GLOBOS IR RŪPYBOS NUSTATYMAS LR CK 3.277 str. 1 d. reglamentuoja, jog globa teismo sprendimu skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Šio straipsnio 2 d. numato, kad rūpyba skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Paprastai tariant, globa yra skiriama, kai asmens sveikatos būklė jam neleidžia pačiam kreiptis į teismą dėl pagalbos sau. Dažnu atveju dėl sveikatos būklės toks asmuo jau nesugeba suprasti savo veiksmų ir negali jų valdyti. Tokiu atveju į teismą dėl asmens globos kreipiasi jo šeimos narys (atstovaujantis advokatas), globos institucija arba prokuroras. Rūpyba skiriama teismo sprendimu pačio asmens prašymu, kadangi jo sveikatos būklė jam dar leidžia kreiptis į teismą dėl rūpybos paskyrimo sau.
Todėl mūsų kontoros teisininkai kokybiškai ir profesionaliai ruošia dokumentus į teismą dėl globos arba rūpybos asmeniui paskyrimo. Taip pat surašo prašymus ar sutikimus giminaičių vardu, kurie sutinka būti globėjo ar rūpintojo turto administratoriumi. Tai būtina, kad būtų galima tinkamai rūpintis globojamu asmeniu, tinkamai naudoti jo pensiją ir kitas išmokas bei užtikrinti medicinines paslaugas. Taip pat mūsų teisininkai iki kreipimosi į teismą parengia prašymą Socialiniam paramos centrui dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus įvertinimo. Tai privaloma procedūra. Taip pat kliento vardu gauname visas reikiamas pažymas iš registrų ir gydymo įstaigų. Socialinė globa yra viena iš socialinių paslaugų rūšių ir jos dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą.
Socialinės globos negalima tapatinti su CK 3.238 straipsnyje nustatyta globa. Pagal CK 3.242 straipsnio 1 dalį, teismas pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu, privalo paskirti asmens globėją ir rūpintoją toje srityje. Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, jeigu yra jo rašytinis sutikimas. Globėjas yra globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises be specialaus pavedimo, turi teisę sudaryti sandorius toje srityje.
Šios srities kontekste Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Norėdami nemokamos individualios konsultacijos, galite užduoti klausimą internetu ar užsiregistruoti į susitikimą VU Teisės klinikos biure. Tai vykdoma pagal tarpusavio bendradarbiavimo sutartis su Globos centru. Nuolatinis globotojas - fizinis asmuo, kuris veikia individualiai pagal sutartį su Globos centru. Savivaldybė teikia rekomendacijas ir organizuoja informacinius pokalbius tėvams dėl globos situacijų.
Dažnai pasitelkiamos dvi teisinės priemonės - globa arba rūpyba. Globa - kai asmuo visiškai negali veikti savarankiškai dėl psichinės negalios ar kitų sutrikimų. Rūpyba - kai gebėjimai iš dalies apriboti, o žmogus gali atlikti kasdienius veiksmus, bet sprendimų priėmimo srityse reikalingas rūpintojo sutikimas ar priežiūra. Teismas priima visus sprendimus dėl globos ar rūpybos. Dažnai procesas pradedamas pareiškimu teismui, kurį gali teikti sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos ar rūpybos institucija ar prokuroras. Vietoje, asmuo, kurio pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu yra tikėtina prisitaikyti prie situacijos, turi teisę kreiptis pats.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo pažymėjimo apskundimo tvarka
Kokius dokumentus reikėtų teikti teismui?
Dažniausiai reikalingi šie dokumentai: pareiškimas teismui, medicininės pažymos, asmens dokumentų kopijos, gimimo ar santuokos liudijimai, informacija apie siūlomą globėją, socialinio darbuotojo išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi, bei konsultacijos su teisininku. Ekspertizė yra vienas esminių proceso etapų - teismo psichiatrijos ekspertizė, kuri padeda nustatyti asmens psichinę būklę ir pasirengiamos ekspertizės aktą pateikti teismui. Ekspertizės metu analizuoja medicininius dokumentus, kalbamasi su pačiu žmogumi ir artimaisiais. Ši išvada dažnai tampa pagrindiniu sprendimo pagrindu.
