Vis daugiau Lietuvos gyventojų pensinį amžių pasitinka ne kaip visiško pasitraukimo iš darbo rinkos etapą, o kaip naują profesinės laisvės laikotarpį. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir gerėjant sveikatai, nemaža dalis senjorų nori išlikti aktyvūs, papildomai užsidirbti ar tiesiog neprarasti socialinio ryšio su profesine aplinka.
Ar dirbant pensininkui išmoka mažėja?
Pagrindinė žinia, kurią svarbu suprasti - senatvės pensija Lietuvoje dėl individualios veiklos vykdymo savaime nemažėja. Jeigu žmogui jau paskirta senatvės pensija, jis gali dirbti tiek pagal darbo sutartį, tiek vykdyti individualią veiklą ir toliau gauti savo pensiją.
Vis dėlto daugelį metų visuomenėje buvo gajus mitas, kad papildomos pajamos gali „atimti“ dalį pensijos. Toks įsitikinimas dažniausiai kilo dėl kitų socialinių išmokų sistemos, kur pajamos iš tiesų gali turėti įtakos gaunamai paramai. Visgi, senatvės pensija nėra socialinė pašalpa. Tai iš anksčiau sukauptų socialinio draudimo teisių mokama išmoka.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas, mokesčių teisės specialistas Martynas Endrijaitis pabrėžia, kad dauguma senjorų be reikalo baiminasi aktyvumo darbo rinkoje. „Senatvės pensija Lietuvoje nėra naikinama ar mažinama vien dėl to, kad žmogus pradeda vykdyti individualią veiklą. Priešingai, tam tikrais atvejais papildomas draudimo stažas ir mokamos įmokos gali net padidinti būsimą pensijos dydį“, - sako M. Endrijaitis.
Tai reiškia, kad žmogus gali toliau dirbti, išrašyti sąskaitas klientams, vykdyti konsultacinę veiklą ar net plėtoti mažą verslą ir kartu gauti pilną paskirtą pensiją.
Taip pat skaitykite: Vaiko Globa
Kada pensija gali perskaičiuotis ar padidėti?
Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, žmogus privalo mokėti tam tikras socialinio draudimo įmokas. Net ir gaunant pensiją, išlieka pareiga mokėti: valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas; privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas; gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Svarbu tai, kad būtent VSD įmokos susijusios su pensijų sistema. Jeigu nuo individualios veiklos pajamų mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, tai gali lemti pensijos perskaičiavimą ateityje. Praktikoje tai reiškia, kad kai kurių žmonių pensija po tam tikro laikotarpio gali šiek tiek padidėti.
Kada pensija gali nepadidėti?
Nors dirbant senatvės pensija nemažinama, egzistuoja viena svarbi detalė. Ne visi savarankiškai dirbantys pensininkai moka pilnas socialinio draudimo įmokas. Kai kuriais atvejais žmonės pasirenka veiklos formas ar pajamas deklaruoja taip, kad papildomas stažas nebesikaupia. Tuomet nauji pensijų apskaitos vienetai nėra pridedami. Tai nereiškia, kad pensija mažėja.
Praktinės mokesčių ir apskaitos detalės
Individuali veikla Lietuvoje apima PSD, VSD, GPM įmokas, leidžiamus atskaitymus ir kitus niuansus, todėl vyresniems žmonėms dažnai atrodo, kad dirbti taps finansiškai nenaudinga. Kita dažna klaida - nesidomėjimas mokestinėmis lengvatomis ir leidžiamais atskaitymais. Tinkamai vedant apskaitą galima gerokai sumažinti mokestinę naštą.
Taip pat dalis žmonių pamiršta: deklaruoti pajamas laiku; tikrinti PSD prievoles; sekti „Sodros“ informaciją apie įmokas; konsultuotis dėl veiklos formos pasirinkimo. Vyresniame amžiuje itin svarbus tampa finansinis aiškumas. Dėl to vis daugiau senjorų naudojasi buhalterinėmis platformomis arba konsultuojasi su specialistais.
Taip pat skaitykite: Kaip pasiekti tikslus per socialinius tinklus
Kokias veiklas dažniausiai renkasi senjorai?
Per pastaruosius metus stipriai išaugo vyresnio amžiaus žmonių savarankiškas užimtumas. Dalis jų renkasi veiklas, kuriose gali panaudoti per gyvenimą sukauptą patirtį.
