Darbo sutartis yra vienas iš svarbiausių darbo teisės institutų, reguliuojančių santykius tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo kodeksas (DK) užtikrina, kad šie santykiai būtų stabilūs ir atitiktų abiejų šalių interesus. Tačiau, gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, kai darbo sutartis nutraukiama. Vienas iš klausimų, dažnai keliančių nerimą, yra ar darbdavys gali atleisti žmogų prieš pensiją.
Valstybinė darbo inspekcija. Šaltinis: VDI.lt
Darbo Sutarties Nutraukimo Pagrindai
Darbo kodekso XII skyriaus ketvirtas skirsnis reglamentuoja darbo sutarties pasibaigimą. Pagal DK 124 straipsnį, darbo sutarties pasibaigimo pagrindai skirstomi į tris grupes:
- Atvejai, kai darbo sutartis baigiasi ją nutraukus DK ir kitų įstatymų numatytais pagrindais.
- Atvejai, kai darbo sutartis baigiasi likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo.
- Darbuotojo mirties faktas.
Svarbu pažymėti, kad rengiant Darbo kodeksą, buvo remiamasi daugelio Europos Sąjungos valstybių patirtimi, todėl atsisakyta baigtinio darbo sutarties pasibaigimo pagrindų sąrašo. Tai suteikia lankstumo ir leidžia atsižvelgti į įvairias gyvenimiškas situacijas.
Darbuotojo Teisė Nutraukti Darbo Sutartį
LR Konstitucijos 48 straipsnis užtikrina kiekvieno asmens teisę laisvai pasirinkti darbą. Šiuo pagrindu, DK 127 ir 128 straipsniai suteikia darbuotojams teisę savo valia ir nustatyta tvarka nutraukti darbo sutartį.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš keturiolika darbo dienų (DK 127 str.). Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, darbuotojas neprivalo nurodyti priežasčių ar motyvų, kodėl nori išeiti iš darbo. Jis tiesiog turi laikytis įstatyme nustatytos tvarkos.
Darbdavio Iniciatyva Nutraukiant Darbo Sutartį Prieš Pensiją
Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, darbuotojo amžius (taip pat ir senatvės pensijos amžius) negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva ar sprendimu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Specialūs įstatymai gali nustatyti tam tikras išimtis, kai tam tikras pareigas gali eiti tik tam tikro amžiaus darbuotojai.
Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė pastebi, kad Darbo kodekse numatytos garantijos darbuotojams, kuriems iki pensinio amžiaus liko vos keleri metai. Darbdavys, norėdamas šiuos darbuotojus atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės turi įspėjimą apie sutarties nutraukimą pateikti gerokai anksčiau, mat įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, bei trigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip dveji metai.
Prie pensinio amžiaus artėjantis darbuotojas, pageidaujantis dirbti ir sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, nieko specialiai daryti neturi. Pažymėtina, kad tokios išimtys gali būti nustatytos tik įstatymo lygmeniu, t. y. tokių išimčių, nenumatytų specialiajame įstatyme, darbdavys vietiniuose norminiuose teisės aktuose nustatyti negali.
Darbo sutartis. Šaltinis: Teisineskonsultacijos.lt
Taip pat skaitykite: Socialinio statuso apibrėžimas
Išeitinė Išmoka
Tikriausiai kiekvienam darbuotojui teko girdėti, jog atleidimo atveju jiems priklauso išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka darbuotojui suteikia tam tikrą finansinę apsaugą, nes netekus darbo prarastos pajamos yra (bent dalinai) kompensuojamos darbdavio. Tačiau išeitinė išmoka priklauso ne visais atleidimo atvejais.
Vienas dažniausiai pasitaikančių atvejų, kai darbuotojui sumokama išeitinė išmoka, būna tuomet, kai darbuotojas be kaltės yra atleidžiamas darbdavio iniciatyva. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinė išmoka.
Yra keletas situacijų, kai darbuotojui priklauso išeitinė išmoka:
- Atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (2 VDU).
- Nutraukiant darbo sutartį nesant šalių valios, pavyzdžiui, dėl teismo sprendimo (2 VDU).
- Darbo sutartį nutraukiant darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (2 VDU).
- Terminuotoms sutartims, kurių terminas ilgesnis nei dveji metai (1 mėnesio VDU).
Jei darbuotojas iš darbo išeina be svarbios priežasties, tuomet išeitinė išmoka jam nepriklauso. Taip pat išeitinė išmoka nėra mokama, jei darbuotojas yra atleidžiamas bandomojo laikotarpio metu dėl nepatenkinamų rezultatų.
Darbo Sutarties Nutraukimas Darbuotojo Iniciatyva dėl Svarbių Priežasčių (DK 56 str.)
Darbo kodekso 56 str. numato baigtinį sąrašą svarbių priežasčių, kada darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, o įspėti darbdavį tokiu atveju darbuotojui privalu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Darbuotojas gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą dėl svarbių priežasčių esant Darbo kodekso 56 str. 1 d.
Taip pat skaitykite: Stažas dirbant pagal pažymą
Tiesa, nutraukiant darbo sutartį dėl Darbo kodekso 56 str. išvardytų svarbių priežasčių, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.
„Pagal teismų praktiką, - akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja, - darbuotojas pareiškime turi nurodyti ne tik pareiškimo surašymo dieną, pageidaujamą darbo santykių nutraukimo datą, bet ir jo atžvilgiu egzistuojančią konkrečią priežastį, įtvirtintą Darbo kodekso 56 str.
Anot jos, Darbo kodekso 56 str. Tuo atveju, pasak teisininkės, jei darbo sutarties nutraukimą lemia darbuotojo šeimos nario ar kartu gyvenančio asmens slaugymas, pats asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, slaugymo faktas laikytinas pakankamu konstatuoti, kad darbuotojas dėl to negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų.
