Šiame tekste apžvelgiama neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų (NVO) kultūrinė veikla Lietuvoje, jų vaidmuo kultūros sektoriuje, iššūkiai, gerosios praktikos pavyzdžiai ir viešųjų institucijų iniciatyvos, skirtos neįgaliųjų įtraukimui kultūriniame gyvenime.
Neįgaliųjų NVO vaidmuo kultūros srityje
NVO, teikiančios paslaugas ir organizuojančios kultūros renginius neįgaliesiems, siekia užtikrinti socialinę integraciją, mažinti atskirtį ir gerinti neįgaliųjų gyvenimo kokybę. Lietuvoje veikia nemažai nevyriausybinių organizacijų (NVO), kurios teikia paslaugas ir organizuoja kultūros renginius neįgaliesiems. Šios organizacijos siekia užtikrinti socialinę integraciją, mažinti atskirtį ir gerinti neįgaliųjų gyvenimo kokybę.
Kultūros srityje veikiantys nevyriausybininkai teigia esantys negirdimi bei neįtraukiami į kultūros politikos formavimą. Kultūros NVO atstovai jaučiasi negirdimi. „Tas požiūris yra toks, kad tu turi belstis ir sakyti „mes esam“, - teigė G. Ji tvirtino pasigendanti grįžtamojo ryšio iš Kultūros ministerijos: „Mūsų pagrindinė problema buvo bandyti suprasti, su kuo mes turime kalbėtis, nes ministerija su mumis tikrai labai stengiasi nesikalbėti.
Vis dėlto diskusijoje „Dabarties iššūkiai rinkimų kontekste“ dalyvavę nevyriausybininkai mano, kad Lietuvoje bendros kultūros politikos ir sistemos nėra. Dėl to kultūros NVO atstovai jaučiasi negirdimi. G. Masteikaitė teigė nematanti bendro suvokimo apie sektorių skirtumus kultūros srityje: „Tai yra du skirtingi pasauliai.
Finansavimo ir politikos klausimai
Taip pat jiems abejonių kelia Kultūros ministerijos skiriamų lėšų paskirstymas. J. Atsakydama į klausimą apie viešajam ir nevyriausybiniam sektoriams skiriamų asignavimų proporcijas, J. Krušinskaitė paminėjo Kultūros ministerijai pavaldžioms įstaigoms skirtą Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinę programą. Ministerijos atstovės teigimu, parengus programą, nacionalinių ir valstybinių scenos meno įstaigų projektų finansavimas buvo perkeltas iš Lietuvos kultūros tarybos į Kultūros ministeriją.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
„Nacionalinė scenos meno veiklos programa ir buvo sukurta tam, kad būtų panaikinta konkurencinė įtampa tarp NVO ir valstybės scenos menų sektoriaus“, - nurodė J. E. Godlevska pateikė duomenis: „Iš 170 mln. (Kultūros ministerijos programoms skirtų asignavimų - LRT.lt) didžioji dalis (89 proc.) yra skiriama skirtingoms veikloms valstybės institucijose, valstybės infrastruktūrai ir tik 11 proc. (19 mln.) yra skirstoma Kultūros tarybos. Tai asignavimai, kurie ateina į rinką ir dėl kurių kartu su valstybės institucijomis konkuruoja nevyriausybinės organizacijos, kūrybinių kultūrinių industrijų atstovai“.
Kad dėl Lietuvos kultūros tarybos skirstomų lėšų konkuruojančioms biudžetinėms įstaigoms ir nevyriausybinėms organizacijoms būtina nustatyti atskirus finansavimo mechanizmus, teigta ir 2016 m. Kandidatė į Seimo narius I. Kad kultūros lauką reikia suvokti kaip ekosistemą, nepriešinant valstybinio bei privataus sektoriaus, sutiko ir socialdemokratų pirmininkas G. Paluckas. Valdančiosios LVŽS kandidatas R. Žiubrys sveiku pavadino nevyriausybinio sektoriaus finansavimo artinimą prie biudžetinio sektoriaus: „Pirmiausia, tai yra ekonominis rezultatas.
Bendradarbiavimas su viešosiomis institucijomis
2016 m. patvirtintoje Vyriausybės programoje kultūros srityje veikiančias NVO įsipareigota įtraukti į kultūros politikos formavimą, sprendimų priėmimą. Valstybinio, savivaldos ir nevyriausybinių sektorių bendradarbiavimo stiprinimas, kaip vienas iš tikslų, įvardytas ir 2019 m. patvirtintoje Lietuvos kultūros politikos strategijoje. Toks bendradarbiavimo principas, taip pat NVO vaidmuo įgyvendinant kultūros politiką, apibrėžiamas ir Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekte, kurio pateikimui pavasarį pritarė Seimas.
