Kaip efektyviai bendrauti socialiniuose tinkluose

Socialiniai tinklai šiuolaikiniame, skaitmeninių technologijų valdomame pasaulyje įgauna ypatingą prasmę. Aišku viena: šiandien socialiniuose tinkluose privalo būti ne tik vartotojas, bet ir prekės ženklas, turintis ambicijų pelnyti dar platesnių auditorijų dėmesį. Socialiniai tinklai - virtualios erdvės, sujungiančios milijonus žmonių iš viso pasaulio. Kaip ir gyvenime, taip ir socialiniuose tinkluose yra tam tikros bendravimo taisyklės.

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, kaip tinkamai elgtis socialiniuose tinkluose, kad bendravimas būtų efektyvus ir malonus.

Socialinių tinklų įtaka bendravimui ir kalbai

Nuo 1980-ųjų, kai CERN laboratorijoje Šveicarijoje mokslininkas Timas Berners-Lee sukūrė World Wide Web, protokolą, leidžiantį sujungti hypertekstų dokumentus į vieną interneto sistemą, internetas tapo komunikacijos širdimi, siela ir pagrindine bendravimo priemone. Naujas pliūpsnis komunikacijoje buvo fiksuotas 1994-aisiais, kai užfiksuota pirmojo „online dienoraščio“ (blog) gimtadienis. Komunikacija yra sunki. „Komunikacija yra sunki“, - tą supratome visai neseniai.

Viena populiariausių bendravimo formų jaunimo tarpe - momentiniai pranešimai. Dėl to, kad bendravimas taptų greitesnis ir nereikėtų skirti daug laiko rašymui, jaunuoliai dažnai savo nuotaikas išreiškia jaustukais ar nekreipia dėmesio į rašybą - nenaudoja lietuviškų raidžių ar trumpina žodžius.

Prisimenant paauglių bendravimą internete maždaug prieš 10 - 15 metų, susirašinėjimas pasižymėjo neįprastu žodžių iškraipymu ir trumpinimu. Frazės „Ka tjumz?“ (ką veiki?) ar „kajp gyweni? (kaip sekasi?) buvo visiems puikiai pažįstamos kasdienėje jaunimo kalboje. Bėgant laikui ši neįprasta mada išnyko.

Taip pat skaitykite: Patarimai dėl socialinių tinklų strategijos

Tačiau, žodžių trumpinimas jaunimo bendravime vis dar dažnas atvejis, tiek realiame, tiek virtualiame gyvenime - paaugliai trumpina žodžius netaisyklingai. Anot atlikto tyrimo, net 63 proc. jaunuolių tai daro ir realybėje, o virtualioje erdvėje dar daugiau - net 80 proc. susirašinėdami trumpina žodžius.

Tačiau bendravimo tendencijos keičiasi ir šiuolaikinių jaunuolių tarpe dar vienas skaitmeninio bendravimo išskirtinumas - dažnas angliškų žodžių vartojimas. Žodžius, kaip „ok“ (liet. gerai) ar „cool“ (liet. jėga) supranta daugelis ir vyresnio amžiaus atstovų.

Tačiau jaunimas į savo kalbą įtraukia vis daugiau negirdėtų angliškų žodžių, kuriuos kalboje sulietuvina. Greičiausiai ne visi tėvai aiškiai supranta jaunimo kalbą, kai girdi žodžius „užsihaipinti“ (angl. hype - labai susidomėti, įsitraukti) ar „šierinti“ (angl. share - dalintis). Tokia tendencija nors ir gramatiškai nėra taisyklinga, bet yra visiškai natūrali, kadangi jaunimą pasiekia didelė dalis turinio užsienio kalba.

Tačiau vis daugiau gyvenimo keliantis į virtualią erdvę, skaitmeninė reputacija tampa labiau svarbi ir jaunimo tarpe, tad panašu, kad paaugliai stengiasi savo mintis reikšti taisyklingai. „Samsung“ inicijuotos programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik 70 proc. 14 - 18 metų Lietuvos jaunuolių susirašinėdami internete stengiasi vengti gramatinių klaidų.