- buhalterinės ir konsultacinės paslaugos;
- rankdarbiai ir prekyba internetu;
- korepetitorių veikla;
- vertimai;
- individualūs mokymai;
- smulkūs remonto ar ūkio darbai;
- kūrybinės paslaugos;
- trumpalaikė nuoma ar smulkus turizmas.
Pastebima, kad technologijos gerokai sumažino įėjimo į darbo rinką barjerus. Dalis senjorų dirba nuotoliniu būdu, naudojasi elektroninėmis sąskaitų sistemomis ir socialiniais tinklais klientams pasiekti.
Ar apsimoka dirbti sulaukus pensinio amžiau?
Finansiškai daugeliu atvejų - taip. Ypač kai žmogus turi paklausią kompetenciją arba dirba lankstų darbą, kuris nereikalauja didelių fizinių krūvių. Papildomos pajamos leidžia: kompensuoti augančias pragyvenimo išlaidas; daugiau keliauti; padėti vaikams ar anūkams; investuoti į sveikatą; išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą.
Dar svarbesnis dažnai tampa psichologinis aspektas. Tyrimai rodo, kad socialinis aktyvumas ir įsitraukimas į prasmingą veiklą teigiamai veikia emocinę sveikatą bei gyvenimo kokybę vyresniame amžiuje. Martynas Endrijaitis atkreipia dėmesį, kad svarbu vertinti ne tik mokesčius, bet ir bendrą finansinį rezultatą.
„Kartais žmonės pernelyg susikoncentruoja į mokamus mokesčius ir pamiršta, kad svarbiausia - galutinės papildomos pajamos bei finansinis savarankiškumas. Daugeliu atvejų individuali veikla pensininkui tampa ekonomiškai naudingu sprendimu“, - sako ekspertas.
Taip pat skaitykite: Profesinės reabilitacijos galimybės
35-erių į pensiją #6: Apie elektrą ir investavimą su Martynu Giga
Kokias klaidas dažniausiai daro dirbantys pensininkai?
Viena dažniausių klaidų yra veiklos vykdymas „neoficialiai“. Kai kurie senjorai vengia registruoti individualią veiklą, nes mano, kad taip apsaugos savo pensiją. Kita dažna klaida - nesidomėjimas mokestinėmis lengvatomis ir leidžiamais atskaitymais.
Taip pat dalis žmonių pamiršta deklaruoti pajamas laiku, tikrinti PSD prievoles, sekti „Sodros“ informaciją apie įmokas ir konsultuotis dėl veiklos formos pasirinkimo. Dėl to svarbu suprasti, kaip veikia socialinio draudimo įmokos, deklaracijos ir individualios veiklos apskaita.
Ar Lietuvoje daugės dirbančių senjorų?
Demografinės tendencijos rodo, kad taip. Lietuva sensta, o darbo rinkoje jau dabar trūksta darbuotojų daugelyje sričių. Dėl to vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas tampa vis svarbesnis ekonomikai. Keičiasi ir požiūris į pensinį amžių. Anksčiau tai buvo siejama su pasyvumu, šiandien - vis dažniau su lankstesniu gyvenimo tempu ir galimybe dirbti savo sąlygomis.
Prie šių pokyčių prisideda ir individualios veiklos modelis, leidžiantis dirbti mažesniu krūviu, savarankiškai planuoti laiką bei pasirinkti klientus. Šiuolaikinis pensinis amžius vis rečiau reiškia pasitraukimą iš aktyvaus gyvenimo. Daugeliui žmonių tai tampa laikotarpiu, kai galima dirbti lanksčiau, ramiau ir daugiau laiko skirti veiklai, kuri iš tiesų patinka.
Santrauka svarbiausių punktų
- Senatvės pensija dėl individualios veiklos savaime nemažėja.
- Mokamos VSD įmokos nuo individualios veiklos gali vėliau padidinti pensiją.
- Neoficialus darbas ir neteisinga pajamų deklaracija gali atimti galimybes kaupti papildomą stažą.
- Vertinant darbą pensiniame amžiuje svarbu žiūrėti į galutinį finansinį rezultatą, o ne tik įmokas.
- Informacijos stoka ir baimė suklysti dažnai yra didesnė problema nei pati sistema.
D. U. Taip, vykdant individualią veiklą dažniausiai išlieka prievolė mokėti PSD įmokas. Taip. Tam tikrais atvejais pensija perskaičiuojama atsižvelgiant į papildomai sukauptą stažą ir apskaitos vienetus. Tam tikrais atvejais galima pasinaudoti leidžiamais atskaitymais ar kitomis mokestinėmis galimybėmis, kurios sumažina bendrą mokestinę naštą.