Vaikystė - išskirtinai žmogiška savybė. Tai būsena, būdinga vaikams tada, kai jie dar nėra psichiškai subrendę, todėl dar neturi pakankamos socialinės, kultūrinės patirties ir jiems reikalinga suaugusių žmonių pagalba. Jos kontekste realizuojama šeiminio gyvenimo ideologija ir vienas svarbiausių jos principų: rūpinimasis savo palikuonimis. Vaikystės, kaip biologinio, socialinio ir kultūrinio reiškinio, prasmės šiandien yra labai plačios ir gilios. Vaikystės negalima pažinti iki galo kaip fakto, o tik ją suprasti ir išgyventi kaip žmogaus gyvenimo filosofiją.
Vaikystė - tai ne tik prigimtis, bet ir socialinis fenomenas. Vaikystės samprata pasaulyje buvo plėtojama pastaruosius 350 metų. Žmonija sukūrė ir tobulino vaikų priežiūros, globos mokymo bei auklėjimo institucijas ir suteikė vaikams ypatingą statusą. Vaikystė - tai tiltas tarp kūdikystės ir suaugusio žmogaus amžiaus. Tačiau pastaruoju metu žmogaus raida darosi vientisesnė, vaikystės ir paauglystės krizės joje ne visada pastebimos. Vaikams gana anksti prieinami didžiuliai pažintinės ir kultūrinės informacijos blokai. Taigi vaikystė trumpėja.
Vaikystė yra tam tikras žmogaus amžiaus tarpsnis, įprasminantis ne tiek biologines, kiek sociokultūrines žmogaus gyvenimo kategorijas. Vaikai - visuomenės bendruomenės dalis. Jų statusas suaugusiųjų atžvilgiu ypatingas. Tai tiesiogiai nuo mūsų veiklos ir gyvenimo priklausanti žmonių grupė. Pastaruoju metu vis labiau linkstama vaikus išskirti kaip tam tikrą socialinę grupę. Šiuo atveju siekiama aptarti tiek jų skirtybes nuo suaugusių žmonių, tiek esminius bruožus, kurie jiems būdingiausi kaip sociotipams.
Tačiau vaikų socialinės grupės išskyrimas turi teigiamų ir neigiamų pasekmių. Vaikų socialiniai veiksmai kontroliuojami suaugusiųjų, jiems sudaroma specifinė, išskirtinė aplinka. Ši suaugusiųjų filosofija dažnai pereina ir į viesuomenės institutus bei institucijas. Šiandien vaiką saugo “Vaiko Teisių Konvensija”.
Vaikų teisių deklaracijos 6 principas teigia: “Kad vaikas galėtų visapusiškai ir harmoningai vystytis, jam reikia meilės ir supratimo; 7 principas: “Vaikas turi turėti visas galimybes žaisti ir linksmintis. Vaiko teisių konvensijos 8 straipsnio 1-oje dalyje rašoma:.. “gerbti vaiko teisę išsaugoti savo indvidualybę”. 13 straipsnio 1-oje dalyje teigiama, kad “vaikas turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę. 27-ojo straipsnio 1-oje dalyje rašoma, kad turi būti pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Vaikas negali būti diskriminuojamas dėl lyties, amžiaus, tautybės, rasės, kalbos, tikėjimo ir pažiūrų (Lietuvos Respublikos Vaiko tesių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1d. 3 punktas). Tačiau vaikas, kaip nesubrendusi ir nesavarankiška būtybė, yra priklausoma nuo suaugusio žmogaus.
Taip pat skaitykite: Vaikų su autizmu ugdymas
Savo darbe aš daugiau kalbėsiu apie ankstyvąją vaikystę, kuri prasideda vaikui gimus ir tęsiasi iki trejų metų. Ankstyvosios vaikystės pedagogika - tai edukologijos (žmogaus uugdymo mokslo) šaka. Tai mažų vaikų ugdymo mokslas. Jis tyrinėja: 1) vaiko nuo gimimo iki trejų gyvenimo metų ugdymo dėsningumus, 2) teoriškai apibendrina objektyvias žinias, 3) kuria tiriamųjų reiškinių valdymo būdus.
Ankstyvosios vaikystės pedagogika netyrinėja visų vaiką formuojančių veiksnių, nes tai būtų pernelyg sudėtinga. Skirtingos filosofinės kryptys, kuriomis grindžiama ugdymo analizė, turi būti tam tikru laipsniu gerai patikrinamos. Apie jų vertę sprendžiama tik iš to, kiek jos atsižvelgia į ugdymo praktiką, kiek yra sukaupusios žinių apie šios praktikos įvairovę. Susipažinęs su įvairiais požiūriais į ugdymą ir jo nagrinėjimą, ugdytojas pats nuspręs, kuriuo požiūriu vadovautis. Šitai gali sąlygoti jo nuostatos, praktinė veikla, kurioje jis taikys įgytas žinias, jo paties asmenybė ir vaikas, kurį jis imasi ugdyti. Susipažinus su požiūrių įvairove, lengviau apsisprendžiama.
