Šiame straipsnyje aptariama, kada ir kaip skiriamas turto administratorius neįgalaus ar teismo pripažinto neveiksnaus asmens atveju, kokie yra jo įgaliojimai, atsakomybė, kokiomis sąlygomis reikalingas teismo leidimas disponuoti turtu, bei praktiniai aspektai ir patarimai, susiję su atlyginimo nustatymu arba atlyginimo nebuvimu. Straipsnis skirtas tiek teisininkams, tiek eiliniams piliečiams, susiduriantiems su artimųjų neveiksnumo klausimais.
Veiksnumas, neveiksnumas ir rūpyba: pagrindiniai teisiniai aspektai
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 2.5 straipsnis apibrėžia veiksnumą kaip fizinio asmens galimybę savarankiškai įgyti, įgyvendinti savo teises, prisiimti pareigas ir atsakyti už jų nevykdymą. Tačiau, kai dėl psichikos ar elgesio sutrikimo asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, gali būti taikomi neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutai.
LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Svarbu pabrėžti, kad asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu nereiškia jo pripažinimo tokiu visose srityse. Teismas sprendime nurodo konkretų sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą.
Civiliniame kodekse reglamentuota, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba. Tokiu atveju teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą.
Neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo tvarka ir kriterijai
Tiek neveiksnumas, tiek ribotas veiksnumas nustatomi teismo civilinio proceso tvarka. Pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pažymėjimo išdavimo tvarka Lietuvoje
Yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis ir juridinis. Medicininis kriterijus - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu. Juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis, tiek juridinis vertinimas yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju.
Globėjas, turto administratorius ir jų skyrimo ypatumai
Civiliniame kodekse numatyta, kad tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo gauna pinigines lėšas (pensiją, našlių išmoką, tremtinių išmoką, kompensaciją už transporto paslaugas, slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją), taip pat turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo.
Juo gali tapti šeimos narys, advokatas arba kitas asmuo, keliantis pasitikėjimą visuomenei, globos institucijai ir teismui įsitikinus jo patikimumu. Vadinasi, nebūtinai globėjas ir turto administratorius yra vienas ir tas pats asmuo. Skirtumas vienas - jeigu turto administratoriumi paskiriamas sergančiojo šeimos narys, jam atlyginimas nenustatomas. Pagal Civilinį kodeksą globėjas ir rūpintojas savo pareigas atlieka neatlygintinai.
Teismų praktika rodo, kad daugeliu atvejų globėjas paskiriamas ir turto administratoriumi. Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu, privalo skirti globėją (gali būti skirta ir institucinė globa) bei turto administratorių.
Turto administratoriaus įgaliojimai ir ribojimai
Būtina žinoti, kad administruodamas turtą, turto administratorius turi veikti tik neveiksnaus asmens, kurio turtas administruojamas, interesais. Administratorius turi laikytis Civilinio kodekso 3.244 straipsnio 2-3 dalyse nustatytų veiklos ribojimų sudarant sandorius.
Taip pat skaitykite: Globėjo teisės
Visi sandoriai, susiję su neveiksnaus asmens nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, taip pat su kitu neveiksnaus asmens turtu (kilnojamaisiais daiktais, vertybiniais popieriais, pinigais, turtinėmis teisėmis), jeigu sudarius sandorį, jo turtas sumažėtų ar kitais atvejais būtų suvaržytos daiktinės teisės į jį, administratorius gali sudaryti tik išankstiniu teismo leidimu.
Turto administratoriui taip pat taikomas Civiliniame kodekse nurodytas ribojimas sudaryti dovanojimo sutartis. Būtų išvengta interesų konflikto: administratorius, jo sutuoktinis ir artimieji giminaičiai (tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys) negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus.
Turto administratoriaus įgaliojimai baigiasi panaikinus globą, taip pat nušalinus administratorių arba pakeitus jį kitu asmeniu.
Teismo leidimo gavimas sandoriams su neveiksnaus asmens turtu
Kai dėl vienų ar kitų aplinkybių iškyla poreikis disponuoti neveiksnaus žmogaus turtu, paskirtasis turto administratorius kiekvieną kartą turi kreiptis į teismą ir pateikti prašymą leisti jam tai daryti. Išankstinį teismo leidimą privaloma gauti bet kokiems sandoriams, kurių vertė viršija 5000 litų (apie 1500 eurų), taip pat sandoriams, susijusiems su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto nuoma, perleidimas ar įkeitimas. Pastariesiems sandoriams visais atvejais reikia išankstinio teismo leidimo, net jei to sandorio vertė neviršija 1500 eurų sumos.