„NVO organizacijos pagal kompetenciją dalyvauja absoliučioje daugumoje Kultūros ministerijos darbo grupių, komisijų ar tarybų. Į valstybės ar savivaldybių įstaigų meno tarybas įtraukiami NVO atstovai.“ Kaip LRT.lt nurodė Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Jana Mikulevič, ministerijoje vieno specialisto, atsakingo už komunikaciją su NVO, nėra.
Aktyvūs projektai ir mokymai
Liepos 8 d. Praėjusį penktadienį Molėtuose įvyko pirmoji projekto „Erdvė visiems: regioninės stebėsenos ir advokacijos stiprinimas“ mokymų sesija, subūrusi Molėtų ir Panevėžio regionų žmonių su negalia organizacijų darbuotojus, narius ir aktyvistus. 2026 m. birželio 18 d. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) surengė nuotolinį renginį „Žmonių su negalia turizmo galimybės, problemos ir poreikiai“, kuriame buvo pristatytas naujas, plačiausias iki šiol Lietuvoje atliktas tyrimas šia tema.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Gegužės pabaigą, birželio pradžią Vilniuje, Menų spaustuvėje, kasmet vainikuoja LŽNS rengiamas festivalis „Begasas“. Festivalis "Begasas" tai integracinis žmonių su negalia bei profesionalių menininkų projektas, apjungiantis jų kūrybinį darbą ir meno kūrinio pristatymą visuomenei. Muzikos grupei vadovauja kompozitorė, Vilniaus neįgaliųjų dienos centro muzikos terapeutė Snieguolė Dikčiūtė. Grupėje įvairiais muzikos instrumentais groja ir dainuoja žmonės su skirtingomis negaliomis bei profesionalūs muzikantai.
Regioninės iniciatyvos ir NVO pavyzdžiai
Kauno rajone veikia kelios NVO, kurios teikia paslaugas neįgaliesiems. Toliau pateikiama lentelė su informacija apie šių organizacijų veiklą:
| Eil. nr. | Organizacijos pavadinimas | Adresas | Veiklos pavadinimas | Darbo diena | Laikas |
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Kauno rajono Vilkijos neįgaliųjų sąjunga | Bažnyčios g. 23, Vilkija, Kauno r. | Neįgaliųjų dienos užimtumas | I, II, III, IV | 10.00-14.00 val. |
| 2 | Kauno rajono neįgaliųjų draugija | Vilniaus g. 9, Karmėlava II, Kauno r. | Neįgaliųjų dienos užimtumas | I, II, III, IV, V | 8.00-17.00 val. |
| 3 | Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinė valdyba | Uosio g. 7, Kaunas | Neįgaliųjų dienos užimtumas | II, III, IV | 8.30-19.00 val. |
| 4 | VšĮ Socialinės terapijos namai | J. Biliūno g. 22, Garliava, S. Lozoraičio g. 24-1A, Garliava | Individuali pagalba neįgaliajam | II, III, IV, V | 8.00-18.00 val. |
| 5 | Garliavos neįgaliųjų draugija | S. Lozoraičio g. 19, Garliava, Kauno r. | Neįgaliųjų dienos užimtumas | I, II, III, IV | 9.00-14.00 val. |
| 6 | VšĮ LASS pietvakarių centras | Savanorių pr. 206-102 Kaunas | Neįgaliųjų dienos užimtumas | II, III | 8.00-16.00 val. |
| 7 | Vidurio Lietuvos asociacija „Kauno Gyvastis“ | Vaidoto g. 115, Kaunas | Neįgaliųjų dienos užimtumas | III, V | 9.00-17.00 val. |
| 8 | Ežerėlio jaunimo ir suaugusių ugdymo centras | Liepų g. 6, Ežerėlis, Šviesos g. 18, Zapyškis | Pagalba neįgaliųjų šeimos nariams | II, III, IV, V | 11.00-20.00 val. |
| 9 | Kauno miesto neįgaliųjų draugija | Kęstučio g. 45, Kaunas, Raseinių g. | - | - | - |
Paslaugų įvairovė ir bendradarbiavimas
Šios organizacijos teikia įvairias paslaugas, įskaitant socialinę, medicininę ir kultūrinę pagalbą, organizuoja renginius, skirtus neįgaliesiems, ir skatina jų integraciją į visuomenę. Jos taip pat bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis ir kitomis NVO, siekdamos užtikrinti, kad neįgalieji gautų reikiamą paramą ir galimybes.
