Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“, bendradarbiaudama su Alytaus miesto savivaldybe, organizavo neįgaliųjų bendruomenės sąskrydį „Už miestą tau ir man“ Alytuje. Renginio globėjas - Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis. Renginio partneriai: Alytaus jaunimo centras, Alytaus miesto teatras, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Lietuvos neįgaliųjų draugija. Tai skirtumus dėl negalios ištrinantis socialinės ir kultūrinės įtraukties renginys, vienijantis turinčius ir neturinčius negalios moksleivius, jaunimą bei įvairaus amžiaus meno mėgėjus ir amatininkus. Mes esame už visiems patogų, kuriantį miestą ir kviečiame jame veikti kartu.
Renginiai ir veiklos
Birželio 16 d. Alytaus jaunimo centre vyko šio renginio startas. Jis buvo skirtas draugijos „Guboja“ veiklos 30-čiui Alytuje paminėti. Šiame renginyje gausiai dalyvavo Alytaus miesto moksleiviai, Alytaus jaunimo centro lankytojai bei neįgaliųjų organizacijos, įstaigos. Pradžioje buvo atidaryta jungtinė Alytaus gubojiečių (asociacijos Alytaus „Guboja“ ir Socialinių paslaugų centro Neįgaliųjų dienos centro) kūrybos darbų paroda, parodytas VšĮ „Mažoji guboja“ (sutrikusio intelekto asmenų) judesio teatro spektaklis „Sugrįžimai“ (režisierius Povilas Krivickas). Po spektaklio vyko trumpa diskusija „GALIU/NEGALIU. REIKIA/NEREIKIA“ bei jungtinis visų renginio dalyvių flešmobas, kurį vedė Alytaus jaunimo centro šokių studija ,,Tau“.
Birželio 17 d., Alytaus miesto šventės metu, Dainų slėnio pieigose (Šilo gatvės scena) vyko neįgaliųjų bendruomenės sąskrydžio „Už miestą tau ir man“ tęsinys. Susirinkusius savo daina pasitiko dainininkas Jurgis Brūzga. Šilo scenoje koncertavo nacionalinis ,,Spalvų muzikos“ orkestras (vyr. dirigentas Romualdas Brūzga) ir grupė iš Panevėžio „Nešpėtni bernai“; Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos kolektyvai - vyrų vokalinis ansamblis iš Kauno „Bičiuliai“ (vadovas Vytautas Brušnius), vokalinis ansamblis iš Prienų „Puriena“ (vadovė Onutė Matusevičiūtė), folkloro ansamblis „Ramočia“ iš Kelmės (vadovas Valdas Rutkūnas); Alytaus miesto neįgaliųjų draugijos ansamblis „Dzūkijos atgaiva“ (vadovas Kęstutis Baranauskas), Lazdijų rajono neįgaliųjų draugijos ansamblis ,,Atjauta“ (vadovas Robertas Vilkauskas), Alytaus jaunimo centro šokių studija ,,Rūta“ (vadovė Rūta Mekišaitė), dainininkė iš Alytaus Jūratė Mokrecovaitė, duetas „Vėjų rožė“, Grazzy Eye, Morning Dew ir Ignas Skudrickas iš Vilniaus. Smagu, kad renginyje apsilankė, dalyvius pasveikino Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Giedrius Griškevičius.
Renginio metu vyko asmenų su negalia kūrybos darbų mugė, kurioje dalyvavo Alytaus miesto socialinių paslaugų centras, VšĮ Alytaus neįgaliųjų užimtumo dienos centras, VšĮ LASS pietvakarių centras, LASS Klemės rajono filialas, Alytaus rajono neįgaliųjų draugija. Sąskrydžio dalyviai taip pat įsiliejo į Alytaus miesto šventės dalyvių eiseną, kitas veiklas.