Kreipiantis į teismą, reikia parašyti prašymą, kuriame reikėtų išdėstyti norimo sudaryti sandorio aplinkybes: sąlygas, vertę, konkretų asmenį, su kuriuo bus sudaromas sandoris, preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ar sutarties projektą. Taip pat teismui būtina pateikti nekilnojamojo turto registrų išrašą iš Registrų centro (įrodymą, kad parduodamas turtas priklauso neveiksniam asmeniui) ir teismo nutartį, kuria pateikiantis prašymą asmuo yra paskirtas turto administratoriumi. Jei yra prašoma disponuoti neveiksnaus asmens lėšomis, kurios yra banke, teismui reikia pridėti banko sąskaitos išrašą.
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti neįgalaus asmens socialinę kompetenciją?
Prašymas išduoti teismo leidimą turi būti išduotas per 5 dienas nuo prašymo priėmimo. Teismas šį dokumentą, kaip ir bet kurį kitą procesinį dokumentą, gali priimti per 10 dienų, o išnagrinėti per 5 darbo dienas. Vadinasi, maksimalus laikotarpis - nuo prašymo atnešimo ir padavimo teisme iki išnagrinėjimo - užtruktų apie pusę mėnesio.
Atlyginimo už turto administravimą klausimas
Skirtumas vienas - jeigu turto administratoriumi paskiriamas sergančiojo šeimos narys, jam atlyginimas nenustatomas. Pagal Civilinį kodeksą globėjas ir rūpintojas savo pareigas atlieka neatlygintinai. Vadinasi, kai teismas paskiria turto administratorių šeimos narį (pvz., dukrą ar kitą artimą giminaitį), paprastai atlyginimas administratoriui nenustatomas.
Tačiau teismo sprendimu arba konkrečiomis aplinkybėmis gali būti skiriami kiti asmenys (pvz., advokatas, kitas patikimas asmuo arba institucinė globa), kuriems teismas gali nustatyti atlyginimą už turto administravimo veiklą. Tokiu atveju atlyginimo nustatymo tvarka, dydis ir teisė gauti atlygį turi būti grindžiami teismine nutartimi bei konkrečios bylos aplinkybėmis, socialiniais ir finansiniais aspektais.
Praktikoje turto administratoriaus atlyginimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į tai, ar administratorius yra šeimos narys (tuomet atlyginimas dažnai neskiriamas), ar trečiasis asmuo/institucija (tuomet atlyginimas gali būti nustatytas teismo nutartimi). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad turto administratoriaus paskyrimas šeimos nariui turi privalumų (artimo žmogaus priežiūra, žino situaciją), bet taip pat ir trūkumų (potencialūs interesų konfliktai, būtinybė teismo patikros, ribojimai sudaryti sandorius be leidimo).
Paveldėjimas, testamentas ir neveiksnus asmuo
Pagal Civilinio kodekso 5 knygos nuostatas paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Testamentą gali sudaryti tik pats palikėjas, t. y. tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 str.). Įstatymas imperatyviai nurodo, kad neveiksnaus asmens sudarytas testamentas negalioja. Taigi šiam asmeniui mirus, jo palikimą turi teisę priimti tik įpėdiniai pagal įstatymą ir jame nustatytą eilę.
Notaro ar kito įstatymo įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji; po testatoriaus mirties jų pagrindu testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą. Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje. Jei asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti.
Testamentą galima pripažinti negaliojančiu, jei jis sudarytas asmens, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės. Tokiu atveju teismas, remdamasis įrodymais ir, esant reikalingam, ekspertizės duomenimis, gali pripažinti testamento negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu.
Palikimo priėmimas neveiksnių asmenų vardu
Neveiksnių asmenų vardu palikimą priimti turi teisę jų tėvai arba globėjai. Siekiant priimti palikimą, šiems asmenims reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu, privalo skirti globėją bei turto administratorių. Pažymėtina, kad teisės aktai neriboja neveiksnaus asmens teisės priimti palikimą. Palikimą neveiksnaus asmens vardu priima globėjas.
Atsisakyti priimti palikimą ar priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu reikalingas išankstinis teismo leidimas. Civilinio kodekso 3.244 straipsnio 3 dalyje nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas. Visi šie sandoriai susiję su globotiniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, taip pat su kitu turtu, jeigu sudarius sandorį turtas sumažėtų arba būtų kitaip suvaržytos globotinio teisės.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Civilinis kodeksas tiesiogiai neriboja palikimo priėmimo būdų, kai įpėdiniai yra fiziniai asmenys, dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės pripažinti neveiksniais, ir nenustato, kad globėjai neturi teisės faktiniu valdymu priimti palikimą pradėję jį faktiškai valdyti. Atsiranda situacijos, kai globėjas gali priimti globotinio vardu palikimą faktiškai pradėdamas valdyti palikėjo turtą, jeigu globėjas atlieka aktyvius veiksmus, kurie patvirtina jo valią veikti globotinio interesais ir paveldimą turtą įgyti globotinio nuosavybėn.