Visgi šiuo atveju būtina akcentuoti, kad darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 56 str. 1 d. 3 p., kartu su prašymu nutraukti darbo sutartį turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius dvi aplinkybes, t. y.
I. Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad aplinkybei, jog darbuotojas slaugo asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, pagrįsti teisės aktai nenumato jokių imperatyvių reikalavimų, taigi tokiais įrodymais laikytini įvairios formos, leistinumo ir patikimumo kriterijus atitinkantys duomenys, pakankami pagrįsti faktinei aplinkybei, kad darbuotojas slaugo šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį.
„Tuo atveju, jei darbo sutarties nutraukimą lemia darbuotojo pensinis amžius, nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 56 str. galima darbuotojui, sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus ir įgijusiam teisę į visą senatvės pensiją dirbant pas tą darbdavį pagal neterminuotą darbo sutartį“, - pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja.
Ji patvirtina, kad trumpesnis - 5 darbo dienų - įspėjimo terminas taikomas ir išeitinė išmoka yra mokama ne bet kuriam senatvės pensijos amžių sulaukusiam darbuotojui, o tik atitinkančiam visas tolesnes sąlygas, t. y.
- senatvės pensijos amžių sukakęs darbuotojas dirba pagal neterminuotą sutartį.
- darbuotojas įgijo teisę į visą senatvės pensijos amžių.
- darbuotojas teisę į visą senatvės pensiją įgijo dirbdamas būtent pas tą darbdavį.
Patarimai ir Rekomendacijos
Siekiant apsisaugoti nuo darbo ginčų dėl atleidimo pagrindo, darbuotojui patartina darbdaviui teikiamame atleidimo prašyme aiškiai nurodyti priežastį, dėl kurios nutraukiama darbo sutartis (t. y. kad darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių, įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį ir dėl to pageidauja nutraukti darbo santykius), ir šį atleidimo pagrindą numatantį teisinį pagrindą (t. y. Darbo kodekso 56 str.1 d.
Darbo Sutarties Nutraukimo Procesas
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva yra svarbus procesas, kuris turi teisinių pasekmių, todėl darbuotojas turi žinoti savo teises ir pareigas. Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 56 straipsnįDarbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, kaip nurodyta Darbo kodekso 56 straipsnyje, jei atlyginimas nėra mokamas du mėnesius iš eilės.
Svarbios priežastys gali apimti:Darbdavio įsipareigojimų nevykdymą (pvz., atlyginimo nemokėjimą).Priklausomai nuo situacijos, gali būti ir kitų aplinkybių, pavyzdžiui, nepriimtinas elgesys darbo vietoje ar pavojingos darbo sąlygos.
Prašymo atleisti iš darbo pateikimas darbuotojo rašytiniu pareiškimuJei darbdavys ilgiau kaip du mėnesius nevykdo savo įsipareigojimų - darbuotojas gali parašyti prašymą atleisti iš darbo. Prašymas turėtų būti pateiktas raštu, t. y., darbuotojo rašytiniu pareiškimu, jame būtina aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių darbuotojas nusprendžia nutraukti darbo sutartį.
Pagal teisės aktus, darbuotojas turi pareigą informuoti darbdavį apie ketinimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, prieš planuojamą išeitį. Šis laikotarpis leidžia darbdaviui pasiruošti ir, jei įmanoma, rasti darbuotojo pakeitimą.
Darbdavio nesutikimas su prašymuJei darbdavys nesutinka su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį - darbuotojas vis tiek turi teisę pasinaudoti savo teisėmis ir nutraukti sutartį savo iniciatyva be darbdavio, jei tam yra pagrindas (pvz., nevykdomi įsipareigojimai). Visgi, darbuotojas turi būti atsargus ir, jei reikia, konsultuotis su teisininku, kad išvengtų teisinių ginčų.
Dokumentacija ir formalumaiVisi prašymai ir susitarimai turėtų būti pateikti rašytine forma. Rekomenduojama prašymą pateikti registruotu laišku arba gauti raštišką patvirtinimą iš darbdavio, kad būtų užtikrinta, jog dokumentai buvo gauti. Tai gali būti naudinga, jei vėliau kyla ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo.
Teisinės pasekmės ir konsultacijosDarbuotojams svarbu žinoti, kad darbo sutarties nutraukimas gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl rekomenduojama konsultuotis su teisininku arba darbo teisės specialistu, kad būtų aišku, kokie veiksmai yra tinkami konkrečioje situacijoje.
Išankstinio įspėjimo laikotarpis
Jei planuojate nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, be svarbių priežasčių, turite raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.Tačiau yra situacijų, kai įspėjimo terminas gali būti trumpesnis:
- Bandomasis laikotarpis. Jei dirbate bandomuoju laikotarpiu, įspėjimo terminas yra 3 darbo dienos.
- Svarbios priežastys. Jei yra svarbių priežasčių, tokių kaip darbdavio įsipareigojimų nevykdymas (pvz., atlyginimo nemokėjimas), įspėjimo terminas yra 5 darbo dienos.
Atkreipkite dėmesį, kad įspėjimo laikotarpis nėra pratęsiamas dėl laikino nedarbingumo ar atostogų. Darbo sutartis pasibaigia pasibaigus įspėjimo terminui, net jei tuo metu esate nedarbingas ar atostogaujate.
Apibendrinant, darbdavys negali atleisti darbuotojo vien dėl jo amžiaus, tačiau yra svarbu žinoti savo teises ir laikytis įstatymų nustatytos tvarkos.