Pasak Rokiškio neįgaliųjų draugijos vadovo Algio Veikšio, rengti šventę Jūžintuose - vietos seniūno Vytauto Stakio idėja. „Ačiū seniūnui už tai, jog svariai prisidėjo prie to, kad šventė tapo respublikine, tradicine, o dalyvių kasmet gausėja“, - džiaugėsi A. Veikšys. Anot pašnekovo, praėjusiais metais į sąskrydį suvažiavo per 400 dalyvių, o šiemet tikimasi apie 600. „Šventės programa sudaryta, o kiek draugijų kolektyvų pasirodys tiksliai, paaiškės liepos pradžioje“, - sakė A. Seniūno V. Stakio teigimu, Jūžintų bendruomenė šiemet yra šventės generalinis rėmėjas.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
„Šventės programoje numatomos šv. Mišios Jūžintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje, giedos Jūžintų sakralinės muzikos choras „Aleliuja“, vadovaujamas Vilmos Likienės. Na, o po Mišių šventė persikels prie ežero, į koncertinę programą, kurioje pasirodys neįgaliųjų draugijų skyriai, o šventę vainikuos atlikėjo, mūsų krašto ambasadoriaus A. Rimiškio koncertas. Šventę ves Rita Rimiškienė“, - vardijo V. Stakys. Na, o kaip prie renginio organizavimo prisideda Obelių socialinių paslaugų namai? Pasak Jūžintų bendruomenės pirmininko Jono Rubikio, norisi, kad šventė pritrauktų ne tik kuo daugiau svečių iš kitų rajonų, bet ir „užkurtų“ gerą nuotaiką Jūžintų miestelio gyventojams, čia atvykti norėtų kuo daugiau ir pačių rokiškėnų. „Rugpjūčio antrąją laukiame“, - kvietė J. Rubikis.
R. Zabitienė neslepia jau seniai puoselėjusi mintį sukviesti draugėn Klaipėdos apskrities neįgaliuosius, surengti jiems šventę, suteikti galimybę artimiau susipažinti, pabendrauti. Pasak jos, po visą Lietuvą išsisklaidę panašaus likimo žmonės taip retai susieina, kartu pabūna, savo džiaugsmais ir vargais pasidalija. Tad pernai galutinai ir apsisprendė: daugiau šio susitikimo nebeatidėlios. Kai savivaldybei pateikė projektą, jau žinojo - viešnagė Skuodo rajone bus ne tik smagi, bet ir turininga. „Tam, kad gerai praleistume laiką, pamatytume unikalius gamtos objektus, paragautume išskirtinių valgių, visai nebūtina vykti į svečias šalis. Įspūdingi vaizdai atsiveria čia, Lietuvoje, mūsų Skuodo rajone“, - sako R. Zabitienė.
Neįgaliųjų draugijos pirmininkė iš anksto sudėliojo svečių viešnagės maršrutą: savo rajono pristatymą pradės nuo Šilalės kūlio, penkto pagal dydį akmens Lietuvoje, parodys išlikusius dubenėtuosius ir aukuro akmenis. Paskui visų lauks Šauklių tundra - 82 hektarus užimantis akmenynas su jame augančiais kadagiais. Pirmininkė žinojo, kad čia įrengtu pažintiniu taku galės leistis net neįgaliojo vežimėliais judantys bičiuliai - per pelkėčiausią kadagyno vietą nutiestas 600 m pažintinis takas. Jei pasiseks, gal pamatys bent vieną iš pernai Šauklių tundroje apgyventų 20 muflonų. O kad svečiai kuo daugiau įspūdžių patirtų, pagalbos kreipėsi į Salantų regioninio parko administraciją. Vyriausiasis specialistas Andrius Kazlauskas geranoriškai sutiko neįgaliuosius, parko įžymybes legendomis ir įdomiais pasakojimais apipynė. Pirmoji pažintis su akmenuotuoju Skuodo rajonu paliko išties malonių įspūdžių.
