Vaikų globos namai Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias dar XVIII amžių. Šiame straipsnyje panagrinėsime globos raidą Lietuvoje, apžvelgdami teisinį reglamentavimą ir šių įstaigų transformacijas.
Profesorius emeritas habil. dr. Vytautas Karvelis (1933-2011) rašė, kad Lietuvoje nuo seno kūrėsi įvairios religinės ir pasaulietinės organizacijos, steigę kūdikių namus, vaikų globos prieglaudas, įvairaus tipo vaikų namus, bendrojo tipo ir specialiąsias mokyklas, vaikų sanatorijas bei kitas vaikų ir suaugusių asmenų ugdymo ir globos institucijas.
Globos Tradicijos Lietuvoje
Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė, kuri 1786 m. įkūrė pirmuosius vaikų namus. 1791 m. XIX a. Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kt.) pradėjo kurtis labdaros draugijos. Iki Pirmojo pasaulinio karo globos įstaigos veikė Vilniuje bei kituose miestuose ir miesteliuose. Tarpukario Lietuvoje buvo kuriamos nedidelės vaikų - našlaičių prieglaudos, pvz. Šiaulių aps.
XX a. dešimtajame dešimtmetyje Lietuvoje įvyko esminių pokyčių. Šiuo metu Lietuvoje yra savivaldybių vaikų globos namai, vaikų globos grupės, valstybiniai ir nevalstybiniai globos namai, socialinės globos namai vaikams su negalia.
Sovietinis Periodas ir Pokyčiai
1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavo Sovietų Sąjungos kariuomenė. Visų labdaros organizacijų veikla buvo nutraukta, suvalstybintos vaikų prieglaudos. 1941 m. daugelis jų buvo reorganizuotos į vaikų namus.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
V. Karvelis rašo: „1944 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje jau veikė 23 vaikų namai, kuriuose gyveno 1681 auklėtinis. Didelė dalis vaikų buvo našlaičiai. Kitą dalį sudarė vaikai, netekę per karą tėvų, ir vaikai, kurių tėvai negalėjo suteikti jiems reikiamos pagalbos.
Vaikų namuose buvo apgyvendinami ir globojami ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikai, paaugliai ir išimties tvarka vaikai, kurie dėl susidariusių nepalankių aplinkybių negalėjo mokytis, gyvendami savo tėvų namuose, ar negalėjo gauti paramos iš savo tėvų. Vaikų namuose auklėtiniai buvo suskirstomi į auklėjamąsias grupes. Kiekvienai grupei buvo priskiriamas auklėtojas.
VGN teikia globos (rūpybos), ugdymo ir socialines paslaugas: be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba); laikinai globos namuose apgyvendintiems vaikams tol, kol bus išspręstas jų grąžinimo tėvams arba globos (rūpybos) nustatymo klausimas.
VGN savo veiklą grindžia: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, Lietuvos higienos normomis.
Šiuolaikinė Vaikų Globa Lietuvoje
Vaikų globos namai (VGN) teikia globos (rūpybos), ugdymo ir socialines paslaugas: be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba); laikinai globos namuose apgyvendintiems vaikams tol, kol bus išspręstas jų grąžinimo tėvams arba globos (rūpybos) nustatymo klausimas.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
VGN savo veiklą grindžia: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, Lietuvos higienos normomis.
2016 metų pabaigoje iš privačių asmenų savivaldybė nupirko 2 gyvenamuosius namus su žemės sklypais ir pagalbinio ūkio pastatais Lazdijų rajone Bajoriškių ir Staidarų kaimuose, kur artimiausiu metu persikraustys gyventi Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos namų „Židinys“ auklėtiniai.
Šiuo metu „Židinyje“ gyvena 17 vaikų, iš kurių 8 persikels gyventi į Bajoriškius, o 9 vaikai - į Staidarus. Kiekvienuose naujuosiuose bendruomeniniuose namuose dirbs ir su vaikais gyvens 2-3 socialiniai darbuotojai/socialiniai pedagogai ir 4-5 individualios priežiūros personalo darbuotojai.
Didelis šios reformos entuziastas Lazdijų rajono meras Artūras Margelis tikina, kad iki šiol veikę, sovietinių laikų modelio vaikų globos namai nepasiteisino nė vienu atveju. Juose užaugę vaikai turi nepakankamai socialinių įgūdžių ir išėję į savarankišką gyvenimą sunkiai pritampa visuomenėje.
