Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, jei manote, kad nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas neteisėtai. Aptarsime realias situacijas ir pateiksime patarimus, kaip elgtis tokiais atvejais.
Į 15min redakciją Skirmantas kreipėsi tikėdamasis, kad jo asmeninės istorijos paviešinimas padės ne tik jam, bet ir kitiems į panašią situaciją pakliuvusiems tėvams. Nuo kovo 16 dienos, užsidarius vaikų darželiams, Skirmanto mergaičių šeimos gydytoja išrašė jam nedarbingumą.
Kovo mėnesį dvejų sulaukusias dvynes valstybinis lopšelis-darželis priims tik nuo naujų mokslo metų pradžios, tad „apšilimui“, kaip įvardijo pats pašnekovas, Skirmantas dukreles nusprendė leisti į privatų Kaune veikiantį vaikų dienos centrą „Pabiručių pasaulis“.
„Sodra“ patvirtino išmokų Skirmantui mokėjimą, nuo kovo 16 iki balandžio 14 dienos jam skirtos dvi išmokos. Tačiau gegužės 6 dieną dvynukių tėvas sulaukė „Sodros“ specialistės skambučio. Ši paprašė atsiųsti sutartį su darželiu, kurį iki karantino lankė dukros. Vyras tai ir padarė, tačiau iš „Sodros“ nesulaukė jokios žinios.
Nedarbingumo panaikinimas ir "Sodros" pozicija
Gegužės 11 dieną „Sodra“ susisiekė su Skirmanto darbovietės buhaltere. Jai atsiųstas toks pranešimas: „Atsižvelgiant į tai, kad jūs 2020-04-30 pateikėte pranešimą ligos išmokai skirti už laikotarpį 2020-04-14-2020-04-30, asmenį gydantis gydytojas neturi galimybės anuliuoti nepagrįstai išduoto nedarbingumo pažymėjimo, todėl prašome jūsų panaikinti NP-SD2 pranešimą, patvirtinantį (šioje vietoje pateiktas Skirmanto vardas ir pavardė - aut. past.) laikinąjį nedarbingumą dėl ligonio slaugymo (epideminės situacijos) už laikotarpį 2020-04-14-2020-04-30, kad būtų galimybė anuliuoti nepagrįstai išduotą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
Taip pat skaitykite: Gidas apie nedarbingumo pažymėjimą
Vadovaujantis Atviros informavimo konsultavimo orientavimo sistemos duomenimis, vaiko priežiūros sutartis su ugdymo įstaiga nepatenka į šį sąrašą, todėl elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduotas nepagrįstai“.
Kaip 15min teigė Skirmantas, „Sodra“ tokiu būdu svetimomis darbdavio rankomis bandė išspręsti klausimą - anuliuoti jam išduotą biuletenį atbuline data. „Darbdavys tai daryti atsisakė, nes kokiu pagrindu jis taip turėtų pasielgti? Aš juk nedirbau tą laikotarpį.
Skambinu aiškintis su „Sodra“ ir gaunu žodinį paaiškinimą, kad biuletenis bus anuliuotas, nes, vadovaujantis teisės aktais, jis negalėjo būti išduotas: darželis nėra ugdymo įstaiga, o vaikų priežiūros įstaiga.
Sakau, jūs man ramiu tonu aiškinat, kad dabar aš beveik mėnesį nuo balandžio 14 dienos liksiu „durniaus vietoj“ be pajamų? Sako: „Na taip...“, - diskusiją su „Sodros“ atstovais perteikė Skirmantas.
Gegužės 19 dieną jis sulaukė oficialaus rašto su sprendimu nebemokėti išmokų bei specialisto skambučio su paaiškinimu ir bandymu pasakyti, kad ir jau spėtas išmokėti išmokas reiktų grąžinti. „Tiesiog pasakiau, kad viską, ką man nori pranešti, praneštų raštu, jog galėtume kalbėtis teisine kalba.
Taip pat skaitykite: Autorių teisių pažeidimo kompensacijos
Aš visa tai traktuoju kaip smūgį šlapiu skuduru per veidą iš valstybės pusės ir demotyvaciją būti pilietišku, mokėti mokesčius ir t.t. Kodėl negali ministerijos ar „Sodros“ „genijai“ susižiūrėti teisės aktų ir juos adaptuoti prie esamos neeilinės situacijos?
Juk biuleteniai naudojami ne pagal tiesioginę paskirtį, o kaip priemonė padėti šeimoms su mažamečiais neeilinės situacijos metu. Arba jei jau dėl kažkokių priežasčių tam tikra grupė tėvų šia priemone negali pasinaudoti, kas, mano supratimu, būtų visiška diskriminacija, - suformuoti iškart aiškią tvarką, kas gali ir kas negali šia priemone pasinaudoti, o ne po mėnesio pradėti ieškoti, kam nebemokėti, ir dar atsiimti tai, kas jau sumokėta.
