Smurtas artimoje aplinkoje išlieka opia problema Lietuvoje, ypač Naujųjų Metų laikotarpiu. Moterų informacijos centras teigia, kad Naujųjų Metų naktį pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius išauga virš 100, t. y. dvigubai nei įprastą savaitgalį. Tam įtakos turi alkoholinių gėrimų vartojimas.
Policijos duomenimis, pernai per Kalėdų šventes, gruodžio 24-26 dienomis, Lietuvoje registruoti 766 smurto artimoje aplinkoje pranešimai (vidutiniškai 255 per parą). Ilgąjį Naujųjų metų savaitgalį, 2023 metų gruodžio 30 - 2024 metų sausio 1 dienomis, registruota 890 pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Policija teigia, kad paprastai gruodžio mėnesį užregistruojama daugiau kaip 5 tūkst. smurto artimoje aplinkoje pranešimų (2023 metų gruodžio mėnesį - 5 tūkst. 27, 2022 metų gruodžio mėnesį - 5 tūkst. 159). Nuo 2023 metų gruodžio 23 dienos iki 2024 metų sausio 1 dienos užregistruoti 2 tūkst. 353 pranešimai: gruodžio 30 dieną - 233, gruodžio 31 dieną - 231, šiemet sausio 1 dieną - 426 pranešimai.
Pirminiais duomenimis, 2023 metais užregistruota daugiau kaip 54 tūkst. pranešimų dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejų (vidutiniškai apie 145-150 per parą).
#SKPC pagalba patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje I Specializuotos kompleksinės pagalbos centras
Smurtas prieš moteris: ES tyrimo duomenys
ES lygmens tyrimas apie smurtą prieš moteris paskutinį kartą buvo atliktas 2014 metais. Išsamioje apklausoje dalyvavo daugiau nei 114 tūkstančių moterų 27 ES šalyse. Interviu metu jų buvo teiraujamasi ne tik apie fizinį, bet ir apie psichologinį, seksualinį smurtą, taip pat seksualinį priekabiavimą darbe.
Lyginant duomenis galima pastebėti pokyčius ir Lietuvoje. FRA duomenimis, ketvirtadalis moterų Lietuvoje yra patyrusios fizinį ir / arba seksualinį smurtą. Pavyzdžiui, 2014 m. fizinį ir / arba seksualinį smurtą teigė patyrusios 31 proc. moterų. Nors šių metų duomenys rodo, kad fizinio ir seksualinio smurto atvejus įvardijo mažiau - 25 proc. - moterų, visgi toks pokytis per dešimtmetį yra mažas.
Taip pat skaitykite: Esminiai pensijų pakeitimai
Tyrimas parodė, kad fizinį ir / ar seksualinį intymaus partnerio smurtą patyrė 17 proc. apklaustųjų. Skaičiai šokteli moterų paklausus apie intymaus partnerio psichologinį smurtą. Jo apraiškas teigia patyrusios 30 proc. respondenčių Lietuvoje. Apskritai, bent vieną iš trijų intymaus partnerio smurto rūšių patyrė 31 proc.
Didesnis teigiamas pokytis pastebimas intymaus partnerio psichologinio smurto rodikliuose - 2014 m. jį teigė patyrusios 51 proc. Lietuvos respondenčių, 2024 m. - 30 proc. Kita vertus, teigiamus pokyčius reikia vertinti atsargiai, nes smurto rodikliai priklauso ir nuo kitų tapatybės bruožų. Pavyzdžiui, kitas Tarnybos tyrimas atskleidė, kad smurto tikimybė gali išaugti, jei moteris turi negalią.
Statistika
- Patyrusios fizinį smurtą atskleidė 15 proc. dalyvių. ES vidurkis šiuo klausimu siekia 13,5 proc.
- Seksualinio smurto patirtis įvardijo 10 proc. respondenčių Lietuvoje.
Visuomenės požiūris ir aukų kaltinimas
Kalbant apie smurto patirtis svarbu paminėti visuomenės požiūrį, kuris dažnai turi įtakos smurto pateisinimui, aukų kaltinimui. Paaiškėjo, kad net 43 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje sutinka, kad jei moteris patiria seksualinį smurtą, kai yra apsvaigusi, ji bent iš dalies pati yra už tai atsakinga. 30 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad moterys dažnai išsigalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą ar išprievartavimą.
