Lietuvoje vaikų globos sistema jau dešimt metų patiria reikšmingas pertvarkas, siekiant mažinti institucinę globą ir didinti vaikų globą šeimose bei bendruomenėse. Nepaisant pokyčių, per 1 000 vaikų vis dar gyvena bendruomeniniuose globos namuose ir laukia savo šeimos. Sunkiausia rasti šeimą vyresniems nei 10 metų vaikams, o Lietuvoje iš viso globojama daugiau nei 5 tūkst. vaikų.
Vaikų globos statistika Lietuvoje
Prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje buvo globojama apie 10,5 tūkst. vaikų, dauguma jų - institucinėje globoje, tačiau šiandien ši skaičius sumažėjo per pusę - dabar globojamų vaikų yra apie 5 tūkst.
Šiuo metu vaikų globos namuose gyvena apie 1,7 tūkst. vaikų, iš jų apie 1,2 tūkst. gyvena bendruomeniniuose globos namuose. Likusi dalis vaikų gyvena šeiminėse aplinkose - šeimynose (261), globojama šeimose (4226), globos centruose (346). Tai rodo ženklų pokytį link šeimai artimesnės aplinkos.
| Globos forma | Vaikų skaičius |
|---|---|
| Bendruomeniniai globos namai | apie 1 200 |
| Globos centrai | 346 |
| Šeimynos | 261 |
| Šeimos globos formos (šeimos, globėjai) | 4226 |
Atkreiptinas dėmesys, kad sunkiau šeimas rasti vyresniems nei 10 metų vaikams - tai išlieka didžiausias iššūkis globos sistemoje. Taip pat kartais vaikai yra paimami iš tų pačių šeimų kelis kartus, nes pokyčiai tėvų šeimose neįvyksta ar yra trumpalaikiai.
Vaikų globos pertvarkos tikslai ir pasiekimai
2014 metais, kai prasidėjo institucinės globos reforma, Lietuvoje veikė penki kūdikių globos namai, kuriuose per metus apsilankydavo per 100 kūdikių. Tuomet institucinėje globoje gyveno daugiau nei 3 500 vaikų.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Sistemos pertvarka siekia uždaryti didelius globos namus, diegti šeimai artimą globos aplinką, didinti paslaugų prieinamumą šeimoms ir skatinti, kad kuo daugiau vaikų augtų savo tėvų šeimose ar šeiminėse aplinkose.
Per dešimtmetį pavyko pasiekti reikšmingų rezultatų: uždaryti paskutiniai instituciniai vaikų globos namai, išplėtota individualizuota, intensyvi pagalba šeimoms, kuri padeda įveikti krizines situacijas ir išlaikyti vaikus šeimose.
„Individualizuotos paslaugos, intensyvios paslaugos, pritaikytos šeimai, prieinamos, savalaikės paslaugos padeda įveikti krizines situacijas ir vaikai lieka su savo tėvais, tai turbūt irgi vienas didžiausių tų žingsnių, ką pavyksta padaryti“, - džiaugiasi ekspertai.
Gyvenimas bendruomeniniuose vaikų globos namuose
Bendruomeniniai globos namai yra kuriami kaip šeimai artima aplinka, kur vaikai gyvena it šeimoje, turi savo kambarius, juos prižiūri darbuotojai, jie mokosi mokyklose, lanko būrelius ir aktyviai dalyvauja visuomenės gyvenime.
Vaikai patys atsiliepia, kad „Anksčiau gyvenau globos namuose ir negalėjau priimti draugų, dabar gyvenu kaip namuose, galiu su draugais išgerti arbatos ir jaukiai pabendrauti“ - tai geriausiai iliustruoja pertvarkos esmę - sukurti vaikams tikrus namus.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Vaiko teisių apsaugos reforma ir jos įtaka
2018 metais įvykdyta vaiko teisių apsaugos reforma, kuri koordinuoja pagalbą šeimoms ir vaikams, užtikrina skaidrumą sprendimuose ir gerina paslaugų prieinamumą. Reforma leido suteikti kokybiškesnes paslaugas ir skatinti šeimyninės globos formas.
Statistika rodo, kad nuo liepos 1 d. iki spalio 29 d. gauta 6 434 pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, iš jų 2 034 vaikai buvo apsaugoti ir paimti iš nesaugios aplinkos ar nustatytas antrasis grėsmės lygis.
| Laikinoji globa nuo liepos 1 d. | Vaikų skaičius |
|---|---|
| Laikinoji globa šeimoje | 303 |
| Laikinoji globa šeimynoje | 7 |
| Laikinoji globa globos centre | 66 |
| Laikinoji globa institucijoje | 256 |
Vaikų laikinas apgyvendinimas skirtingose vietose taip pat atitinka jų emocinius ryšius ir poreikius - pas giminaičius, vaiko seseris ar brolius, globotojus ar kitur socialines paslaugas teikiančiose įstaigose.
Globėjų šeimų svarba ir iššūkiai
Globėja Eglė Vaitkevičienė kalba apie savo patirtį - ji užaugino 15 vaikų, o dar 5 šiuo metu auga jos šeimoje. Ji pažymi, kad globa nesibaigia sulig 18-uoju vaiko gimtadieniu - net ir pilnamečiams vaikams labai reikia saugaus suaugusiojo šalia.
„Jeigu tapai vaiko namais, tai vaikas turi turėti namus“, - mano ji.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Globėjai šiandien pasiruošę priimti daugiau vaikų, pasirengimas globoti ženkliai pagerėjo. Vis dėlto didžiausias iššūkis išlieka rasti šeimą vyresniems vaikams, taip pat netolygūs atvejai, kai vaiką tenka keli kartus paimti iš tos pačios šeimos.
