Socialinės Ekonomikos Veiklos Formos Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime rinkos ekonomiką, jos principus, nuosavybės formas bei socialinės ekonomikos ypatumus Lietuvoje. Taip pat panagrinėsime socialinės ekonomikos rinkos reikalavimus ir socialinių inovacijų svarbą.

Socialinė ekonomika žengia į Lietuvą! Europa pamažu sugrįžta prie savo šaknų, tai yra prie socialinės Europos idėjos. Socialinė ekonomika turi gilias ir senas tradicijas Šiaurės Amerikoje, Anglijoje ir ES, o ypač jos pietinėse šalyse. Socialinė ekonomika apima milžinišką socialinę rinką ir sudaro apie 10 proc. visos ES ekonomikos BVP. Socialinė ekonomika pasaulyje veikia beveik nepatirdama krizių ir tvirtais žingsniais ateina į Lietuvą.

Kiekvienoje Europos šalyje didesniu arba mažesniu lygiu veikia trys ekonomikos sektoriai: liberali ekonomika, viešoji ekonomika ir socialinė ekonomika (angl. social economy).

Kas yra socialinė ekonomika?

Socialinė ekonomika (angl. social economy) - tai yra tokia ekonominė veikla, kurioje dalyvauja juridinį statusą turinčios įmonės ir organizacijos, kurioms būdinga sprendimų autonomija ir narystės laisvė, kuri taip pat yra susijusi su bendruomenių vienijimusi susitelkiant vienam tikslui, norint paskatinti vystymąsi ten, kur atsiranda poreikiai, kurių negali patenkinti nei valstybė, nei liberali rinka, netgi labdaros organizacijos. Vyraujanti nuosavybės forma socialinėje ekonomikoje yra kooperatinė nuosavybė. Socialinė ekonomika taip pat veika pagal savąjį solidaraus dalinimosi ekonomikos modelį, įvairias vartotojų platformas bei kuria savas socialines inovacijas.

Pagal Europoje nusistovėjusią sampratą, socialinė ekonomika (SE) Europoje veikia švietimo ir ryšių pagrindu ir apima tokias juridines formas kaip:

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

• Kooperatyvus (žemės ūkio, kredito unijų ir kt.);
• Savitarpio paramos organizacijas (savidraudos bendrijas);
• Asociacijas ir fondus;
• Socialines įmones.

Be paminėtų subjektų socialinės ekonomikos (SE) ekosistemai taip pat gali būti priskiriamos šią ekonomiką įgalinančios organizacijos - federacijos, konsorciumai, paramos struktūros, socialinės ekonomikos įmonių organizacijos ir tinklai ir kt., tame tarpe ir kai kurios NVO, nefinansuojamos iš vyriausybinių projektų, bet veikiančios pagal žemiau išvardintus SE chartijos principus:

• Europos asociacijos „Social Economy Europ“ socialinės ekonomikos chartijos principus;
• Socialinių inovacijų principus;
• Puoselėjančios socialinės (nepolitinės) demokratijos vertybes.

Pasaulio valstybėse, kuriose dar nėra pilnai išvystyta socialinė ekonomika (SE), kaip taisyklė, pirmuosius jos žingsnius paprastai padeda žengti socialinis verslas (paprastai, tai kooperatyvai, socialinės įmonės ir SE įgalinančios NVO ). Tokiu būdu ES susiformavo tokia nauja tradicija, kad neatsiejama socialinės ekonomikos rinkos dalimi taip pat tapo ir joje kartu veikiantis socialinis verslas siekiantis kokiu tai laisvai pasirinktu būdu pasitarnauti visuomenei. Pasaulyje taip pat priimta yra manyti, kad socialinis verslas vidutiniškai sudaro (tiksliau galima būtų sakyti, papildo) apie 10 proc. kiekvienos šalies socialinės ekonomikos. Socialinis verslas pats sprendžia kokia socialinė veikla organizacijoje bus vykdoma ir tik tai įgyvendina. Socialiniam verslui yra būdinga uždara vidinė narystė. Socialinės ekonomikos rinka per savo infrastruktūrą socialinį verslą apjungia su kitomis socialinės ekonomikos organizacijomis todėl yra reikalinga išorinė demokratinė kontrolė.