Deja, su abiem teiginiais Lietuva yra viena „pirmaujančių“ Europos Sąjungos šalių kontekste. Esame vieni labiausiai linkusių į aukų kaltinimą ir smurto pateisinimą, gyventojų nuostatos taip pat rodo dažną netikėjimą aukomis. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl smurtą patyrusios moterys nedrįsta pranešti apie įvykį teisėsaugai ar kreiptis pagalbos.
Smurtas prieš vaikus
Nustatyta, kad pernai Lietuvoje nuo smurto nukentėjo virš 3 tūkst. vaikų, tad per vieną dieną Lietuvoje smurtą vidutiniškai patiria maždaug 8 vaikai. Anksčiau pranešimų dėl galimų pažeidimų kasmet vis daugėdavo, o pernai skaičius stabilizavosi.
Taip pat skaitykite: Autizmas Lietuvoje: kur kreiptis?
Teisinės priemonės ir apsaugos orderiai
Siekiant efektyviau kovoti su smurtu artimoje aplinkoje, 2023 m. liepos 1 d. Lietuvoje įtvirtintas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Ši prevencinė priemonė, nukreipta į greitą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų apsaugą.
2023-ųjų liepą pradėjęs galioti vadinamasis smurto orderis vien per pirmą pusmetį buvo skirtas daugiau nei 10,5 tūkst. kartų, iš jų - daugiau nei 7 tūkst. kartų jis buvo paskirtas tiems patiems asmenims pakartotinai. Antrasis orderio taikymo pusmetis buvo toks pat intensyvus, tad iki šių metų liepos, tai yra per pirmuosius šios priemonės veikimo metus, iš viso buvo skirta daugiau kaip 20 tūkst. orderių. Ne visais atvejais orderiai skirti aukų partneriams, tačiau visi jie žymi smurtą artimoje aplinkoje.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia: „Skirti 10 tūkst. 747 orderiai 7 tūkst. 343 asmenims. Kai kuriems išduotas ne vienas orderis, o pvz. vienam asmeniui orderis buvo skirtas net aštuonis kartus. Yra asmenų, kuriems orderiai skirti po du ir daugiau kartų“.
Pasak R. Matonio, 73,3 proc. orderių gavusių asmenų yra pavojų keliantys neblaivūs gyventojai. „Jiems išduoti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai. Policijos pareigūnai užtikrina, kad tokie asmenys būtų iškeldinti iš gyvenamosios vietos, jiems suteikia informaciją apie artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, kontroliuoja, kaip pavojų keliantis asmuo laikosi įpareigojimo išsikelti“, - sako policijos atstovas.
Orderis išduodamas, kai nusikaltimo fakto nenustatoma, bet pagal policijos algoritmus tikėtina, kad toje šeimoje gal kilti smurto grėsmė ateityje. Orderis gali būti skundžiamas teismui.
Taip pat skaitykite: Kas keičiasi „Sodroje“?
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai gavo 56 skundus dėl smurto artimoje aplinkoje orderio, šiemet jau gauti du skundai. „2023 metais visiškai ar dalinai patenkinti 27 iš 56 skundų“, - BNS informavo teismo atstovas Giedrius Janonis. Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė BNS informavo, kad praėjusiais metais, nuo liepos 1 dienos, kai įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, teisme buvo gauti 58 skundai, 20 iš jų buvo patenkinti, panaikinant asmenims nepagrįstai skirtus smurto orderius.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla yra sakęs, kad išduotų orderių skaičius parodo realią smurto artimoje aplinkoje situaciją.
Stambulo konvencija ir ankstyvoji prevencija
Deja, bijome tai pripažinti, apie tai kalbėti. - Siekiant efektyviau kovoti su smurtu artimoje aplinkoje, 2023 m. liepos 1 d. Lietuvoje įtvirtintas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.
Konkrečiau, tai - ankstyvosios prevencijos priemonė. Vis dėlto tam, kad smurto orderis būtų taikomas, turi būti atitiktos tam tikros sąlygos - ši prevencijos priemonė yra taikoma tik smurto artimoje aplinkoje ribose. Jeigu moteris susiduria su rizika patirti smurtą arba jį jau patyrė, tačiau kartu su vyru negyvena, pagal dabartinį reglamentavimą ši prevencinė apsaugos nuo smurto priemonė jai nėra taikoma.
Mes vis dar bijome kalbėti apie ankstyvąją prevenciją, kuri, sakykime, numatyta Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos bei kovos su juo, vadinamojoje Stambulo konvencijoje. Esame viena iš nedaugelio ES šalių, neratifikavusių Stambulo konvencijos. Kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis vis dar siekiame, kad situaciją keistųsi.