„Nupirkome 2 namus su sklypais kaimo vietovėje. Juose gyvens po 8-9 vaikus. Mokysim juos savarankiškumo, gyventi kaip tikrose šeimose - tvarkytis, valytis, gaminti valgyti, auginti daržiukus, auginti gyvūnėlius. Šie įgūdžiai labai jiems pravers pradėjus savarankiškai gyventi“, - sako A. Margelis.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Meras sutinka, kad ši, kaip ir bet kuri kita reforma, ne visada vyksta sklandžiai, sulaukia tam tikro pasipriešinimo. „Pokyčiai paprastai atneša kokių nors nepatogumų. Pripratus prie senos tvarkos, sunku pasikeisti. Tačiau mūsų visų siekis - paisyti vaikų interesų bei gerovės ir pasirūpinti jų ateitimi, kad jie į gyvenimą išeitų visaverčiais piliečiais, galėtų ir gebėtų kurti savo šeimas, būti sėkmingais darbuotojais“, - gerai jam pažįstamą situaciją komentuoja A. Margelis.
Vaikų Globos Namų Pavyzdžiai Lietuvoje
Lietuvoje yra daug vaikų globos namų ir centrų, kurie teikia pagalbą vaikams, likusiems be tėvų globos. Keletas pavyzdžių:
- Akmenės r. Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos centras (VGSPC), Purienos g. 4.
- Grūžių VGN, Grūžių k.
- Jonavos r. VGN, Mokyklos g.
- Josvainių socialinės paramos ir ugdymo centras (SPUC), Skroblų g.
- Kauno r. savivaldybės Pagynės VGN, Liepų g.
- Kauno savivaldybės VGN, Birutės g.
- Kėdainių VGN ,,Saulutė‘‘, Vydūno g.
Ir daugelis kitų vaikų globos namų visoje Lietuvoje.
Pavyzdžiui, Panevėžio rajone, Radviliškio rajone, veikia VGN „Nykštukas“, įsikūręs Vasario 16-osios gatvėje.
Klaipėdos vaikų globos namai "Smiltelė" (Smiltelės g.) buvo viena iš tokių įstaigų. Juridinis asmuo Klaipėdos vaikų globos namai "Smiltelė" (registracijos adresas Klaipėda, Smiltelės g. 14) išregistruotas 2020 m. spalio mėn. 9 d., penktadienį. Pakeistas registracijos adresas iš Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m. Smiltelės g. 14 į Klaipėda, Smiltelės g.
Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai antradienį pritarė, jog vaikų globos namai „Smiltelė“ būtų likviduoti iki šių metų spalio. Atlaisvintose patalpose numatoma įsteigti naują Vaikų dienos centrą bei išplėsti neįgaliųjų centro „Klaipėdos lakštutė“ pagalbos į namus paslaugas.
Socialinės globos namai - kitaip vadinami senelių namai, tai įstaiga, kurioje gyvena mūsų artimieji, o ateityje apsigyventi gali tekti ne vienam, dabar dar jaunam savivaldybės gyventojui.
Šių metų rugsėjo 22-ąją dieną Elektrėnų socialinės globos namai švęs 25 metų jubiliejų. 1992 m. buvo uždarytas vaikų darželis „Nykštukas“ ir, rekonstravus pastatą, nuspręsta toje vietoje įkurti senyvo amžiaus ir suaugusių asmenų su negalia socialinės globos namus. Trejus metus UAB „Ergas“ vykdė rekonstrukcijos darbus. 1995 m. rugsėjo 22 d.
„Tuo metu Lietuvoje dar tik kūrėsi savivaldybinės globos įstaigos, mes buvome vieni iš pirmųjų. Daug darbo buvo įdėta pačių pirmųjų šios įstaigos darbuotojų, atliekant paruošiamuosius darbus, kad galėtume priimti pirmuosius globos namų gyventojus. Atidarymo dieną vyko didelė šventė, tuometinis Trakų rajono meras Kęstutis Vaitukaitis perkirpo įstaigos atidarymo juostelę, globos namus palaimino ir pašventino Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras Jonas Jonys. Buvo įteiktas simbolinis šių namų raktas, visus susirinkusius sveikino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybės atstovai".
Direktorė prisimena, jog atidaryme dalyvavusios delegacijos iš Vokietijos Reinės miesto viešnagė buvo svarbi, nes tuomet ir kilo mintis pasirašyti bendradarbiavimo sutartį tarp Reinės miesto Šv. Juozapo pensionato ir Elektrėnų socialinės globos namų, 1999 m. Kiek vėliau, 2012 m., buvo atidaryti Savarankiško gyvenimo namai.
