Europos socialinė chartija - tai tarptautinė sutartis, skirta socialinėms teisėms įtvirtinti. Šią chartiją papildo trys protokolai, priimti 1988, 1991 ir 1995 metais. Chartija ir pirmasis protokolas įtvirtino dvi socialinių teisių grupes:
- Teises, susijusias su darbo sąlygomis (nediskriminavimas priimant į darbą, priverstinio darbo draudimas, su motinyste susijusios teisės, teisė į tinkamas darbo sąlygas ir teisingą atlyginimą ir kita).
- Teises, susijusias su socialinėmis garantijomis bei tam tikrų grupių apsauga (teisė į sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą, socialinę paramą ir medicinos pagalbą, vaikų ir paauglių teisė į apsaugą nuo fizinių bei moralinių pavojų ir kita).
Valstybės privalo priimti mažiausiai 5 iš 7 būtinųjų Europos socialinės chartijos straipsnių (arba mažiausiai 6 iš 9 1996 m. pataisytos Chartijos straipsnių). Būtinieji straipsniai apima teisę į darbą, teisę jungtis į organizacijas, teisę į kolektyvines derybas, teisę į socialinę apsaugą, teisę į socialinę paramą ir medicinos pagalbą, šeimos teisę į socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugą, darbuotojų migrantų ir jų šeimų teisę į apsaugą ir paramą.
1996 m. papildant Chartiją, įtraukta naujų socialinių teisių, tokių kaip teisė į apsaugą darbo sutarties nutraukimo atveju, darbuotojų teisė į savo reikalavimų gynimą darbdavio bankroto atveju, teisė į orumą darbe, teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties, teisė į būstą ir kita.
Chartijoje numatytas kontrolės mechanizmas, apimantis valstybių teikiamus pranešimus apie tai, kaip įgyvendinamos Europos socialinės chartijos nuostatos, bei kolektyvinių skundų sistema. Kolektyviniai skundai galimi, jei valstybė ratifikavo Chartijos 1995 m. protokolą arba pripažino pataisytos Chartijos D straipsnį, įtvirtinantį kolektyvinių skundų sistemą.
Lietuva Europos socialinę chartiją pasirašė 1997 m., ratifikavo 2001 m. gegužės 15 d., o Chartija įsigaliojo 2001 m. rugpjūčio 1 d. Straipsniai, kurių Lietuva įsipareigojo laikytis, nurodyti įstatyme "Dėl 1996 m. Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo".
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Socialinių teisių ir Europos socialinės chartijos gyvybiškai svarbus vaidmuo Europoje
Neįgaliųjų socialinė integracija ir savivaldybių koordinatoriaus vaidmuo
Lietuvos Respublikos Seime svarstomas įstatymo projektas, kuriuo siekiama papildyti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą nauju straipsniu, numatančiu savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybę. Šios pareigybės įsteigimas savivaldybių administracijose turėtų prisidėti prie nuoseklaus ir koordinuoto įstatymais nustatytų savivaldybių funkcijų vykdymo, įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką.
Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą papildyti 161 straipsniu „Savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatorius“, kurio 1 dalyje numatyta, kad Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytų neįgaliųjų teisių įgyvendinimui užtikrinti ir neįgaliųjų socialinės integracijos politikos įgyvendinimo funkcijai atlikti savivaldybių administracijose steigiamos savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus (toliau - Koordinatorius) pareigybės.
Koordinatoriaus pareigybės įsteigimas savivaldybių administracijose prisidėtų prie įstatymais nustatytų savivaldybių funkcijų, įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką, nuoseklaus ir koordinuoto vykdymo (pavyzdžiui, sąlygų savivaldybės teritorijoje gyvenančių neįgaliųjų socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymo (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 14 punktas), bendradarbiavimo su neįgaliųjų nevyriausybinėmis organizacijomis skatinimo (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktas) ir kt.).
Tačiau pažymėtina, kad siūlomo 161 straipsnio 1 dalyje nėra pakankamai aiškiai atkleista Koordinatoriaus pareigybės paskirtis ir koordinavimo funkcijos esmė, t. y. kokius veiksmus ir veiklos priemones Koordinatorius derins ir koreguos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad neįgaliųjų teises reglamentuoja ir kiti šioje dalyje nepaminėti tarptautiniai dokumentai, pavyzdžiui, Europos socialinė chartija (pataisyta), ratifikuota Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl 1996 metų Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo“.
Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlomo 161 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Koordinatoriaus pareigybės aprašymas tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu tipiniu Koordinatoriaus pareigybės aprašymu. Siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, taip pat siekiant užtikrinti, kad visose savivaldybėse dirbtų vienodą kvalifikaciją turintys Koordinatoriai, siūlytina šioje dalyje nustatyti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato Koordinatoriaus pareigybės kvalifikacinius reikalavimus.
Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlomo 161 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Koordinatorius yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų tarnybos sąlygos ir tvarka nustatyta Valstybės tarnybos įstatyme, o savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai yra atskaitingi savivaldybės administracijos direktoriui.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojų, dirbančių savivaldybės administracijoje, atskaitingumo santykis yra sureguliuotas Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje, siūlytina tikslinti 161 straipsnio 3 dalį, paliekant tik nuostatą, kad Koordinatorius yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nėra numatyta Koordinatoriaus pareigybė, o Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo kartu su šiuo Įstatymo projektu nesiūloma keisti, todėl lieka neaišku, kokiai valstybės tarnautojų pareigybių grupei būtų priskirta ši pareigybė ir koks pareiginės algos koeficientas (bazinis dydis) būtų taikomas Koordinatoriaus pareigybei (praktikoje galėtų susidaryti situacija, kai skirtingose savivaldybėse analogiška pareigybė būtų priskiriama skirtingoms pareigybių grupėms, o valstybės tarnautojai, vykdantys identiškas funkcijas, gautų skirtingą darbo užmokestį).
Įstatymas, išskyrus tam tikras dalis, įsigalioja 2023 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir savivaldybių institucijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. turi priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Pagrindiniai Europos socialinės chartijos aspektai
Apibendrinant, Europos socialinė chartija yra svarbus instrumentas užtikrinant socialines teises Europoje, o Lietuva, ratifikavusi šią chartiją, įsipareigojo laikytis jos nuostatų. Naujas įstatymo projektas dėl neįgaliųjų socialinės integracijos ir savivaldybių koordinatoriaus pareigybės įsteigimo yra žingsnis link geresnio neįgaliųjų teisių užtikrinimo ir integracijos į visuomenę.
tags: #europos #socialineje #chartijoje #1996