Socialinės ekonomikos ypatumai

Socialinė ekonomika labiausiai veikia per jos puoselėjamus ryšius ir yra kolegiali. Socialinės ekonomikos išskirtiniai bruožai yra tai, kad ji vienija įvairių šalių visuomenes išpildydama socialinius tikslus, sušvelnina ekonomines krizes bei efektyviai skatina ES socialinius ekonominius ryšius. Socialinė ekonomika neprekiauja žmogiškais ištekliais ir jų gebėjimais, bet šviečia, moko ir ruošia visuomenę sąmoningam gyvenimui. Socialinė ekonomika viską valdo ne kapitalu, bet saugumu, patikimumu ir užsitarnautais reitingais.

Jei įmonei pelno siekimas nėra vienintelis ir nėra pagrindinis veiklos tikslas, bet kaip priemonė socialiniams tikslams pasiekti, tai tokią įmonę anksčiau galima buvo vadinti socialinės ekonomikos dalimi. Socialinio verslo įmonė įkurta ne asmeniniams to juridinio asmens poreikiams tenkinti, o iškeltiems socialiniams tikslams atsiekti, taipogi, gautas pelnas turėjo būti skirstomas užsibrėžtiems socialiniams tikslams įgyvendinti.

Socialinė ekonomika veikia pagal visai kitus principus negu viešoji ar liberalioji rinkos ekonomikos. Pagrindinis socialinės ekonomikos veiklos principas yra socialinė atsakomybė. Tuo tikslu yra vedamas socialinės ekonomikos dalyvių registras SOCIALTOP.LT. Socialinėje ekonomikoje vartotojams, tai yra sąmoningas pirkimas, mainai, atsakingas vartojimas bei efektyvus taupymas; įmonėms ir organizacijoms, tai veikiant per įvairias vartotojų platformas, solidaraus dalinimosi ekonominio modelio pagrindu arba per tiesioginius ryšius - socialiniai ryšiai ir deklaruojami tikslai, leidimas laisvai konkuruoti savo potencialiems konkurentams, vienodų dalyvavimo sąlygų suteikimas kiekvienos ekonomikos rinkos dalyviams ir t.t.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Nuosavybės formos socialinėje ekonomikoje

Vyraujanti nuosavybės forma socialinėje ekonomikoje yra kooperatinė nuosavybė. Pagal visame pasaulyje priimtą skirstymą socialinė ekonomika (SE) veikia per savo ryšius, švietimą ir apima šias juridines formas:

• Kooperatyvai (žemės ūkio, kredito unijų ir kt.);
• Savitarpio paramos organizacijos (savidraudos bendrijos);
• Asociacijos ir fondai;
• Socialinės įmonės.

Viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos nutarusios viešai veikti pagal žemiau pateiktą Europos asociacijos „Social Economy Europ“ socialinės ekonomikos (SE) principų chartiją taip pat gali būti priskirtos SE, jei yra viešai pareiškusios kokiomis sąlygomis taps SE subjektais. Socialinio verslo juridinės formos labiau yra būdingos verslo ekonomikai. Socialinis verslas, kaip, beje, ir kitos PVO, labiau pasižymi ne tiesioginiu, bet daliniu dalyvavimu šioje ekonomikoje, bet turi didelį privalumą naudotis socialinės ekonomikos rinka ir infrastruktūra.