Per atidarymą Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis ir tuometinis administracijos direktorius Arvydas Vyšniauskas perkirpo tradicinę juostelę, naujuosius namus pašventino Elektrėnų dekanas monsinjoras Jonas Sabaliauskas. 2018 m. Globos namų atidarymo metu jau gyveno penki pirmieji globos namų gyventojai.
Per 25 metus Elektrėnų socialinės globos namai labai pasikeitė, nes prasiplėtė patalpos, padidėjo teikiamų socialinių paslaugų apimtis.
„Turime licencijas socialinei globai ir asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Mūsų įstaiga atitinka visus reikalavimus, kurie yra keliami socialinės globos įstaigoms, todėl džiaugiamės galėdami padėti žmonėms, kuriems reikalinga mūsų pagalba,“ - džiaugiasi D. Direktorė taip pat priduria, jog didelis dėmesys skiriamas teikiamų paslaugų kokybei.
Įstaigos teritorijoje prie globos namų pastato prijungtas dviejų aukštų pastatas su mansarda, kuriame įkurti savarankiško gyvenimo namai. Pastačius priestatą pasikeitė ir aplinka - atsirado privatesnė aplinka, uždaresnis globos namų kiemelis. Priekinėje pastato pusėje pastatytas didelis ąžuolinis kryžius.
Kitas priestatas įrengtas kitoje globos namų pastato pusėje įgyvendinant projektą „Socialinių paslaugų plėtra Elektrėnų savivaldybėje”. Jame įrengti du kambariai, kuriuose gali gyventi po 5 asmenis, higienos patalpos, atskira virtuvė ir valgomasis.
Reorganizavus Elektrėnų savivaldybės Pakalniškių reabilitacijos centrą jis prijungtas prie Elektrėnų socialinės globos namų. Šiuo metu Elektrėnų socialinės globos namai turi du padalinius. Atidarymo metu turėję vos penkis gyventojus dabar globos namai globoja kur kas daugiau asmenų.
Siekiant sumažinti pavojų užsikrėsti COVID-19 ir apsaugant į rizikos grupę patenkančius globos namų gyventojus, buvo pakeistas aptarnaujančio personalo darbuotojų darbo ir poilsio režimas karantino metu, apgyvendinant darbuotojus įstaigoje ir neišeinant iš jos.
Darbuotojams poilsiui buvo skirti du kambariai, esantys naujame priestate. Nuo balandžio 6 d. įstaigoje dirbo dvi darbuotojų komandos: 14 dienų dirbo viena 11 darbuotojų komanda, kurią sudarė slaugytoja, slaugytojos padėjėja, 5 socialinio darbuotojo padėjėjos, virėja, ūkio dalies vedėja, o po to - kita komanda. Prieš pradedant darbą, antros komandos darbuotojų sveikata buvo patikrinta Elektrėnų sveikatos priežiūros įstaigoje greituoju testu. Darbuotojai dirbo pagal patvirtintą grafiką, personalas aprūpintas reikalingomis apsaugos priemonėmis.
Be to, globos namų gyventojams buvo taikoma sustiprinta sveikatos priežiūra (kasdien matuojama kūno temperatūra, stebima jų sveikatos būklė, esant sveikatos sutrikimui - skambinama asmens gydytojui ar kviečiama greitoji medicinos pagalba).
Globos namuose teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos, kurių tikslas yra tenkinti asmens gyvybinius poreikius, teikiant kompleksinę pagalbą, visapusiškai palaikyti ir skatinti jų savarankiškumą, ugdyti pasitikėjimą savimi.
„Kadangi globos namuose dauguma asmenų su sunkia negalia, kol kas turime subūrę gyventojų ir darbuotojų ansamblį. Muzika, dainos ir skaitomos eilės pagyvina kiekvieną mūsų šventę“, - džiaugiasi direktorė D. Direktorė priduria, jog daug dirbama su gyventojais individualiai, taip pat stipresnieji įtraukiami į bendrą veiklą, į bendrą gyvenimą.
Globos namų socialiniai darbuotojai, užimtumo specialistas organizuoja kultūrinę, meninę, sportinę, darbinę veiklą, švenčiamos įvairios šventės, organizuojami įvairūs renginiai.
„Taip kilo ir mintis sukurti saviveiklinį kolektyvą. Ansambliui, kuris subūrė ir gyventojus, ir darbuotojus, vadovauja užimtumo specialistė. Globos namai turi savo himną, kuris visada skamba visuose mūsų renginiuose, žodžius ir muziką sukūrė patys darbuotojai. Kol kas ansamblio pasirodymus rengiame savo įstaigoje ir savo padaliniuose, tačiau ateityje planuojame vykti į kitus socialinės globos namus, su kuriais bendradarbiaujame“, - viliasi D.