Socialiniai tinklai neabejotinai keičia tai, kaip prekės ženklai atskleidžia savo vertybes ir pristato paslaugas bei produktus. Skaitmeniniame amžiuje šios platformos suteikia galimybę plačiajai auditorijai pademonstruoti savo kūrybiškumą, unikalumą ir originalumą.

Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo socialinių tinklų

Bendravimo kultūra socialiniuose tinkluose

Šiuolaikinės technologijos yra geras įrankis ne tik pramogauti ar bendrauti su draugais, bet ir mokytis. Skaitmeninių technologijų naudojimas jaunuoliams kaip tik padeda įgyti daugiau reikalingų gebėjimų - kritinio ar kūrybiško mąstymo, suprasti, kad yra autorių teisės ar kaip originaliai pateikti savo idėjas.

Socialiniuose tinkluose bendravimo kultūrą kuriame mes patys. Paskelbta žinia sklinda akimirksniu. Todėl svarbu bendrauti laikantis „internetinės higienos“ taisyklių, kurias turi žinoti ne tik senjorai.

Pirmiausia svarbu suvokti, kad nors kiekvienas socialinio tinklo draugas yra pasiekiamas kelių klavišų spustelėjimu tai nereiškia, kad turėtumėte trukdyti jį vos pasitaikius progai. Kai atsirado socialiniai tinklai, visi dalinomės vaizdo įrašais su graudinančiai dainuojančiu benamiu ar nuotraukomis su mielais kačiukais. Tačiau po kurio laiko supratome, kad toks dėmesį patraukiantis turinys tik švaisto visų mūsų laiką. Tad net jei pamatėte ašarą išspaudžiantį vaizdo įrašą, neskubėkite visiems jo siųsti“, - sako L. Keraitis.

Pasak pašnekovo, geriau - mažiau, bet kokybiškai, nei daug ir tuščiai praleisto laiko. Kaip mityboje, taip ir socialiniuose tinkluose - ši taisyklė puikiai tinka. L. Keraitis į žinutes stengiasi atrašyti 1-2 kartus per dieną ir nebūti nuolat trukdomas telefono pypsėjimo.

Ne laiku ir ne vietoje. Luko teigimu, komentarų skiltis - vienas iš svarbesnių aspektų, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį. „Čia reikia šiek tiek taktiškumo. Žinau, kad ne mane vieną prajuokina panašūs komentarai: „Šaunuolis, kada grįši, mirė teta Marytė, nupirk pomidorų“. Viename sakinyje į krūvą sumestos skirtingos mintys, supainiotas privatus ir viešas bendravimas. Juk kasdieniniame gyvenime taip nekalbėtumėte“, - pabrėžia L. Keraitis.

Taip pat skaitykite: Kaip logotipas veikia socialiniuose tinkluose?

Supažindinami savo artimuosius su galimybe viešai išreikšti savo nuomonę, papasakokime ir apie technines taisykles, kaip skelbti įrašą, kad jis atsirastų ant asmeninės paskyros „sienos“, o ne po kitų žmonių nuotraukomis.

„Atsižvelkite į kontekstą. Juk į namus užėjusiems ir batų nusiauti nespėjusiems svečiams nepuolat pasakoti dešimtmečio senumo istorijos. Viskam yra savas laikas - turėkite tai omenyje bendraudami socialiniuose tinkluose. O jei nesate tikri, ar jūsų žodžius mato visi, ar tik žmogus, kuriam norite juos skirti, tuomet įsivaizduokite, kad kalbate viešumoje. Jei neištartumėte to garsiai - kam tai rašyti?“, - atkreipia dėmesį Lukas.

Visoje virtualioje erdvėje, ne tik socialiniuose tinkluose gausu konteksto nejaučiančių, nepasitenkinimą reiškiančių ir įžeidinėjančių komentatorių.

