstaigoms, žiniasklaidai.

Pacientų lankymo laikas: darbo dienomis nuo 16 val. iki 19 val.; poilsio dienomis nuo 9 val.

Pacientui susirgus ūmia ne pagrindine liga, arba atsiradus komplikacijoms, reikalaujančioms stacionarinio gydymo, jis siunčiamas į specializuotą, atitinkančią ligos profilį, sveikatos priežiūros įstaigą.

Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje

Iškilus ginčui ar konfliktui tarp paciento ir paslaugą teikiančio darbuotojo, jį sprendžia įstaigos Gydymo ar Slaugos taryba, vidaus auditas, direktorė. Ginčas ar konfliktas sprendžiamas dvidešimties darbo dienų laikotarpyje.

Be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms LR įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą.

Socialinio darbuotojo vaidmuo

Lankydamas pacientus pastebėjau, kad daugelis pacientų nežino kas yra socialinis darbuotojas. Po prisistatymo neretai išgirstamas klausimas,- ko jums iš manęs reikia, kas dabar bus, kam renkami duomenys ir kur jie bus panaudoti. Todėl norint efektyviai bendrauti su pacientu itin svarbu paaiškinti savo pareigas bei funkcijas.

Socialinio darbuotojo veiklos sritys sanatorijoje:

• Socialinis darbuotojas dirba kaip konsultantas;
• Dalyvauja ir atstovauja pacientui kompensacinės technikos skyrimo procese;
• Informuoja sveikatos priežiūros specialistus apie pacientui aktualias problemas;
• Padeda, tarpininkauja, atstovauja pacientui, Medicinos socialinėje ekspertizės komisijoje. Surenka reikiamus dokumentus, registruoja juos, derina lankymo laiką su komisijos nariais;
• Lydi pacientus į konsultacijas kitose gydymo įstaigose. Nesant artimųjų lydi į slaugos ligonines;
• Informuoja, derina tolimesnę pagalbą už įstaigos ribų;
• Atlieka kitas pareigas susijusias su pacientų prašymais, pageidavimais bei specifiniais poreikiais.

Nesvarbu kur bedirbtum socialiniame darbe yra dalyku, kurie svarbūs visur, tai - pagarba žmogui, tolerancija, kantrybė, mokėjimas išklausyti, nesmerkti, konfidencialumas, mokėjimas priimti žmogų tokiu koks jis yra. Kaip dirbti laikantis šių vertybių ir principu neretai priklauso nuo darbuotojo asmeninių savybių ir charakterio. Praktikoje pastebėjau, kad žmonės gana atvirai ir neslėpdami reiškia tiek savo džiaugsmą tiek ir pyktį ar nepasitenkinimą. Neretai kalbant su pacientais reikia išklausyti ir piktų kalbų, nepasitenkinimo, kuris dažnai visiškai nesusijęs su tavo darbu. Tačiau labai svarbu mokėti juos išklausyti, npykti ir nesmerkti.

Formali socialinio darbuotojo veikla, kaip ir kito personalo apibrėžta įstatymais. Vienas pagrindinių tai “Sveikatos priežiūros įstaigų socialinių darbuotojų veiklos sveikatos priežiūros įstaigose nuostatai”. Neformalios veiklos bruožas, tai pastovus bendravimas su pacientais, galima sakyti, kad socialinis darbuotojas neretai atlieka netiesiogines psichologo (klausytojo funkcijas) funkcijas. Be to, teko pastebėti, kad pas socialinį darbuotoją ateina giminės ir artimieji pavargę nuo slaugymo ar sielvarto, pasiguosti bei papasakoti savo pačių rūpeščius.

Žinoma kartais kyla kliūčių dėl kurių ne visada iki galo pavyksta igyvendinti pagalbos ar paramos planus. Situacijos pavyzdys. Pacientas po trečio insulto buvo nukreiptas į sanatoriją reabilitacijai, tačiau jo būklė negerėjo, todėl gydytojų sprendimu buvo pripažintą, kad pacientui reikalinga nuolatinė slauga, kuri teikiama slaugos ligoninėje, kadangi reabilitacija jam nepadėjo. Tačiau iškilo problema - paciento gydymui sanatorijoje buvo likę 10 dienų, o į slaugos ligoninėnį jį galėjo priimti tik po 14 dienų. Ką galima daryti tokioje situacijoje? Šis atvejis buvo išspręstas giminių pagalba, nors tai galėjo nelabai teigiamai paveikti pacientą, laikinai jis buvo slaugomas giminaičių namuose.

Problemos esmė ta, kad kartais net labai stengiantis yra neįmanoma iki galo patenkinti paciento poreikius, ar pilnai jam padėti.

Socialinė darbuotoja rekomendavo susipažinti su įstatymais:

1. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas - 2004 05 11, Nr. IX-2228, paskelbta VŽ 2004, Nr.83-2983
2. Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas - 2005 03 21, Nr.A1-78/V-179, paskelbta VŽ 2005, Nr.38-1253
3. Profesinės reabilitacijos pažymėjimo forma ir profesinės reabilitacijos pažymėjimų davimo taisyklės - 2005 05 20, Nr.A1-144, VŽ 2005, Nr.67-2438
4. Išvados dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio forma - 2005 04 28, Nr.A1-114, VŽ 2005, Nr.57-1969
5. Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašas - 2004 12 31, Nr.A1-302, VŽ 2005, Nr.6-163
6. Profesinės reabilitacijos pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostati - 2005 04 18, Nr.413, VŽ 2005, Nr.51-1699
7. Socialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių nustatymo kriterijų sąrašas - 2005 05 04, Nr.A1-120/V-346, VŽ2005, Nr.60-2130
8. Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygos bei taisyklės - 2004 12 17, Nr.A1-283, VŽ 2004, Nr.184-6811.