Gal reikia surinkti biudžetą rugpjūčio išmokoms po 200 eurų, tai yra, balsų pirkimui?“, - ironizavo Skirmantas.
Gegužės 27 dieną jis dar nebuvo grąžinęs „Sodrai“ gautų išmokų. Tikina to nedarysiąs, nes taip ir negavo raštiško reikalavimo, kad turi tai padaryti. Per 20 darbo dienų jis gali apskųsti ir „Sodros“ sprendimą nemokėti išmokų dėl to, kad dukros lankė privatų darželį.
„Girdėjau dėl ruošiamų teisės aktų pataisų, nes šiek tiek pavyko ir pačiam prisidėti, kad ši problema būtų išgirsta Vyriausybėje ir tos pataisos atsirastų. Laukiu, kuo viskas pasibaigs. Jei užsitęs ir sprendimų nebus - skųsiu „Sodros“ raštą. Tam turiu laiko iki birželio 10 dienos“, - paaiškino Skirmantas.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
"Sodros" komentaras dėl situacijos
Susidariusią situaciją 15min pakomentavo tiek „Sodros“, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai. Pasak „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjo Sauliaus Jarmalio, prasidėjus karantinui, „Sodros“ specialistai skubiai turėjo priimti dešimtis tūkstančių sprendimų dėl ligos išmokų skyrimo, kad tėvai, prižiūrintys namuose mažamečius vaikus, kuo greičiau gautų išmokas.
Vienu laikotarpiu net 60 tūkst. tėvų gavo tokias išmokas, o apie 50 tūkst. tėvų ligos išmokas, prižiūrėdami vaikus, gauna iki šiol.
„Apgailestaujame, tačiau pasitaikė ir klaidų, kai išmokos, dėl laiku negautos informacijos, paskirtos neįvertinus visų aplinkybių, kaip antai, darželio statuso švietimo sistemoje. Esant ekstremalioms sąlygoms ir karantino laikotarpiu keičiantis teisiniam reguliavimui, kuriuo atsižvelgiama į gyventojų interesus ir esamuoju laiku sprendžiami anksčiau socialinio draudimo sistemoje nenumatyti atvejai, kartais pasitaiko ir dviprasmiškų situacijų.
Jeigu jau paskyrus išmoką gaunama papildoma informacija arba paaiškėja naujų aplinkybių, kaip antai darželio statusas, sprendimas skirti išmoką gali būti pakeistas. Sprendimas gali būti pakeistas ir pasikeitus taikomam teisiniam reguliavimui, pavyzdžiui, jeigu būtų priimtas sprendimas mokėti išmokas visų darželių, nepriklausomai nuo jų statuso, nelankiusių vaikų tėvams“, - paaiškino S.Jarmalis.
Anot jo, užtikrindami išmokų skyrimą pagal galiojančius teisės aktus, „Sodros“ specialistai siekia bendradarbiauti su klientais, gauti informacijos apie išmokų skyrimui svarbias aplinkybes tiek iš ugdymo įstaigų, medikų, darbdavių, tiek ir iš pačių išmokų gavėjų, bei tuo pačiu gyventojams ir darbdaviams suteikti aktualią informaciją.
Juk, S.Jarmalio teigimu, pirmiausiai nedarbingumo pažymėjimas svarbus darbuotojo ir darbdavio santykiams - pagrindžia darbuotojo neatvykimą į darbą.
„Nors konkrečios situacijos komentuoti negalime dėl asmens duomenų apsaugos, apgailestaujame dėl patirtų nepatogumų ir tikime, kad bus priimtas gyventojo lūkesčius atitinkantis sprendimas“, - vylėsi „Sodros“ atstovas.
Komentarą 15min suteikė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė. Pasak jos, pagal šiuo metu galiojantį Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą karantino metu nedarbingumą sveiko vaiko priežiūrai ir ligos išmoką gali gauti tie tėvai, įtėviai, globėjai, o atskirais atvejais, ir seneliai, kurie yra drausti ligos socialiniu draudimu ir kuriems atsirado būtinybė prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką arba pagal specialiojo ugdymo programą besimokantį vaiką su negalia iki 21 m.
O ar vaikas yra ugdomas pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ar specialiojo ugdymo programą (vaiko negalios atvejais), įrodo mokymosi sutartis atitinkamai programai.
„Tačiau mokymosi sutartis gali būti sudaroma tik tarp vaiko atstovų ir švietimo teikėjo. Švietimo teikėjas - mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas, nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti švietimą. Tokie švietimo teikėjai registruojami Švietimo ir mokslo institucijų registre.
