Lietuvos pensininkai jau gavo pirmąsias 2026 m. pensijas. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar gyventojai savo sąskaitose pastebėjo tokį pokytį, koks buvo prognozuotas.
Pensijų augimas: gyventojų patirtys
Taigi, kiek iš tikro padidėjo gyventojų pensijos? Pakilo bent 9 proc.? Štai Aldona (vardas pakeistas) džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. „Anksčiau gaudavau apie 650 eurų, o šiemet jau pervedė 750 eurų“, - dalijosi ji.
Jai paantrino ir Druskininkuose gyvenanti Nijolė (vardas pakeistas). Anot moters, jos pensija praėjusiais metais siekė 700 eurų, o šiemet - 780 eurų. Tuo metu alytiškių Romo ir Rūtos (vardai pakeisti) pensijos paaugo kiek mažiau.
Rūtos pensija padidėjo 54 eurais, o Romo - 60. „Anksčiau gaudavau 490, o sausį jau pakilo iki 544 eurų. Vyro šiek tiek daugiau pakilo. Gaudavo apie 520 eurų, o dabar jau bus apie 580“, - nurodė Rūta.
Moteris pasakoja, kad apie pensijas kalbėjosi su giminaičiais ir labiausiai jos kilo tiems, kurie ir taip gaudavo daugiau pinigų. „Mano sesės visada gaudavo didesnę pensiją nei aš, tai joms ir pakilo labiau. Bandėme net padauginti mūsų buvusias pensijas iš tų žadėtų 12 proc. Tai tikrai panašus padidėjimas ir įvyko“, - pasakojo ji.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Marytė (vardas pakeistas) pasakojo, kad su paprasta pensija ji papildomai gauna našlės pensiją, kuri pakilo per kiek daugiau nei 4 eurus. Praėjusiais metais ši išmoka siekė 42,29 euro, o šiemet - 46,46 euro. Tiesa, našlių pensija yra fiksuota ir visiems vienoda. Tuo metu įprasta pensija, anot moters, padidėjo 48,69 euro.
„Paskutinį kartą praėjusiais metais gavau 452,84 euro, o šiemet jau 501,53 euro“, - dalijosi moteris.
Planuojamas pensijų augimas ir biudžetas
Planuojama, kad šiemet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei 2025 metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, beveik 80 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms.
Prognozuojama, kad 2026 m. senatvės pensininkų bus vidutiniškai 640 tūkst. Jų skaičius padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst. Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų.
Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui. 2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet - 42,29 euro).
Valstybės dovana ar spąstai? 2026-aisiais galėsi atsiimti 2-os pakopos pinigus
Lietuva ES kontekste
Nemažai žmonių vis dar mano, kad pensija žmogui mokama iš socialinio draudimo įmokų, kurias nuo savo atlyginimo jis sumokėjo „Sodrai“. Ir, kuo daugiau per karjerą sumokėta, tuo didesnė pensija laukia. Tačiau tai nėra tiesa. Pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų.
Joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių. Kuo daugiau darbuotojų yra ir kuo daugiau jie sumoka, tuo labiau didinamos pensijos. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.
Bet mūsų šalis išsiskiria tuo, kiek mažai lėšų skiria vyresnių žmonių pajamoms užtikrinti. Kaip rodo oficialioji statistika, pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia nuo galo visoje ES. Mažiau pinigų senatvės pensijoms skiria tik Airija ir Vengrija.
Siekiant gauti palyginamų duomenų apie pensijas, dažnai vertinama, kiek pinigų joms skiriama bendrai visos šalies mastu. Tam yra skaičiuojamas išlaidų pensijoms santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP). Paprastai kalbant, taip patikrinama, kiek pinigų „prasisuka“ visoje šalies ekonomikoje ir kiek jų skiriama pensijoms.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
„Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms 2024 m. sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Tačiau, priklausomai nuo šalies, kartais skiriasi. Daugiausia pensijoms išleidžia Italija, Austrija ir Suomija - atitinkamai po 17 proc., 16,2 proc. ir 15,2 proc. BVP. Tuo metu mažiausiai pinigų senatvės pensijoms skiria Airija ir Malta - atitinkamai po 3,7 proc. ir 6,7 proc. BVP. Iš karto po jų, trečia nuo galo, yra Lietuva.
Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP. Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis. Tiesa, Lietuva bene vienintelė niekaip neapmokestina net didžiausių pensijų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad pensijos yra kiekvienos valstybės vidaus dalykas, todėl kiekviena valstybė jas reguliuoja pagal vidaus teisės aktus bei turimus finansinius išteklius. „Atitinkamai, ir išlaidos pensijoms priklauso nuo šių veiksnių bei ekonominės, demografinės situacijos, pasirinkto pensijų sistemos modelio ir svyruoja nuo 3,7 proc. BVP Airijoje iki 17 proc. BVP Italijoje. Su kaimynine Estija šia prasme atrodome panašiai“, - pabrėžė ministerija.
Tiesa, 0,6 proc. nuo 78 mlrd. eurų pernykščio BVP (tiek mažiau pinigų pensijoms skiria Lietuva) būtų 468 mln. eurų. Padalijus juos 600 tūkst. pensininkų, kas mėnesį išeitų po 65 eurus papildomai. Ir daugeliui Lietuvos pensininkų tai būtų nemaži pinigai.
Pensijų didinimas 2008 metais
„Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. bazinė pensija didinama 44 litais, o draudžiamosios pajamos - 74 litais. Nors paskutinį kartą bazinę pensiją 50 litų bei draudžiamąsias pajamas 58 litais padidinome nuo šių metų sausio 1 d., kylant prekių, būsto išlaikymo ir vaistų kainoms, svarbu ir toliau didinti „Sodros“ pensijas, šalpos bei kitas socialines išmokas, kad užtikrintume jų gavėjams pakankamas pragyvenimo pajamas“ - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.
Dėl šių padidinimų vidutiniškai visos „Sodros“ pensijos (išskyrus našlių) padidės apie 10 procentų. Tai palies maždaug apie 870 tūkst. žmonių. Dėl bazinės pensijos padidinimo „Sodros“ senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, padidės 48,40 Lt.
„Sodros“ netekto darbingumo (invalidumo) pensijos didės priklausomai nuo asmens darbingumo lygio. Be to, didės ir šalpos pensijos bei įvairios tikslinės kompensacijos, kurias moka savivaldybės. Neįgaliesiems, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (visiška negalia), slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos padidės 110 Lt (nuo 790 Lt iki 900 Lt), o neįgaliesiems, netekusiems 75-100 proc. darbingumo, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos padidės 44 Lt (nuo 316 Lt iki 360 Lt).
Asmenims, netekusiems 60-70 proc. darbingumo, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, mokamos tikslinės kompensacijos padidės 22 Lt (nuo 158 Lt iki 180 Lt). Dėl bazinės pensijos padidinimo didės ir už stažo metus mokamas priedas, nuo praėjusių metų liepos skiriamas tiems pensininkams, kurie turi didesnį nei 30 metų stažą. Už kiekvienus pilnus stažo metus, viršijančius 30 metų stažą, skiriama 3 proc. bazinės pensijos. Tad už kiekvienus metus priemoka padidės iki 10,80 Lt.
„Sodros“ pensijų padidėjimas dėl draudžiamųjų pajamų padidinimo kiekvienam šios pensijos gavėjui bus labai individualus. Bazinės pensijos ir draudžiamųjų pajamų padidinimui iš „Sodros“ ir valstybės biudžetų šiemet reikės beveik 345 mln. Taip pat nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nustatomas maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydis - 782 Lt. Maksimali neperskaičiuota pensija padidės 13,9 proc. arba 95 Lt (nuo 687 Lt iki 782 Lt).
| Šalis | Išlaidos senatvės pensijoms (proc. nuo BVP) |
|---|---|
| Italija | 17.0 |
| Austrija | 16.2 |
| Suomija | 15.2 |
| ES vidurkis | 12.9 |
| Lietuva | 7.3 |
| Malta | 6.7 |
| Airija | 3.7 |