Kaip priimamas teismo sprendimas?
Įvertinęs visus įrodymus, teismas gali atmesti pareiškimą; pripažinti asmenį ribotai veiksniu ir nustatyti rūpybą, paskirti rūpintoją; pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir nustatyti globą, paskirti globėją bei galbūt turto administratoriumi. Sprendimas dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo įsiteisėja per 30 dienų, jeigu nėra apskundžiamas. Vėliau teismas sprendžia globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo klausimą. Nutartis įsiteisėja per 7 dienas.
Kas gali tapti globėju ar rūpintoju?
Globėju ar rūpintoju gali būti tik pilnametis veiksnus, geros reputacijos ir be interesų konflikto asmuo, dažnai artimiausi šeimos nariai. Teismas kreipiasi į savivaldybę dėl įvertinimo: gyvenimo sąlygos, asmeninės savybės, galimybės globoti. Atsižvelgiant į savivaldybės išvadą ir asmens nuomonę, paskiriamas globėjas ar rūpintojas. Globėjas prisiima atsakomybę dėl kasdienių sprendimų, sveikatos priežiūros organizavimo, finansų valdymo, galutinio sprendimo teisės galimos tik gavus teismo leidimą. Rūpintojas padeda priimti sprendimus, konsultuoja ir prižiūri finansinius reikalus, bet nepakeičia asmens sprendimų. Jei aplinkybės pasikeičia, globėjas turi kreiptis į teismą dėl veiksnumo atkūrimo. Netinkamai atliekantis globėjo pareigas gali būti nušalintas ir atsakyti už padarytą žalą. Kreiptis dėl globėjo nušalinimo gali pats neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo, globos institucija ar prokuroras. Globėjas gali būti atleistas nuo pareigų dėl ligos, finansinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių.
Kopimas į teismą: kur kreiptis?
Į teismą galima kreiptis dėl globos, rūpybos arba tėvų atsakomybės. Vienas iš tėvų gali paduoti ieškinį apylinkės teisme pagal nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Jeigu kompetentingo teismo nėra, jurisdikcija priskiriama Stokholmo apylinkės teismui. Prašymas turi būti rašytinis ir pasirašytas pareiškėjo ar jo atstovo; turi būti nurodyta šalis, reikalavimas, įrodymai ir jurisdikcija. Teismai stengiasi spręsti klausimus greitai: gali būti laikinas sprendimas dėl globos ar gyvenamosios vietos, o teismo sprendimus galima skųsti apeliaciniam teismui, o gal net Aukščiausiajam Teismui.
Kokios priemonės taikomos, kai reikia įvykdyti teismo sprendimą?
Vykdymo užtikrinimo procesą dažnai vykdo apylinkės teismas pagal nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Gali būti taikomos priemonės, priverstinis vaiko perdavimas retai taikomas tik esant būtinumui. Reglamentai ir konvencijos, tokios kaip Briuselio II reglamentas, taikomi vykdymo užtikrinimui, o atskiruose atvejuose - 1980 metų Europos konvencija ar 1996 metų Hagos konvencija. Jei sprendimas turi Briuselio II reglamento taikymo statusą, jis pirmiausia pripažįstamas ir įsiteisia be papildomos procedūros, tačiau galima kreiptis dėl sprendimo nepripažinimo ar vykdymo negalimumo Švedijoje arba užsienio teisme.
Taip pat skaitykite: Gidas apie nedarbingumo pažymėjimą
Taip pat skaitykite: ką daryti nesutikus su „Sodros“ sprendimu
tags: #kur #apskusti #netinkamai #skirta #globa