„Niurzgos - jų nemėgsta niekas. O jei jie ir agresyvūs - nėra nieko bloga tokį vartotoją užblokuoti. Pirmiausia man dėl tokių vartotojų liūdna. Kaip dažnai jie imasi vertinti nepažįstamų žmonių gyvenimus ir kišti savo nuomonę. Socialiniai tinklai iš esmės yra įvairumui skirta vieta, kurioje galime išvysti skirtingas pasaulio spalvas. Sakinys „aš ne rasistas, bet…“ arba „aš esu tolerantiškas, bet…“ niekada nesibaigia gerai.

Socialiniai tinklai, regis, jau iki skausmo verslui pažįstamas komunikacijos kanalas. Nors kiekvienas suvokia, kad be šio bendravimo su klientu būdo verslas stagnuos, vis dar keliama daug klausimų, koks bendravimas socialiniuose tinkluose yra tinkamiausias.

Agentūros „Media Partner“ socialinių medijų turinio valdymo skyriaus vadovė Justina Januškevičiūtė teigia, jog klaidų komunikacijoje pasitaiko ir pateikia patarimų, ką būtų galima daryti geriau.

Pagrindinės taisyklės, kaip bendrauti socialiniuose tinkluose

Kaip bebūtų, per krūvą metų HTTP protokolas (kas galėjo patikėti?) pats standartizavo komunikacijos tinkle būdą. Ir jeigu tu šio būdo neišpažįsti, esi nieko nevertinamas noobas. O pats bendravimo būdas susideda iš eilės taisyklių, dėsnių, teorijų ir patarimų, kurie vaikščioja po interneto tyrus.

1. Sturgeono taisyklė: „90 proc. visko yra šlamštas“. Prieš skelbdamas ką nors socialiniuose tinkluose, pagalvok, ar tikrai nori didinti tą beprotišką šlamšto kiekį internete.
2. Poe taisyklė: „Jeigu prie savo posto socialiniuose tinkluose neparašai :), apie 80 proc. skaitytojų nesupras, kad pajuokavai“.
3. Ironijos paradoksas: „Jeigu tavo socialinių tinklų burbulas nesupranta, kad tu naudoji ironiją, didesnė tikimybė, kad pats esi durnius, ne auditorija“. Prieš skelbiant viešai, pagalvok, ar tavo auditorija tave supras.
4. Godvino taisyklė: „Ilgėjant interneto diskusijai, tikimybė, kad diskutuotojai vienas kitą prilygins Hitleriui, vis didėja“. Socialiniuose tinkluose diskutuojame trumpai, logiškai argumentuodami ir nesileidžiame iki „paties dugno“.
5. Pimpio teorija: „Normalus Žmogus + Anonimiškumas + Auditorija = Visiškas pimpis“. Nevalgyk mėšlo ir nediskutuok su anoniminiais komentatoriais.
6. Wiki taisyklė: „Apie tai tikrai rašo „Wikipedia“. Neuždavinėk kvailų klausimų postuose, forumuose, groupsuose ar chatuose. Jei kažko nežinai - „just google“.
7. Danto taisyklė: „Jeigu internete tau reikia įrodinėti, kad tavo argumentai laimėjo, greičiausiai tu jau pralaimėjai“.
8. Skitto taisyklė: „Kiekvienas postas, kritikuojantis ankstesnį postą dėl klaidos, pats turi mažiausiai vieną klaidą.“ Jeigu jauti norą kažką „pataisyti“ kitą, būk pasirengęs, kad kažkas norės „pataisyti“ tave.
9. Socialinio aido dėsnis: „Jeigu jautiesi komfortabiliai skelbdamas savo nuomonę socialiniuose tinkluose, greičiausiai tu žinai, kad tavo auditorija jau sutinka su tavo nuomone.“ Jeigu nori būti mylimas, pataikauk savo socialiniam burbului.
10. Socialinio burbulo dėsnis: „Yra du dalykai, kurių tu tikrai nežinai apie socialinį burbulą - kiek jis gali pūstis, ir kada jis susprogs.“

Retas iš mūsų neturi paskyros viename ar kitame socialiniame tinkle ar per dieną neskiriame laiko tam, kad užmesti akį į tai, kas vyksta pas mūsų draugus ar žmones, kuriuos mes sekame socialiniame tinkle. Šiuolaikinė jaunimo karta yra vadinama skaitmeniniais aborigenais arba google karta ir apibūdinami, kaip nuolat prisijungę prie tinklo. Kompiuterizuotas pasaulis, pakeitė tarpusavio bendravimą. Bendravimas socialiniuose tinkluose keičia gyvą bendravimą.