Vaikų globos savaitė ir visuomenės įsitraukimas
Kasmet liepos pradžioje Lietuvoje vyksta Vaikų globos savaitė, kurios metu skiriama dėmesio globojamų vaikų poreikiams ir kviečiama tapti globėjais ar savanoriais. Šių metų tema „Mano akims reikia tavo akių“ simbolizuoja vaikų poreikį suaugusiųjų dėmesiui, emocinei paramai ir artumui.
Festivalyje „Vaikai yra vaikai“ organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, koncertai ir edukaciniai užsiėmimai, kurie suburia visą vaikų globos bendruomenę.
Institucinės globos pertvarka: nuo didelių namų prie bendruomeninės globos
Lietuvoje vykdoma plataus masto socialinės globos institucijų pertvarka, kuri apima ne tik vaikų globos namus, bet ir įstaigas žmonėms su psichikos ar proto negalia.
Pagrindinis tikslas - suteikti žmonėms galimybę gyventi oriai, savarankiškai ir integruotis į visuomenę. Didesni globos namai keičiami grupinio gyvenimo namais bei apsaugotais būstais, kur gyvenama mažose bendruomenėse ir patiriamas ryšys su aplinkine visuomene.
Grupinio gyvenimo namai žmonėms su negalia
Šie namai orientuoti į apgyvendinimo paslaugas, o užimtumas ir ugdymas vyksta visuomenėje. Tai skatina savarankiškumą ir integraciją, o ne izoliaciją socialinėse globos institucijose su keramikos ar pynimo studijomis.
Vienas svarbiausių pertvarkos aspektų - skatinti asmenų gebėjimus ir užtikrinti, kad jie galėtų būti visuomenės dalimi bei prisidėti prie jos veiklos.
Visuomenės požiūris ir iššūkiai
Dalis visuomenės dar priešinasi neįgaliųjų integracijai į kaimynystę. Tačiau specialistai pabrėžia, kad pokytis įmanomas tik tada, kai neįgalieji tampa matomi kasdienybėje, o bendruomenės priima juos šalia savęs.
Pastebima, kad Lietuvoje viešose vietose dažnai nematome neįgaliųjų, nes jie gyvena uždaruose socialinės globos namuose arba savo namuose, izoliuoti nuo aplinkos.
Regioniniai skirtumai ir gerosios praktikos pavyzdžiai
Utenos ir Panevėžio regionai pirmame pertvarkos etape nepateko į finansuojamų regionų sąrašą, tačiau kitos savivaldybės stato grupinio gyvenimo namus savo lėšomis. Visagine veikia grupinio gyvenimo namai, kur gyvena 8 asmenys, kurie džiaugiasi gyvenimu kaip tikruose namuose.
Krikščioniški grupinio gyvenimo namai „Arka“ Utenoje planuojami žmonėms su protine negalia. Šio tipo namai jau veikia Kaune ir Vilniuje.
Svarbiausi pertvarkos iššūkiai ir sprendimai
- Socialinės globos namų gyventojai dažnai būna įpratę, kad už juos viską padaro, todėl jiems tenka mokytis savarankiškumo nuo pradžių.
- Perėjimas prie savarankiško gyvenimo, kai žmonės gali patys valdyti savo gyvenimą, yra ilgas ir sudėtingas procesas.
- Bendradarbiavimas tarp savivaldybių, NVO, globos įstaigų ir bendruomenės yra sėkmingos pertvarkos pagrindas.
- Keičiant visuomenės nuostatas svarbu girdėti negalią turinčių asmenų balsą ir suprasti integracijos naudą visiems.
Žmogaus teisės - globos sistemos prioritetas
Pagrindinė globos pertvarkos priežastis yra žmogaus teisių užtikrinimas. Dideli socialinės globos namai nepajėgė suteikti asmeniui orumo, laisvės pasirinkti ir galios spręsti, kaip gyventi savo gyvenimą.
Socialinės apsaugos viceministrė V. Augienė pabrėžia, kad globos įstaigos nebeturi būti vieta, kur žmogus tik laikinai išbūna, bet kur jis turi galimybę būti aktyvia visuomenės dalimi, mokytis ir dirbti.
Bendruomeninių paslaugų svarba ir plėtra
Adakavo socialinės globos namų pavyzdys rodo, kad bendruomeninės paslaugos, tokios kaip dienos globa, apsaugoti būstai ir laikinas atokvėpis asmens namuose, padeda žmonėms gyventi savo aplinkoje ir išvengti institucinės globos.
Tokių paslaugų plėtra leidžia išvengti socialinės izoliacijos ir skatina savarankiškumą, stiprindama ryšius su šeima, bendruomene ir visuomene.
Vaikų globos laukiamieji ir tolimesni uždaviniai
Nors per pastaruosius metus žymiai sumažėjo vaikų, gyvenančių dideliuose globos namuose, dabar vis dar per 1 000 vaikų laukia šeimos bendruomeniniuose globos namuose. Daug dėmesio skiriama ne tik vaikų globai, bet ir šeimų stiprinimui, kad krizės būtų įveikiamos dar namuose.
Paaugliai, kurie dažnai lieka paskutiniai globos iššūkių sąraše, labai trokšta artumo, saugumo ir būti išgirsti. Globėjai ir visuomenė kviečiami neignoruoti šių vaikų ir suteikti jiems galimybę kurtis tvirtus, gyvenimui svarbius ryšius.