Pastaruoju metu vis daugiau svarstoma, kaip reformuoti vaikų globos namų sistemą, taip pat egzistuoja įvairios savanoriavimo ir materialinės pagalbos iniciatyvos, tačiau akivaizdu, kad tūkstančiai vienišų vaikų Lietuvoje tebeauga ne itin nuo sovietmečio pasikeitusiomis sąlygomis.
2019 metais Kuršėnų šeimos namų direktoriumi tapęs Feliksas Rudzinskas patenkintas nuo 2019 metų vykstančia reforma, kurios esmė - tėvų globos netekę vaikai gali gyventi atskiruose butuose.
„Pastaraisiais metais atsirado užduotis tokius vaikus apgyvendinti bendruomenėje. Iš Europos Sąjungos lėšų Kuršėnuose jiems nupirkome tris butus, kuriuose jie sėkmingai gyvena, gamina maistą, taupo vandenį, elektrą, tvarkosi, planuoja ir yra tapę lygiaverte visuomenės dalimi“, - sakė F. Rudzinskas. Jau prasidėjo ir maniežo statyba, skirta terapijai su žirgais.
Buvusiuose Vaikų globos namuose įkurtas ir Krizių centras su apgyvendinimu. Jis - vaikus auginančioms šeimoms, turinčioms tam tikras rizikas: praradusios būstą dėl gyvenimo būdo, norima reabilituoti šeimą neatskiriant vaikų. Duris greitai čia turėtų atverti socialinės dirbtuvės, kuriose plušėtų 10-11 neįgalių asmenų. Dar numatytos atokvėpio patalpos šešiems suaugusiesiems, turintiems neįgalumą.
Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią vaikai iki 3 metų kūdikių namuose gali būti apgyvendinami tik išimties tvarka, bet ne ilgesniam kaip iki 3 mėnesių laikotarpiui. Siekiama, kad paskui vaikas būtų perkeltas į šeimos aplinką. Tai vienas iš pirmųjų vaikų globos namų reformos žingsnių.
Lietuvoje globojama 10 tūkstančių vaikų, likusių be tėvų globos, iš jų apie 4 tūkstančiai - vaikų socialinės globos namuose. Šalyje įsibėgėjanti globos namų pertvarka, inicijuota Prezidentės Dalios Grybauskaitės, kuri įsitikinusi, kad valstybė turi sukurti sąlygas vaikams augti šeimos aplinkoje, o ne investuoti į neefektyvų globos įstaigų išlaikymą.
Vaikų globos namų reforma numato, kad iki 2020 m. turi nelikti vaikų globos namų.
Administracinis Lietuvos žemėlapis
Socialinę globą senjorams ir suaugusiems su negalia šalyje teikia 204 įstaigų, jose iš viso gyvena apie 13,3 tūkst. asmenų. Apie 40 šių įstaigų yra pavaldžios socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, likusios privačios, kurių steigėjai - savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, bažnyčia.
Tiesa, kiek tiksliai senjorų gyvena slaugos namuose nėra žinoma, senelių globos namų duomenų bazė skelbia, kad visoje Lietuvoje tokių namų yra 102, o juose gyvena apie 5 tūkst. žmonių. Mažiausiuose gyvena vos 6 seneliai, o didžiausiuose spaudžiasi net 270 gyventojų.
Dar prieš karantiną, saugantis koronaviruso, slaugos įstaigos buvo uždarytos - čia atvykti gali tik darbuotojai, neleidžiama išeiti ir globotiniams, išskyrus išimtis, jei būtina išvykti į sveikatos priežiūros įstaigą.
Anot ministro, ministerijai pavaldžios įstaigos visiškai aprūpintos apsaugos priemonėmis - išdalinta per 100 tūkst. medicininių kaukių, respiratorių, dezinfekcijos ir kitų priemonių. Darbuotojų apsauga įpareigotos pasirūpinti ir visos likusios įstaigos ir, L. Kukuraičio žiniomis, „dar yra keletas įstaigų, kurios turi labai minimalius kiekius“ priemonių.
Ministerija sako, kad imtis minimų veiksmų saugantis koronaviruso buvo nurodyta dar vasario 27-ąją, kartu įpareigodamas, jei reikia, papildyti apsaugos priemonių rezervą. Nurodymai duoti visoms ministerijai pavaldžioms socialinės globos įstaigoms bei Pabėgėlių priėmimo centrui. Likusios senoliams paslaugas teikiančios įstaigos yra privačios ar įsteigtos savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų - joms pateiktos tokios pat rekomendacijos.