Kiekvienu konkrečiu atveju parenkamas ugdymas, geriausiai atitinkantis vaiko poreikius, indvidualius ypatumus ir raidos savitumą. Numatymas pedagogikoje negali būti tikslus, bet turi būti tam tikru laipsniu patikrinamas. Laisvai rinkdamasis suaugusysis yra atsakingas už savo pasirinkimą. Vaikui bręstant, imamasi vis didesnės atsakomybės: už jo fizinę sveikatą, žinių įgijimą, jausmų raiškos būdus, dvasinį augimą, poelgius, santykius su kitais žmonėmis, esmines vertybes, kurias realizuoja ir kuriomis remiasi kažką svarbaus pasirinkdamas. Ugdytojas atsižvelgia į vaiko galimybes, vidinės energijos šaltinius ir pan.
Ugdymo praktikai nepakanka tik teorinio pasirengimo. Jis turi papildyti ugdymo tradicijų pažinimas, intuicija, įgimti pedagoginiai gabumai ir patyrimas, suvokimas, kuris pasiekiamas reflekcijos būdu iš asmeninės patirties. Ir atvirkščiai. Sudarytą pedagoginį požiūrį būtina praplėsti ankstyvosios vaikystės pedagogikos mokslu. Ilgalaikė tautos patirtis sukaupė daugybę vaikų auklėjimo būdų. Jie atsispindi liaudies pasakose, žaidimuose, dainose, liaudies meistrų gamintuose žaisluose. J.Pestalocis, J.F.Frebelis, K.Ušinskis ir kiti pedagogai rėmėsi šia liaudies pedagogika. Bet ar visose šeimose vaikai auklėjami moksliniais pagrindais? Ne. Šeimoje daugelis auklėjimo priemonių taikoma atsitiktinai, pamirštant svarų komponentą - sąlygas. Todėl šioje patirtyje pasitaiko atsitiktinumo, stichiškumo.
Ankstyvosios vaikystės pedagogikos uždavinys - sisteminti auklėjimo šeimose patirtį, atmesti visus netinkamus elementus ir vaikų ugdymą pagrįsti moksliškai. Kūdikio ir ankstyvojo amžiaus vaiko fizinis ir dvasinis brendimas apibūdina jo kaip žmogaus ontologinį vertingumą. Vaikas nuolat kinta, auga, vystosi. Tik pažįstant vaiką jo vystymosi procese yra galimas ugdymas, darnus ryšys tarp prigimties ir aplinkos. Ugdydami vaiką turime atsižvelgti į psichologinio ir biologinio vystymosi vienovę. Privalome pažinti ir priimti vaiką tokį, koks jis yra konkrečiu metu. Kiekvienas vystymosi tarpsnis reikalauja suaugusiojo supratimo ir paties vaiko pastangų tobulėti skatinimo. Kūdikis ir ankstyvojo amžiaus vaikas turi savitas emocijas, jausmus, suvokimą, kalbą, samprotavimus, visai kitokį nei suaugusiojo pasaulį, savitą psichologiją.
Taip pat skaitykite: Įgūdžių lavinimas autistams
B.Bitinas (1996) nurodo, kad pagrindiniai auklėjimo trūkumai kyla dėl silpnos auklėjimo teorijos. Šiuo metu neįmanoma parengti auklėjimo programos, kuri būtų tarsi dokumentas, įpareigojantis vienaip ar kitaip auklėti vaiką. Pedagogams reikia konkretesnių rekomendacijų, kaip organizuoti auklėjimą, nes vaikų auklėjimas neapsiriboja jų mokymu. Auklėjimas - tai kryptingas viso vaikų gyvenimo organizavimas. Įvairios auklėjimo sąlygos, indvidualus vystymasis sąlygoja ir nevienodą vaikų išsiauklėjimą. Kiekviena visuomenė užsibrėžia ugdymo tikslą, atitinkantį visuomenės poreikius. Šis tikslas dabartiniu metu nesutaps su numatytu asmenybės modeliu, bet jį pasiekus, bus galima manyti, kad socialinį užsakymą ugdymo įstaigoje įvykdė. Mokslininkai privalo suformuluoti tokius koordinacinius tikslus, kurių pedagogas galėtų siekti, o kiti tikslai būtų išspręsti be didelių pastangų.