Organizacijos vykdo įvairias programas, kurių tikslas - pagalba krizės paliestiems asmenims. Viena iš programų - „Šilti apsilankymai“. Šia programa siekiama sumažinti senjorų ar kitų asmenų vienatvės jausmą. Programos metu savanoriai lanko asmenis jų namuose.
Viešosios institucijos ir savivaldybių iniciatyvos
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius skelbia konkursus, skirtus Kauno miesto savivaldybės teritorijoje veikiančioms neįgaliųjų organizacijoms. Pavyzdžiui, 2019 m. buvo skelbiamas konkursas neįgaliųjų pavėžėjimo paslaugą teikiančioms organizacijoms lengvajam automobiliui valstybės turto panaudos pagrindais gauti. Automobilį perduoda Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2018 m. Kauno miesto savivaldybėje veikiančiai organizacijai planuojama skirti 9 vietų (iš jų 3 pritaikytos neįgaliesiems), lengvąjį automobilį Peugeot Boxer Combi.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Paraiškas gali teikti organizacijos, kurių teisinė forma yra asociacija. Organizacijos pateikia prašymus iki gegužės 3 d. 16.30 val. į Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyrių, adresu Nemuno g. Atkreipiame dėmesį, kad atrinktai organizacijai automobilis bus skiriamas tik gavus visus reikalaujamus dokumentus ir organizacijai atitikus jai nustatytus reikalavimus. Atrinktai organizacijai bus perduotas automobilis ne mažiau kaip 5 metams, vadovaujantis Lengvųjų automobilių, pritaikytų neįgaliesiems vežti, paskyrimo 2016-2018 metais tvarkos aprašu, patvirtintu Departamento direktoriaus 2016 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr.
Įtraukios bibliotekos, kultūros paslaugų prieinamumas ir teisės aktai
Visos viešosios institucijos įpareigotos įgyvendinti tarptautinių dokumentų nuostatas užtikrinant teikiamų paslaugų prieinamumą skirtingų visuomenės grupių atstovams. Vienas pagrindinių neįgaliųjų teises reglamentuojančių dokumentų - Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (2006), mūsų šalyje ratifikuota 2010 metais. Konvencijoje apibrėžiama paslaugų neįgaliesiems prieinamumo būtinybė, lygių teisių neįgaliesiems užtikrinimas įtraukiant juos į bendruomenes ir galimybės suteikimas prieinamomis formomis pasinaudoti kultūrine medžiaga, dalyvauti kultūriniuose renginiuose ar gauti kultūros paslaugas, pavyzdžiui, teatrų, muziejų, kino, bibliotekų ir turizmo.
Europos Tarybos 2017-2023 m. strategijoje dėl negalios (2016) nurodytos prioritetinės sritys: lygybė ir nediskriminavimas; visuomenės švietimas; prieinamumas; lygybė prieš įstatymą; laisvė nebūti išnaudojamam, nepatirti smurto ir prievartos. Galima teigti, jog prieinamumas yra išankstinė sąlyga, kad neįgalieji galėtų aktyviai naudotis žmogaus teisėmis, visapusiškai ir lygiai su kitais dalyvauti visuomenėje ir įnešti savo indėlį, gyventi savarankiškai ir rinktis visais savo gyvenimo klausimais.
Svarbu pažymėti, kad prieinamumas dažnai vertinamas tik kaip urbanistinės aplinkos pritaikymas neįgaliesiems, tačiau tai yra kur kas platesnė sąvoka, kuri apima ir produktų bei paslaugų prieinamumą, įskaitant būdus, kuriais teikiamos paslaugos.
Bibliotekos kaip įtraukių kultūros paslaugų teikėjos
Bibliotekų galimybės šioje misijoje plačiausios, nes jos turi išplėtotą ir net mažiausiuose miesteliuose veikiantį įstaigų tinklą, siūlo įvairias paslaugas (informacines, kultūrines, edukacines) bei telkia skirtingo amžiaus ir skirtingų socialinių grupių gyventojus (vaikus, suaugusiuosius, negalią turinčius asmenis, senjorus ir kt.).