Neribojamas laikas praleidžiamas socialiniuose tinkluose gali trukdyti mums siekti užsibrėžtų tikslų, puoselėti santykius ir galų gale jaustis laimingiems, nes socialiniuose tinkluose visi laimingi, turtingi, mylimi ir gražūs.

Priklausomybės nuo socialinių tinklų testas

Perskaitykite žemiau esančius teiginius ir pasižymėkite tuos, kuriuos galite pritaikyti sau:

1. Žmonės iš tikrųjų gyvena taip, kaip parodo socialiniuose tinkluose;
2. Jei aš nesurenku paknakamai norimų reakcijų socialiniuose tinkluose esu nevykusi/ęs;
3. Rytą ir vakarą pradedu nuo socialinių tinklų peržiūros;
4. Jei išsikrauna telefonas ir negaliu sekti naujienų socialiniuose tinkluose mane apima stiprus nerimas;
5. Man norisi būti prisijungus prie socialinių tinklų net kai užsiimu kita veikla, pvz.: vyksta susirinkimas, paskaita ar koncertas;
6. Jei negaliu patikrinti savo paskyros socialiniame tinkle, tai kyla jausmas, kad kažką svarbaus praleidžiu;
7. Daug svarbiau, kaip aš atrodau socialiniuose tinkluose, o ne tai, koks iš tiesų yra mano gyvenimas;
8. Dar vykstant renginiui, skubate įkelti nuotraukas ar video į socialinius tinklus, jei negalite to padaryti, jaučiatės beprasmiškai leidžiantys laiką, nes niekas to nepamatys;
9. Jei konkretus žmogus, nesureagavo į Jūsų nuotrauką ar įrašą socialiniame tinkle, Jūs ilgai ant jo pykstate;
10. Galite visą savaitgalį praleisti lovoje tik stabėdamas kitų žmonių gyvenimą socialiniuose tinkluose;
11. Realiame gyvenime neturite nė vieno artimo draugo;
12. Kasdien vis daugiau laiko praleidžiate prisijungęs prie socialinių tinklų;
13. Jei kažkas Jus atitraukia nuo buvimo socialiniuose tinkluose, Jums kyla stiprus pyktis ir pasipriešinimas;
14. Dėl užsibuvimo socialiniuose tinkluose, esate nespėjęs/usi atlikti svarbaus darbo ar pavėlavęs/usi į svarbų susitikimą;
15. Net pabudus naktį, norisi patikrinti savo paskyras socialiniame tinkle;
16. Realiame gyvenime neturite hobio ar mėgstamo laisvalaikio užsiėmimo;
17. Darbe ar moksluose net nepastebite, kaip Jūsų dėmesys ir laikas nukrypsta į socialinius tinklus;
18. Artimi žmonės Jums nuolat priekaištauja, kad per daug laiko praleidžiate prisijungęs prie socialinių tinklų.
19. Tavo socialinių tinklų paskyros gyvena visai kitą gyvenimą nei tu jį gyveni;

Jei iš 19 teiginių sau prisitaikėte daugiau nei 12,tai jau rimtas pavojus, kad esate priklausomas/a nuo socialinių tinklų. Reikia labai rimtai įvertinti, kiek Jums kenkia laikas praleidžiamas socialiniuose tinkluose, ko nepadarote, nenuveikiate dėl buvimo prisijungus prie socialių tinklų.