Naudinga literatūra:

1. Mayers D.G., Psichologija, Kaunas, Poligrafija ir informatika, 2000.
2. Luise C. Johnson, Socialinio darbo praktika. Bendrasis požiūris. VU Specialiosios psichologijos laboratorija, Vilnius, 2001.
3. Žukauskienė Rita, Raidos psichologija, Vilnius, Margi raštai, 1996.
4. Verseckaitė, I., A.C. Socialinis darbas - atsakas į žmogaus poreikius, jo problemas bei rūpesčius, siejamas ne tik su socialinėmis reikmėmis ir problemomis, bet suteikti jam galimybę pasijusti pilnaverčiu, reikalingu, mylinčiu ir mylimu žmogumi, bei visuomenės nariu.

Dalyvumo lygio nustatymas

Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis galioja iki nustatyto termino pabaigos.

Kam suteikiamas asmens su negalia statusas?

Suaugusiems, kuriems nustatytas 0-55 proc.

Kam nustatomas neįgalumo lygis?

Kaip nustatomas dalyvumo ar neįgalumo lygis?

Nuo 2024-ųjų sausio 1 d. 40 proc. 15 proc. dalyvumo lygis - asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.

Kur kreiptis?

1. 1 žingsnis. Gauti gydytojo siuntimą.
2. 2 žingsnis. Pateikti Agentūrai dokumentus:
   • Prašymą nustatyti neįgalumo ar dalyvumo lygį ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius.
   • Gydytojo siuntimą, jei jis ne elektroninis.
   • Asmens, kuriam prašoma nustatyti dalyvumo lygį, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje), išskyrus tuos atvejus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga ir dėl dalyvumo lygio nustatymo kreipiamasi elektroniniu būdu.
3. 3 žingsnis. Negalios vertinimas. Agentūros specialistai kartu su Jumis užpildys klausimyną ir išsiaiškins Jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys Jums sudaryti pagalbos planą ir įvertins gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą.
4. 4 žingsnis. Sprendimo priėmimas. Asmeniui nebereikės rūpintis, jei prireiktų kokios nors papildomos informacijos iš kitų institucijų. Tuo pasirūpins Agentūra.
5. 5 žingsnis. Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų.

Klausimyną pildantis darbuotojas pagalbos poreikį skirtingose asmens veiklos srityse (pažinimo, bendravimo, kasdienės veiklos, savipriežiūros ir kt.), kurias sudaro atskiros poveiklės, vertina nuo 0 iki 4, remdamasis asmens ar jo atstovo pateikiama informacija. Mažiausias balas (0) skiriamas, jei pagalbos poreikio nėra, didžiausias balas (4) skiriamas, jei yra nuolatinis pagalbos poreikis. Tik išsiaiškinęs visą su konkrečia veikla susijusią informaciją, darbuotojas gali tinkamai įvertinti asmens pagalbos poreikį. Pavyzdžiui, darbuotojui svarbu žinoti, kad asmuo, turintis judėjimo sutrikimą, laiptais užlipa naudodamasis alkūninėmis lazdomis. Be techninės pagalbos priemonės asmuo laiptais užlipti negali.

Nuo 2025 m. gegužės 2 d. klausimynas, reikalingas dalyvumo lygio vertinimui, galės būti pildomas nuotoliniu būdu naudojant elektronines ryšių priemones (vaizdo, balso ar teksto perdavimas realiuoju laiku). Jei anksčiau nustatytas dalyvumo lygis buvo 0-25 %, o dėl sunkaus organizmo funkcijų sutrikimo pacientas negali atvykti į Agentūrą. Klausimynas gali būti pildomas nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai asmuo ar jo atstovas prašo (raštu ar žodžiu) pildyti klausimyną Agentūroje arba telefonu. Pacientas ar jo atstovas taip pat galės bet kada išreikšti norą atvykti į Agentūrą arba pildyti klausimyną telefonu.

Klausimas	Atsakymas
Kam gali būti nustatomi individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiai?	Kai Agentūra nustato individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją.
Kas yra laikino atokvėpio paslauga?	Siekiant asmeniui (šeimai), prižiūrinčiam žmogų su negalia, suteikti galimybę pailsėti, laikinas atokvėpis įtvirtinamas kaip atskira specialioji paslauga, kuri bus finansuojama ne tik iš savivaldybių, bet ir iš valstybės biudžeto lėšų, ją galės teikti ne tik socialinių paslaugų įstaigos, bet ir fiziniai asmenys.
Pagalbos koordinavimas - kas gali kreiptis ir kokia jo nauda?	Žmonėms, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą gali gauti asmenys su negalia ir jų artimieji, ypač jei negalia ištiko staiga (po insulto, nelaimingo atsitikimo, gimus vaikui su negalia ir pan.).

tags: #slaugos #proceso #aprasas #sanatorijoje