Šiandieninės visuomenės pokyčiai iš bibliotekų reikalauja skirtingoms visuomenės grupėms priklausančių asmenų, tarp jų ir neįgaliųjų, poreikių tenkinimo bei atsakomybės už indėlį į visuomenės gerovę. Socialinė atskirtis gali būti mažinama didinant pažeidžiamų visuomenės grupių, tarp jų ir neįgaliųjų, įtrauktį į viešųjų organizacijų veiklas, užtikrinant neįgaliesiems lygias dalyvavimo bei paslaugų gavimo galimybes. Šie tikslai skatina viešųjų organizacijų, tarp jų ir bibliotekų, socialinės įtraukties didinimą bei įpareigoja tapti įtraukiomis organizacijomis.
Neįgalieji sudaro ženklų skaičių narių turinčią, nevienalytę visuomenės ir bibliotekų vartotojų grupę. Remiantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikiamais statistiniais duomenimis apie negalios rūšis bei neįgaliųjų skaičių, galima teigti, jog 2017 metais iš viso Lietuvoje buvo 241 861 negalią turintis asmuo. Didžiausią neįgaliųjų grupę (55 proc.) sudaro asmenys, sergantys įvairiomis vidaus ligomis, 27 proc. turi judėjimo negalią, 9 proc. neįgaliųjų serga psichikos ligomis, o po 3 proc. sudaro neįgalieji, turintys intelekto sutrikimų, regėjimo ir klausos negalias.
Dėl to negalią turintys asmenys yra gana didelė visuomenės grupė, kurios informacinių, kultūrinių ir edukacinių poreikių tenkinimas yra vienas socialiai įtraukios bibliotekos tikslų. Siekiant didinti bibliotekų socialinę įtrauktį, būtina užtikrinti jų prieinamumą ir paslaugų atitiktį, skatinti didesnį neįgaliųjų įsitraukimą į bibliotekų veiklas.
Iššūkiai bibliotekų prieinamumo ir organizacijos gebėjimų srityje
Nepaisant per pastarąjį dešimtmetį įvykusių teigiamų pokyčių bibliotekų infrastruktūroje bei paslaugų neįgaliesiems srityje, asmenys, turintys negalią, norėdami lankytis bibliotekose, dalyvauti bibliotekų siūlomose veiklose, dažnai susiduria su neigiamu visuomenės požiūriu, fiziniais barjerais, nepritaikyta infrastruktūra, specialios įrangos ir paslaugų trūkumu. Ši problema ypač ryški mažesniuose miestuose ir regionuose, kurių bibliotekos dažnai nepritaikytos neįgaliesiems aptarnauti, o turimų paslaugų įvairovė neatitinka neįgaliųjų poreikių.
Socialiai įtraukios organizacijos kūrimas pirmiausia reikalauja pokyčių valstybiniu lygmeniu, t. y. Neįgaliųjų įtraukties į bibliotekų veiklas didinimo, kaip ne pagrindinio bibliotekų tikslo, požiūriu išryškėja išorinių - politinių ir teisinių bei vidinių - organizacijos apsisprendimo ir potencialo - veiksnių svarba, nes bibliotekos nėra pelno siekiančios įstaigos, jų biudžetas ribotas ir iniciatyvos, nors ir atliepiančios visuomenės lūkesčius (šiuo atveju paslaugų prieinamumo didinimas, negalią turinčių asmenų socialinės įtraukties didinimas ir kt.), dažnai įgyvendinamos pačių pastangomis.
Dėl to, siekiant įvertinti bibliotekų pasirengimą atliepti joms keliamus reikalavimus dėl socialinės atskirties mažinimo ir neįgaliųjų įtraukties didinimo, yra ypač aktualu išgryninti esminius pokyčių valdymo bibliotekose aspektus, kurie įgalintų jas tapti įtraukiomis organizacijomis. Taip pat aktualu tirti, kaip bibliotekos savo pagrindiniuose veiklos dokumentuose (metiniuose veiklos planuose ir ataskaitose) atliepia valstybės politiką socialinės atskirties mažinimo srityje ir kaip įgyvendina su tuo susijusius pokyčius, siekiant išsiaiškinti, ar bibliotekos, kaip viešąsias paslaugas teikiančios organizacijos, yra pasirengusios plėtoti jau turimas ir kurti naujas paslaugas, ar jos yra kompetentingos priimti laikmečio iššūkius ir tapti socialiai įtraukiomis institucijomis.
Teisiniai ir administraciniai sprendimai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė įsakymo pakeitimo projektą, kuriuo sprendžiama asmenims su negalia aktuali problema. Naujoje tvarkoje numatyta galimybė gauti techninio pritaikymo kompensaciją net ir tais atvejais, kai automobilis buvo pritaikytas dar prieš oficialiai nustatant šį poreikį.