Jeigu įstaigos ar fizinio asmens nėra šiame registre, net jeigu ir sudaryta ugdymo sutartis, nelaikoma, kad vaikas yra ugdomas pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ar specialiojo ugdymo programą. Tai reiškia, kad šiuo atveju „Sodra“ teisingai pritaikė galiojančius teisės aktus“, - paaiškino ministerijos atstovė.
Vis dėlto, anot jos, suprasdama situaciją, kurioje ne dėl savo kaltės atsidūrė tėvai karantino metu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skubos tvarka inicijavo įstatymo pakeitimus, kad karantino metu atsiradus būtinybei prižiūrėti vaikus iki pirmos klasės, būtų galima skirti nedarbingumą ir ligos išmoką, neatsižvelgus į švietimo teikėjo registraciją ar ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas (dėl pradinio ir specialiojo ugdymo nuostatos liktų tos pačios).
„Vyriausybė tokiam mūsų (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos - aut. past.) siūlymui jau pritarė, tačiau pataisos turi būti priimtos Seime ir pasirašytos prezidento. Tėvams ar globėjams, kurių vaikai lankė panašaus tipo „neregistruotus“ darželius ir kurie turėjo neapmokėtą nedarbingumą vaiko priežiūrai, ligos išmokos bus paskirtos atgaline tvarka nuo karantino pradžios už visą nedarbingumo laikotarpį.
Pabrėžtina, kad tokie keitimai galiotų tik ekstremaliosios situacijos ar karantino metu ir baigtųsi atšaukus bent vieną iš jų“, - paaiškino E.Samoškaitė.
Petro istorija: Kova dėl teisybės
Bandote ieškoti teisybės, tačiau kaskart atsimušate į „biurokratijos sieną“? Tokios istorijos autorius yra ir ponas Petras (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas - red. past.).
Istorija prasidėjo susiginčijus dviem kaimynam - ponui Petrui ir poniai Gražinai (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas - red. past.). Į ginčą buvo įtraukta ir policija, kuri užfiksavo susidariusią situaciją.
Greitosios pagalbos iš karto nekvietusi p. Gražina, tik vėliau nuėjo į polikliniką, kur pasiskundė, kad kaimynas Petras jai šulinio kibiru sužalojo galvą. Ponią Gražiną apžiūrėjęs gydytojas nustatė galvos sumušimą ir lengvą galvos smegenų sukrėtimą bei išrašė nedarbingumo pažymėjimą, kuris kelis kartus buvo pratęstas.
Tuo tarpu p. Petrą kaimynė Gražina apkaltino sveikatos sužalojimu ir padavė jį į teismą. Vėliau teismas išsiaiškino ir pripažino, kad jokio sumušimo nebuvo. Teismas p. Petrą išteisino, p. Gražinos apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą, be to, iš kaimynės buvo priteista atlyginti advokatui skirtas išlaidas.
Tačiau p. Petras nurimti dar negali, jis siekia visiškos teisybės - nori, kad būtų panaikinta ir kaimynei už suvaidintą traumą išrašyta nedarbingumo pažyma bei išieškoti neteisėtai gauti ligos pašalpos pinigai - apie 1200 Lt.
Todėl p. Petras, siekdamas išsiaiškinti p. Gražinos nedarbingumo pažymėjimo išdavimo bei ligos pašalpos išmokų mokėjimo pagrįstumą, kreipėsi į daugybę institucijų ir ministerijų, iš kurių, deja, sulaukė tik biurokratinių lozungų bei skirtingų sprendimų, susijusių su tos pačios situacijos vertinimu.
Ponas Petras, vedamas pilietiškų paskatų, siekė, kad Sodra susigrąžintų išmokėtus ligos pašalpos pinigus, kurie, jo manymu, buvo nepagrįstai išmokėti kaimynei Gražinai dėl susimuliuoto nedarbingumo.
Seimas - paskutinė viltis?
Akmenės rajono gyventojas p. Petras kreipėsi ir į Seimo narę A. Zuokienę su prašymu padėti apginti jo teises, kurias sistemingai pažeidinėja įvairios institucijos.
Pilietis Seimo narei skundėsi, kad nors Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro p. Gražinai išduotas nedarbingumas buvo paneigtas teismo sprendimu, o Valstybinė medicininio audito inspekcija (toliau - VMAI) savo išvadose nedviprasmiškai pažymėjo, kad nedarbingumo pažymėjimas išduotas pažeidžiant galiojančius teisės aktus, t.y. gydytojas diagnozę nustatė ir nedarbingumo pažymėjimą išrašė atmestinai įvertinęs pacientės būklę - nesiuntė daryti rentgenogramos, nepaskyrė gydymo, tausojančio ar lovos režimo, tačiau Sodra ir kitos institucijos jam nepateikė reikalingos informacijos, motyvuodamos asmens duomenų apsauga, bei nesiėmė jokių veiksmų, išsiieškant iš gydymo įstaigos galimai neteisėtai išduoto nedarbingumo pažymėjimo pagrindu p. Gražinai išmokėtą ligos pašalpą.