Mokslininkai (R.Čepienė, D.Česnauskienė, M.Rugevičius, A.Žakaitienė ir kt.) apibrėžė svarbiausią ikimokyklinio ugdymo tikslą - suteikti bendriausius tautos kultūros pagrindus. Tai bendrakultūrinių vertybių perėmimas bendroje su suaugusiuoju veikloje, kiekvieną kartą tarsi “sukuriant” jas iš naujo, panaudojant visas vaikui prieinamas tautos kultūroje ir konkrečioje šeimoje paplitusias veiklos formas.
Svarbiausi ankstyvojo ugdymo aspektai:
- Pirmaisiais gyvenimo metais padedamas sveikatos, stiprybės, ištvermingumo pagrindas.
- Ankstyvojo amžiaus vaikas įsitraukia į aplinkinį gyvenimą, įgyja elementarių žinių, nulemiančių jo interesų, minčių, motyvų, jausmų formavimąsi.
- Dorinių savybių ugdymas pradedamas pirmaisiais vaiko gyvenimo metais.
- Esminis ugdymas pradedamas pirmaisiais gyvenimo metais.
Mokslininkai (L.Vygotskis, 1934; N.Asakarina, 1996; V.Kasper ir C.Tomas, 1999, R.Žukauskienė, 1996, D.Einton, 1998 ir kt.) yra nurodę, jog vaiko vystymasis įvairiais amžiaus tarpsniais turi savus dėsningumus.
Pagrindiniai vaiko vystymosi dėsningumai:
- Vaiko psichinio vystymosi galimybės yra ypatingos - tai vadinamieji sensityvūs (jautrūs) psichinių savybių vystymosi periodai.
- Normalus vaikų vystymasis kiekvienu laikotarpiu nuo daug ko priklauso: paveldėjimo, įgymių, t.y. nuo to, kaip paveldėti pradmenys buvo veikiami gemalui bręstant ir augant motinos organizme.
- Bendravimas su vaiku - tai jo kalbinimas, šypsojimasis jam, žaidimas su juo.
- Bendraujant būtina nuolat skatinti paties vaiko aktyvumą, pasitikėti kūdikio galimybėmis.
- Kiekvienas vaiko raidos periodas veikia tolesnį periodą.
- Vaiko fizinė ir psichinė raida priklauso nuo jo ugdymo.
Vaikas sugeba mokytis pagal programą, bet šią programą pagal savo prigimtį, emocinius interesus, mąstymo lygį gali įsisavinti tiek, kiek ji tampa mažylio asmenine programa. Ją sudaro sistema, nukreipianti vaiką į tikslą, kurio suaugusysis ir vaikas laipsniškai siekia darydami “atitinkamus žingsnius į tą tikslą”. Vieningas šios programos sisteminimo ciklas turi būti susietas su bendrojo ugdymo programa.
Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
Taip pat skaitykite: Socialinio Ugdymo Metodinis Centras
- vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- žaismės principas.
- sociokultūrinio kryptingumo principas.
- integralumo principas.
- įtraukties principas.
- kontekstualumo principas.
- vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- reflektyvaus ugdymo(si) principas.
- šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę. Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai, kaip plėtojami esminiai gebėjimai skirtinguose ugdymosi srityse:
Sritis: Mūsų sveikata ir gerovė
- Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
- Esminiai gebėjimai:
- A1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
- A2. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
- A3. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
Esminiai gebėjimai:
- B1. Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
- B2. Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.
Ikimokyklinio ugdymo mokymo strategijos
Šioje lentelėje apibendrinami ikimokyklinio ugdymo principai, sritys ir pasiekimai, siekiant optimalios vaiko raidos:
| Principai | Ugdymosi Sritys | Pasiekimų Sritys |
|---|---|---|
|
| 18 pasiekimų sričių, laiduojančių optimalią vaiko galių ūgtį |
Šie principai, sritys ir pasiekimai yra glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą, siekiant užtikrinti holistinį ir visapusišką vaiko ugdymą.
Apibendrinant, ugdymas yra sudėtingas ir daugialypis procesas, kuris apima ne tik žinių perdavimą, bet ir vertybių, įgūdžių bei nuostatų formavimą. Jis vyksta įvairiuose kontekstuose, įskaitant šeimą, mokyklą ir bendruomenę, ir yra glaudžiai susijęs su socialine ir kultūrine aplinka. Todėl svarbu atsižvelgti į vaiko individualius poreikius, interesus ir galimybes, taip pat į kultūrines ir socialines normas bei vertybes, siekiant užtikrinti sėkmingą ir efektyvų ugdymą.
tags: #ugdymo #kaip #socialinio #kulturinio #reiskinio #pagrindimas