Pasak E. Bingelio, teisinis pagrindas NVO registrui atsirasti buvo sudarytas 2019 m. Seimui priėmus naujos redakcijos NVO įstatymą. Viceministro teigimu, šiuo metu Teisingumo ministerija Vyriausybei yra pateikusi tvirtinti Juridinių asmenų registro nuostatų pakeitimo projektą, kuriuo bus įgyvendintos ir NVO plėtros įstatymo nuostatos. „Pradėjus veikti NVO registrui, kuris leis atskirti NVO nuo kitų ne pelno siekiančių subjektų, bus galima žengti kitus žingsnius dėl duomenų apie NVO rinkimo ir analizavimo. Pavyzdžiui, skaitmenizavus NVO Juridinių asmenų registrui teikiamas ataskaitas, bus galima detaliau analizuoti duomenis apie sektoriaus ekonominę pusę, savanorių, darbuotojų skaičių ir kt.“, - nurodė E.
Tarptautiniai kontekstai ir Lietuvos kultūros išskirtinumas
Lietuva iš daugelio Europos valstybių išsiskiria kultūros paveldu ir natūraliais gamtos turtais: architektūros objektais, įtrauktais į svarbiausius pasaulinius saugomų objektų bei kultūros paveldo sąrašus, žaliuojančiais miškais ir unikaliomis gamtos vietovėmis. Visa tai sukuria unikalią ir vaizdingą Lietuvos kultūrą.
Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 (2015) numatytas tikslas - skatinti taikias ir įtraukias visuomenes darniam vystymuisi, suteikti visiems galimybes reikalauti teisingumo ir kurti veiksmingas, atsakingas ir įtraukias institucijas visais lygiais. Šiame dokumente išryškėja įtraukios ir socialiai atsakingos organizacijos kūrimo svarba.
Gerosios praktikos pavyzdžiai ir tarptautinis bendradarbiavimas
Nevyriausybiniame sektoriuje pristatyti projektai ir tarptautinis bendradarbiavimas skatina NVO stiprinti gebėjimus ir keistis patirtimi. Laikas: 2020 m. lapkričio 6 d. vyko vaizdo konferencija „Nevyriausybinės organizacijos ir nematerialus kultūros paveldas Lietuvoje ir Švedijoje“ su pranešimais apie projektus, tradicijų atgaivinimą ir asociatyvų veikimą.
Pranešime „Nuo pasakojimo prie laužo iki UNESCO“ buvo pristatoma Pietų Švedijoje sėkmingai asociacijos principu veikianti istorijų pasakotojų tinklas, nevyriausybinė iniciatyva, kuri užsimezgė viename festivalyje 1980 m. Šiandien šis tinklas vienija kelias dešimtis profesionalių ir mėgėjų istorijų pasakotojų. Šis tinklas šiandien ne tik reprezentuoja Kronobergo regiono kultūrinę tapatybę, bet yra neatsiejama ugdymo bei mokslo įstaigų veiklos, kultūros renginių dalis. Ši atgaivinta istorijų pasakojimo tradicija 2018 m. įrašyta į UNESCO gerųjų nematerialaus kultūros paveldo veiklų registrą.
Išvados ir praktiniai siūlymai
Šiame straipsnyje pateikiamos įžvalgos gali būti naudingos mokslo bendruomenei (plėtojamas socialiai įtraukios bibliotekos teorinis konceptas) bei viešojo valdymo praktikams, formuojantiems valstybės socialinės įtraukties didinimo politiką, apibrėžiantiems bibliotekų funkcijas šioje srityje, įgyvendinantiems neįgaliųjų socializaciją. Straipsnyje atliktas tyrimas turėtų būti aktualus bibliotekas jungiančioms organizacijoms, bibliotekų vadovams, neįgaliesiems atstovaujančioms NVO.
Šiame tyrime socialiai įtrauki biblioteka suprantama kaip atvira biblioteka, kuri yra visiems prieinama ir rūpinasi visų be išimties visuomenės narių gerove, o ypač tų, kurie patiria socialinę atskirtį. Socialiai įtraukios bibliotekos kūrimas reikalauja politinių sprendimų, finansavimo mechanizmų bei vietinių iniciatyvų, o taip pat aktyvaus NVO dalyvavimo kultūros politikos formavime.
tags: #neigaliuju #nvo #kulturine #veiklaveikla