Praktiniai patarimai prieš kreipiantis į teismą
Prieš kreipiantis į teismą dėl globos ir rūpybos, dėl turto administratoriaus skyrimo, svarbu gerai apsvarstyti situaciją. Slaugyti šeimos narį nėra lengva: nerimas, liūdesys, gailestis, pyktis, abejonės, nuovargis ir kiti jausmai dažnai lydi artimuosius. Ne savaitę, ne dvi, o dažnai metų metus 24 valandos per parą namuose su ligoniu jiems tampa tiek fizinės, tiek dvasinės ištvermės išbandymu.
Ne vienas tyrimas rodo, kad artimųjų, slaugančių sergančius šeimos narius, gyvenimo kokybė yra žymiai blogesnė, palyginti su neslaugančiaisiais artimųjų. Seneliams prižiūrėti reikia ne tik specifinių žinių, bet ir specialių įrengimų. Jei pacientas yra prikaustytas prie lovos, jį būtina vartyti, kad neatsirastų pragulų, maitinti, prausti, aprengti, keisti higienos priemones, reikiamu laiku paduoti ar suleisti vaistus. Būtina atsižvelgti ir į slaugomo senolio specifines ligas, pavyzdžiui, Alzheimerio ligą, senatvinę demenciją, įvairias būkles po persirgtų ligų.
Štai būtent tokiems tikslams naudojamos neįgaliajam valstybės skiriamos lėšos, atitinkamai realizavus nekilnojamąjį turtą, gautos lėšos taip pat išleidžiamos neįgaliojo priežiūrai, vaistų, reabilitacijos priemonėms įsigyti, kelionėms pas gydytojus. Nuoširdžiai linkiu žmonėms, kurie susiduria su panašiomis situacijomis šeimoje, gerai apsvarstyti šią problemą, prieš kreipiantis į teismą dėl globos ir rūpybos, dėl turto administratoriaus skyrimo.
Santrauka svarbiausių praktinių žingsnių
- Įvertinti asmens sveikatos būklę ir, esant reikalingam, kreiptis dėl teismo paskirtos psichiatrijos ekspertizės;
- Rinkti dokumentus: medicininę dokumentaciją, registrų išrašus, banko išrašus;
- Pasiruošti prašymui teismui: nurodyti sandorio sąlygas, vertę, pateikti sutarties projektus;
- Jei kandidatuoja šeimos narys - įvertinti, kad tokio asmens paskyrimas reiškia, jog atlyginimas dažnai nenumatomas;
- Aptarti su teisininku ar globos institucija galimus interesų konfliktus ir teismo leidimų gavimo procedūras.
Bylos pavyzdys iš praktikos
2010 m., dalyvaujant globos ir rūpybos institucijos Viešosios įstaigos Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei G., viešame teismo posėdyje išnagrinėta civilinė byla dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo neveiksniam asmeniui J. Pareiškėjo globos ir rūpybos institucijos atstovė palaikė pateiktą pareiškimą ir prašė neveiksnaus asmens globėja ir turto administratore paskirti neveiksniosios dukterį R. M. Š. Neveiksnioji šiuo metu gyvena pas kandidatę, kuri neveiksniąja rūpinasi ir ją prižiūri. Gyvenimo sąlygos yra geros, kandidatė sutiko būti paskirta motinos globėja. Neveiksnioji turi jai bendrosios nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, todėl skirtinas turto administratorius.
Apibendrinant
Neveiksnaus asmens globa ar neįgalaus asmens rūpyba yra atsakingas ir sunkus darbas, reikalaujantis pasiaukojimo ir supratimo. Neveiksnaus ar neįgalaus asmens turto administravimas - ne tik to asmens turto apsauga nuo galimo iššvaistymo, bet ir tinkamas turto panaudojimas priežiūrai, išlaikymui ir gydymui. Nutarusiems globoti ar rūpintis neįgaliu asmeniu svarbu įvertinti savo galimybes, pasiryžimą ir kantrybę.
| Veiksmas | Ar reikalingas teismo leidimas | Pastabos |
|---|---|---|
| Nekilnojamojo turto pardavimas/perleidimas/įkeitimas | Taip, visais atvejais | Net jei vertė mažesnė nei 1500 EUR |
| Sandoriai virš 5000 litų (apie 1500 EUR) | Taip | Reikalingas išankstinis teismo leidimas |
| Valstybės skiriamos lėšos naudojimas neįgaliojo priežiūrai | Priklauso nuo sandorio pobūdžio | Lėšos skirtos priežiūrai, vaistams, reabilitacijai |
| Turto administratoriaus atlyginimas (šeimos narys) | Dažniausiai ne | Pagal CK, globėjas veiklą vykdo neatlygintinai |
tags: #neigalaus #asmens #turto #administratoriaus #atlyginimas