Sutikimas ir bendrystė
Dar smagiau visi pasijuto, kai suėjo ir suvažiavo į renginio vietą - šalia pražydusiomis lelijomis pasipuošusio tvenkinio įsikūrusią erdvią poilsio aikštelę. R. Zabitienė pasirūpino, kad visi čia pasijustų laukiamiausiais svečiais. „Norėdami parodyti žmonėms su negalia ir svečiams iš kitų rajonų jau daugelio primirštas tradicines žemaičių krašto dainas, žaidimus į renginį pakvietėme Mosėdžio folkloro ansamblį, kurio repertuarą sudaro žemaičių krašto folkloras, pačių ansambliečių dar vaikystėje dainuotos, iš tėvų, senelių išmoktos dainos, rateliai, žaidimai“, - sumanymais dalijosi R. Zabitienė. Dėl bendrystės mosėdiškiai dar labiau paįvairino savo programą ir draugišką pagalbą. Tautiniais drabužiais pasipuošęs kolektyvo jaunimas atvykusiems segė pagarbą ženklinančias žalias juosteles, o ansamblio dainininkai svečius dainomis pasveikino.
Ir pati Šauklių bendruomenė svetingai priėmė neįgaliųjų sąskrydžio dalyvius. Skulptorė, keramikė Renata Jankauskienė renginio dalyvius pasitiko savo žiestais lietuviškais, baltiškais ornamentais papuoštais juodosios keramikos gaminiais. Puodynės, dubenėliai, ąsočiai, puodeliai, lėkštutės, vazelės - nuo akmens amžiaus mus lydinčių amatų atgarsiai. R. Jankauskienė pasakojo, kad Šauklių senųjų amatų centre ir ekskursijas priima, ir edukacines valandėles organizuoja - artina tautos paveldą prie kiekvieno mūsų. Jeigu neįgalieji susidomėtų - jos dirbtuvių durys visiems atviros.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Šauklių bendruomenės pirmininkė Dalė Apulskienė iš visos apskrities atvykusiems svečiams siūlė be arbatos iš ką tik aplankyto Šauklių kadagyno namo negrįžti. Pasak jos, tokių ekologiškų žolelių niekur kitur nerasi - vienas kadagys 3 kv. m atstumu orą išvalo, o čia juk visas kadagynas veši, todėl vaistažolės sukaupia didžiulę gydomąją galią.
R. Zabitienė ir dar daugiau netikėtumų žadėjo: svečių laukė Skuodo krašto kulinarinis paveldas. Ne visi buvo ragavę šio krašto patiekalų: žemaitiško kastinio, valgomo su neluptomis bulvėmis, spirginės, kareiviškos košės su patarmasu ir kitų gardėsių.
Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Šilutės ir pačių skuodiškių neįgaliųjų draugijos taip pat ne tuščiomis susirinko: kas savo auksarankių kurtais darbeliais stalus nuklojo, kas dainininkų kolektyvą draugėn pasikvietė, muzikantų ar pasakorių nepamiršo. Kai visi jaukiai įsikūrė, mosėdiškiai folkloro puoselėtojai darsyk visus aplankė, pakalbino, dainomis, šmaikščiu žodžiu apdovanojo. Atrodė, kad šie žmonės seniai vieni kitus pažįsta, bendrą kalbą randa, kad juos sieja nuoširdi bendrystė.
Svarbiausi akcentai
- Draugystės ir bendrystės skatinimas
- Kultūrinis ir socialinis įtraukimas
- Neįgaliųjų kūrybos pristatymas
- Regioninio paveldo puoselėjimas
Šventinė renginio programa prasidėjo Skuodo rajono neįgaliųjų draugijos moterų ansamblio „Krantų gėlė“ atlikta daina apie Skuodą prie Bartuvos. Skambėjo ir kiekvienam savą tėviškę menančios melodijos. Dainavo ir Mosėdžio folkloro ansamblio dainininkai, ir iš Šilutės atvykęs kolektyvas „Kvietkelės“.