Trys skirtingi finansavimo šaltiniai

Socialinės ekonomikos subjektai pasižymi skirtingais finansavimo šaltiniais:

• Nevyriausybinės organizacijos (NVO) pagrinde yra išlaikomos iš valstybės projektų ir viešųjų pirkimų. Gyvendamos nuo pirkimų iki pirkimų, ir dažnai nieko negamindamos ir neparduodamos jokių produktų ir paslaugų, o gaunamai paramai esant nereikšmingai, yra finansiškai nestabilios.
• Socialinio verslo įmonės (SV) naudoja verslo modelius išnaudojant liberalios rinkos mechanizmą, pelno siekimą taip pat papildomai susiedamas su kokiais nors pasirinktais socialiniais tikslais ir prioritetais. Reglamentuotas įstatymu. Paprastai, daugiau kaip 50 proc. pajamų gauna iš ekonominės veiklos. Taip pat paprastai, apie pusę lėšų pasilieka sau, o kitą pusę skiria kokiems tai pačių susigalvotiems socialiniams tikslams. Finansinį tvarumą papildomai užsitikrina pastoviai prašydamas valstybinės paramos.
• Socialinė ekonomika (SE) naudoja socialinius modelius panaudodama socialios rinkos mechanizmą (veikia per savo ryšius, švietimą, socialines vartotojų platformas ir solidaraus dalinimosi modelius), socialinius tikslus ir žmonių apsaugą stato į pirmą vietą. Vadovaujasi socialinės ekonomikos chartijos principais. Socialinės ekonomikos pajamų šaltiniai: kooperacija, savitarpio paramos veikla, asociatyvi veikla, solidarus dalijimasis, mainai, taupymas ir fondų veikla.

Socialinės ekonomikos rinkos reikalavimai

Socialinės ekonomikos (SE) bendrieji reikalavimai:

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

• ES socialinės chartijos principai;
• ES socialinių inovacijų principai;
• Vadovavimasis socialinės (nepolitinės) demokratijos vertybėmis į pirmą vietą iškeliančiomis asmens pirmenybę rinktis.

Be šių išvardintų reikalavimų liberaliajai rinkos ekonomikai norinčiai praplėsti savąją rinką per socialinę ekonomiką taip pat neišvengiamai galioja:

• Vienos bendrystės ekonomikos, socialinės ekonomikos pripažinimo;
• Laisvanoriškas savos rinkos atvėrimo principai.

Socialinės inovacijos

Socialinės inovacijos (toliau - SI) - tai naujos idėjos (novatoriški metodai ir modeliai, socialiniai produktai ir paslaugos), padedančios patenkinti socialinius poreikius, kurti socialinius ryšius ir prisidėti prie bendradarbiavimo stiprinimo tarp įvairių visuomenės grupių. SI kyla iš rinkos nesugebėjimo atliepti konkrečių visuomenės poreikių, todėl pati pilietinė visuomenė imasi jų įgyvendinimo.

Socialinėje ekonomikoje nuolat diegiamos inovacijos bendrojo gėrio labui. Daugelis jos novatoriškų idėjų, kaip antai etinis finansavimas ar sąžiningos prekybos judėjimas, tapo visuotinai paplitusiomis. Apvalusis socialinės ekonomikos stalas yra skirtas sektoriams bendrai spręstų bendras problemas.

Pirmas žingsnis, yra pasitikrinti savo įmonės arba organizacijos socialinės atsakomybės lygį socialinės ekonomikos rinkoje (svetainė: socialtop.lt). Antras žingsnis, tai yra pradėti veikti SDEM pagrindu: deklaruoti socialinę atsakomybę ir rinkoje imti naujai veikti socialinės atsakomybės pagrindu. Nestabiliojoje globalioje rinkoje tai yra ypač aktualu tvariai veikti nusprendusioms įmonėms, aktualu atskiroms Europos šalims ir tai tampa nauju pranašu...

Socialinės ekonomikos veiklos formos

Veiklos forma	Apibrėžimas	Pavyzdžiai
Kooperatyvai	Organizacijos, kurių nariai bendrai valdo ir naudoja įmonę savo naudai.	Žemės ūkio kooperatyvai, kredito unijos
Savitarpio paramos organizacijos	Organizacijos, kurių nariai teikia vieni kitiems paramą.	Savidraudos bendrijos
Asociacijos ir fondai	Organizacijos, kurių tikslas yra visuomenės nauda.	Labdaros fondai, kultūros asociacijos
Socialinės įmonės	Įmonės, kurių pagrindinis tikslas yra socialinis poveikis.	Įmonės, įdarbinančios neįgaliuosius

tags: #socialines #ekonomikos #veiklos #formos