Seimo narė A. Zuokienė neliko abejinga ir kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, LR Sveikatos apsaugos ministeriją, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, VŠĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ir galiausiai į LR Seimo kontrolierių.
Šiais ir kitais raštais siekta išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, kodėl jam nebuvo suteikta išsami informacija, kuo remiantis nebuvo siekiama išsiieškoti tariamai nepagristai išmokėtos ligos pašalpos, taip pat aiškintasi, ar p.
Ilgų susirašinėjimų su įvairiomis institucijomis formalūs rezultatai yra tokie, kad, pirma, remiantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, Sodra, atsakydama į p. Petro paklausimus, negali atskleisti visų p. Gražinos laikinojo nedarbingumo suteikimo ir įgyvendinimo aplinkybių, taip pat VMAI išvadų.
Antra, nors Sodrai ir jos teritoriniams skyriams suteikta teisė vykdyti laikinojo nedarbingumo kontrolę, o VMAI viena iš funkcijų yra kontroliuoti sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, tačiau inspekcija atlikusi tyrimą Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre galėjo tik teikti Sodrai išvadas apie p. Gražinai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, bet ne apie jai išduotų nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir tęsimo pagrįstumą, nors pažeidimų šioje srityje tikrai buvo pastebėta.
Ar tai reiškia, kad formalios institucijų įgaliojimų ribos leidžia užmerkti akis, matant pažeidimus?
Trečia, kadangi gydytojų išduotas nedarbingumo pažymėjimas yra pagrindas skirti ligos pašalpą, todėl pašalpa yra mokama nepriklausomai nuo nedarbingumo priežasties ar nedarbingumo pažymėjime nurodyto ligos kodo. Taigi, vadovaujantis laikinojo nedarbingumo ekspertizę reglamentuojančiais teisės aktais, priimti sprendimai dėl asmens nedarbingumo yra išimtinė gydytojo bei asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos teisė ir pareiga.
Tai reiškia, kad nedarbingumo pažymėjimą skiriantis gydytojas ir jo kolegos sprendžia, ar pagrįstai buvo paskirtas nedarbingumas bei pašalpa. Be to, ginčijamus, koks ir yra šis atvejis, laikinojo nedarbingumo ekspertizės klausimus turėtų nagrinėti ir spręsti Sodros teritoriniai skyriai.
Taigi, jei yra nustatomas pažeidimas, pašalpų sumas, išmokėtas pagal nepagrįstai išduotus ar tęstus pažymėjimus, Sodros teritoriniai skyriai teisės aktų nustatyta tvarka išsiieško iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios paskyrė nedarbingumą ir pašalpą.
Tačiau Sodros atstovų teigimu, jokių pažeidimų, skiriant nedarbingumą p. Gražinai, jie neužfiksavo. Gindami savo poziciją, Sodros atstovai teigė, kad p. Petro Sodrai pateiktoje teismo nutartyje ir M.Romerio universiteto teismo medicinos instituto ekspertizės akte nurodoma tik tai, kad negalavimai nėra trauminio pobūdžio, tačiau negalavimų buvimas nebuvo paneigtas, todėl Sodra neturėjo pagrindo teigti, kad p. Gražina apsimetė sergančia.
Be to, Sodros direktorius informavo, kad pagal gydytojų įrašus p. Gražinai nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas dėl sveikatos sutrikimų, todėl pažymėjimas buvo išduotas teisėtai ir ligos pašalpa išmokėta pagrįstai.
Ar Sodros darbuotojai į šią problemą pasižiūrėjo formaliai, ar iš tikrųjų ėmėsi tyrimo dėl galimai neteisėtai išduoto nedarbingumo pažymėjimo ir nepagrįstai skirtos ligos pašalpos? Atsakymus į šiuos klausimus p.
Be to, reikia pažymėti, kad LR Seimo kontrolieriaus, į kurį su prašymu ištirti p. Petro skundą dėl biurokratizmo kreipėsi Seimo narė A. Zuokienė, tyrimo metu nustatyta, kad viešojo administravimo pareigūnai savo funkcijas vykdė pagal savo kompetenciją bei galiojančius teisės aktus.
tags: #kur #apskusti #del #neteisetai #isduoto #nedarbingumo