Atlikėjus pakeitę svečiai - Skuodo rajono savivaldybės atstovės - vicemerė Daiva Budrienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Valerija Stanienė, neįgaliųjų projektais besirūpinanti vyriausioji specialistė Juliama Škimelienė, Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko, Klaipėdos apskrities neįgaliųjų draugijų vadovai Laima Dulkytė, Vladas Alsys, Antanas Juškėnas, Antanas Šiupinys džiaugėsi gražia draugystės susitikimo iniciatyva, vylėsi, kad renginys taps tradiciniu. Visiems garbiems svečiams bendruomeninės šventės organizatoriai įteikė po nediduką ką tik iškeptos duonos kepalėlį - „varnelę“, darsyk sugrįžti ir Mosėdyje apsilankyti kviečiantį leidinį.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Šventės šurmulyje dėmesį traukė gražus skirtingų kartų sutarimas. Mosėdžio folkloro ansamblio, į kurio veiklą įsitraukę ir jauni, ir pagyvenę tradicijų puoselėtojai, pavyzdys tarytum užkrėtė ir kitus. Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugijoje taip pat gražiai tarpusavyje sutaria kelios kartos, viena kitą papildo. Jų iniciatyvumas puikiai dera su gyvenimiška išmintimi, o entuziazmas - su patirtimi.
Spalvų ir džiugių emocijų renginiui suteikė moterų šokių kolektyvas „Domino“. Kelis sykius pasirodžiusios šokėjos vis keitė aprangą, kad renginio dalyviams suteiktų daugiau teigiamų emocijų, malonių įspūdžių. Kolektyvą subūrusios ir jau 14 metų jam vadovaujančios Vidos Žukauskės teigimu, šokių grupė prasidėjo nuo jogos užsiėmimų. „Norėjosi ne tik asanas, kitus pratimus atlikti, bet juos paįvairinti judesiais, žingsneliais, - pasakojo vadovė. - Taip ir išaugome į šokių grupę.“ Jau 10 metų moterys koncertuoja „Domino“ vardu pasivadinusios. Kolektyvo narės keičiasi, tačiau grupės branduolys išliko.
„Domino“ narės ne tik įvairias šventes savo pasirodymais paįvairina. V. Žukauskė neabejoja, kad šokis - puiki terapija. Prieš 7-erius metus į kolektyvą netikėtai pasiprašė po kelių patirtų insultų neįgaliojo vežimėliu judėjusi Fausta Gečienė. Pirmasis insultas moterį ištiko, kai jai buvo vos 28-eri, auginant metukų sūnelį. „Aš noriu šokti“, - nedrąsiai ištarė moteris. Choreografės išsilavinimą turinti V. Žukauskė neišsigando, jos neatstūmė. „Šokis daro stebuklus“, - drąsiai tvirtina „Domino“ vadovė. Ir kaip nepatikėsi jos žodžiais, kai Fausta šiandien - viena pagrindinių kolektyvo šokėjų. Jos kūną kausčiusio paralyžiaus - nė ženklo. Moteris šoka, šypsosi, pati džiaugiasi gyvenimu ir kitus džiugina.
Teigiamu meno terapijos poveikiu neabejoja ir jau garbaus amžiaus sulaukusi Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugijos narė, vokalinio ansamblio „Pagairės“ dainininkė Adelė Medutienė. Muzika, daina įprasmina jos gyvenimą, suteikia jam daugiau spalvų. Nors šįsyk ansamblis šventinėje programoje nepasirodė, A. Medutienė susirinkusiesiems įdomių istorijų apie Žemaitiją paporino, savo gyvenimiška patirtimi pasidalijo. Gražiai derėjo jaunatviška klaipėdiečių energija ir santūrumas.
Kartų bendryste gali pasidžiaugti ir Šilutės rajono neįgaliųjų draugija. Gausiausiame organizacijos narių būryje buvo ir šios bendrijos pasididžiavimas - netrukus 91-ų sulauksianti Jadvyga Paškauskienė. Stebino guvios, puikią atmintį turinčios senolės pasakojimai - tikras išminties lobynas.
Draugystės sąskrydis baigėsi „Giminių daina“.
tags: #neigaliuju #draugijos #saskrydis