Jei sau pritaikėte 6-11 teiginių tai esate rizikoje savo gyvenimą nuskurdinti dėl laiko praleidžiamo socialiniuose tinkluose. Pagalvokite, koks ženklas, įvykis ar situacija Jums parodys, kad jau esate rizikoje tapti priklausomas nuo socialinių tinklų.

Socialiniai tinklai labai įtraukia ir sukuria gero gyvenimo, veiklos iliuzija, nors realybėje nieko nenuveikiate, nieko neišmokstate ir nieko prasmingo ar naudingo nepadarote. Mes esame skirtingi, todėl vienas žmogus labai greitai tampa priklausomas nuo alkoholio, tabako, lošimų ar socialinių tinklų, o kitam įsitraukimas į priklausomybės veiklą užtrunka ilgiau. Taigi, jei Jūsų draugas ir gali ilgai leisti laiką socialiniuose tinkluose ir per daug neužsikabinti, bet Jums tai gali negalioti.

Jei jaučiate, kad socialiniai tinklai pradeda uzurpuoti Jūsų gyvenimą, atima iš Jūsų laiką ar gyvenimo džiaugsmą, tai laikas įsivesti tam tikras naudojimosi socialiniais tinklais taisykles:

• Būtų gerai turėti laisvą dieną nuo socialinių tinklų, tarkim sekmadienis yra diena be telefono, kompiuterio ir socialinių tinklų.
• Kurkite ir puoselėkite santykius su žmonėmis GYVAI, realus bendravimas, kontaktas, prisilietimas yra žmogui būtina sąlyga jaustis gerai;
• Nusimatykite dienos metą, kada galite leisti laiką socialiniuose tinkluose, nusimatykite, kiek laiko tam galite skirti per dieną;
• Stebėkite savo nuotaikas pasinaudojus socialiniais tinklais. Mums atrodo, kad laikas praleidžiamas socialiniuose tinkluose mums padeda atsipalaiduoti ir pasijausti geriau, bet dažnai būna atvirkščiai mes pavargstame nuo informacijos srauto arba mus suerzina pamatyta nuotrauka ar žinutė;
• Įsisąmoninkite, kad socialiniuose tinkluose žmonės pateikia tik gražiąją savo gyvenimo pusę. Realybėje niekas taip gerai negyvena, kaip gyvena jų paskyra socialiniame tinkle;
• Puoselėkite ar ieškokite mėgstamos veiklos, kuri užpildytų Jūsų laisvalaikį.

Nereikia pulti į kraštutinumus ir išsitrinti savo paskyras socialiniuose tinkluose. Nuo kasdienio gyvenimo nereikia slėptis ar bėgti. Skaitmeninis bendravimas - tai ne tik žinutės, bet ir vertybės. Internete dažnai trūksta tono, emocijų ir kūno kalbos, todėl lengva būti nesuprastam ar net įžeisti kitus netyčia. Svarbu ugdyti gebėjimą bendrauti aiškiai, pagarbiai ir atsakingai - ypač socialiniuose tinkluose, kur mūsų žodžiai gali pasiekti plačią auditoriją.

Virtuali erdvė - tikra bendravimo erdvė. Internete susiduriame su skirtingomis nuomonėmis, emocijomis ir net rizikomis. Kiekvienas msų įrašas, komentaras ar pasidalinimas daro įtaką, net jei to nepastebim. Esame įtakdariai, net jei turime tik vieną sekėją. Pilietiškas pokalbis - tai ne tik mandagumas. Tai gebėjimas išklausyti, argumentuoti ir ieškoti bendrų sprendimų.

Socialiniai tinklai - tai ne tik vieta patiktukams rinkti. Tai ir bendravimo kultūros atspindys, kurį kuriame visi kartu.

Ne visi internete yra tie, kuo apsimeta. Jei kažkas kelia nerimą - pasikalbėk su tėvais, mokytoju ar psichologu. Ne visi internete yra draugiški. Kartais santykiai, prasidėję kaip flirtas, gali virsti spaudimu ar net grėsme.

tags: #bendrauja #socialiniuose #tinkluose