Lietuva, kaip ir daugelis pasaulio šalių, susiduria su slaugytojų trūkumo problema ir ši bėda kasmet vis didėja. Jau kurį laiką slaugytojų trūkumas - didelis galvosūkis tiek ligoninių vadovams, tiek sveikatos sistemos valdininkams. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2030 m. Lietuvoje gali trūkti per 3 tūkst. slaugytojų. Kiek tiksliai slaugytojų trūksta šalyje, anot jo, sunku įvardyti, tačiau, žvelgiant į šių dienų duomenis, pašnekovo teigimu, tai galėtų siekti 2-3 tūkst.
Seime Lietuvos medikų sąjūdis surengė konferenciją, skirtą pagrindinėms sveikatos sektoriaus problemoms aptarti. Nors slaugytojų trūkumo klausimui buvo skirta visa antroji konferencijos dalis, dar pirmoje dalyje, kalbėdamas apie sveikatos duomenų kokybę ir prieinamumą, Valstybės duomenų agentūros atstovas Julius Juodakis atkreipė dėmesį į slaugytojų temą. Jis pasidalijo Lietuvos medikų sąjūdžio užsakytais duomenimis apie tai, kiek Lietuvoje yra sveikatos priežiūros specialistų.
Iš duomenų apie šalyje dirbančius slaugytojus matyti, kad šiandien aktyvias licencijas turi 17 tūkst. slaugytojų, jie dirba Lietuvos viešojo sektoriaus gydymo įstaigose. Daugiausia jų yra gimę 1959-1975 metais. „Turime apie 30 metų skylę slaugytojų pasiūloje“, - teigė J. Iš pristatytos skaidrės taip pat matyti, kad kasmet iš viešojo sektoriaus darbo rinkos į pensiją išeina apie 600 slaugytojų, tačiau į jų vietas ateina tris kartus mažiau paruoštų specialistų - apie 200.
Vilniaus universiteto profesorė Natalja Istomina pristatė slaugytojų situaciją tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje (ES). Praėjusių metų Eurostato duomenys rodo, kad ES šalyse šio metu dirba apie 4 mln. licencijas turinčių slaugytojų. Lietuvoje tais metais registruota, kad 100 tūkst. gyventojų tenka 606 slaugytojai. „Lietuvoje šis skaičius yra vidutinis, jeigu lygintume su mažiausiais skaičiais, kurie yra Bulgarijoje (421), Latvijoje (418) ir Graikijoje (338)“, - sakė prof. N. Tiesa, per penkerius metus (nuo 2015-2020 m.) slaugytojų skaičius Lietuvoje išliko panašus.
Ji atkreipė dėmesį, kad ruošdama slaugytojus nuo 2010 m. iki 2020 m. Kad galėtume palyginti, profesorė pateikė ir 2023 m. duomenis apie slaugytojų atlyginimų vidurkius pasaulyje. Daugiausia tais metais uždirbo Norvegijos slaugytojai - 7,5 tūkst. eurų per mėnesį. Antroje vietoje rikiuojasi Danija - 7,3 tūkst. eurų, trečioji lentelėje yra JAV su 6,5 tūkst. Beje, Airijoje, kuri minima kaip gerasis pavyzdys, slaugytojų atlyginimų vidurkis siekė 4 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Anot dekanės, iš 131 šių metų slaugos pirmakursių 87 įstojo keisti savo kvalifikacijos. Visgi įsivaizdavimas, kad į kolegiją slaugos studijuoti atkeliauja mokyklos suolus ką tik palikę abiturientai, yra ne visai teisingas. Ji atkreipė dėmesį ir į sparčiai tobulėjančias mokymosi priemones, studijų bazes - visa tai būtina nuolat atnaujinti, kad studijas baigęs slaugytojas būtų tinkamai pasiruošęs praktiniam darbui. Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė dr. Danguolė Šakalytė teigė, kad jų įstaigoje slaugos studentų skaičius šiemet išaugo kone dvigubai.
„Labai norėčiau, kad tas įvyktų, nes slaugytojų trūksta didmiesčiuose, bet ypatingai - regionuose. Tačiau tam reikėtų labai konkrečių veiksmų. Ne tik paruošti daugiau slaugytojų švietimo institucijose - universitetuose ir kolegijose - bet ir sukurti patrauklias darbo vietas“, - „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) vadovė Aušra Volodkaitė. Pasak jos, realus slaugytojų trūkumas regionuose nėra įvertintas, nes reikėtų skaičiuoti ne tik darbo skelbimus, bet ir atsižvelgti į tai, kokiais krūviais dirba esami slaugytojai.
A.Volodkaitės manymu, 500 naujų slaugytojų regionuose turėtų būti tik pirminis atskaitos taškas, nes poreikis yra didesnis. Tačiau LSSO vadovė pridūrė, kad nėra būtina prisirišti prie konkrečių skaičių, svarbiausia, jog būtų strategija ir nuolatinės pastangos padaryti tolygesnį slaugytojų pasiskirstymą šalies mastu. „Nežinau, ar pavyks pateisinti tuos lūkesčius per dvejus metus, bet bent jau turėtų būti sisteminė strategija, kad būtų galima pritraukti specialistus į regionus. Dabar, švelniai tariant, situacija yra labai sudėtinga“, - pastebėjo A.Volodkaitė.
Atlyginimai Ir Darbo Sąlygos
Atėję slaugytojais dirbti jauni žmonės susiduria su realybe: sudėtingas darbas su sergančiais pacientais, didžiulis krūvis, prastas atlyginimas. „Slaugytojo darbas yra sunkus, o pripažinimo ir pagarbos šiai profesijai trūksta, - sako Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Aušra Volodkaitė.
A.Volodkaitės teigimu, slaugytojai turi atlaikyti ne tik didelį fizinį, bet ir emocinį krūvį. Įvairios kritinės situacijos ir akistata su žmogaus mirtimi gali smarkiai atsiliepti psichologinei darbuotojų sveikatai. „Taip pat veikia ir įvairūs bendravimo niuansai. Sergantis žmogus būna irzlesnis, dirglesnis, jo artimieji irgi, neatsižvelgdami į nieką, reikalauja maksimalaus rezultato. Ne visuomet harmoningi santykiai klostosi ir komandose: jaučiamas bendravimas iš aukšto, nepagarba, - pasakoja organizacijos vadovė ir priduria, kad sisteminės pagalbos, susidūrus su psichologiniais iššūkiais, mobingu, slaugytojai dar nesulaukia.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Neseniai slaugytojos profesiją įgijusi 22-ejų Gražina Rabkovskaja sako, kad ją dirbti slaugos srityje motyvuoja įgimtas noras rūpintis kitais, tačiau mergina neneigia, kad iššūkių slaugytojo kelyje - gausu. „Didelė problema yra atlyginimai. Norint oriai gyventi ir planuoti ateitį, reikia dirbti per dvi ar daugiau darbovietes, o esant slaugytojų trūkumui, didesnis krūvis tenka esamiems darbuotojams, kurie ir taip pervargę. Tokia situacija didina žmogiškų klaidų tikimybę. Kaip iššūkį slaugos specialistė įvardija ir darbinius santykius su vyresniais kolegomis.
Anot pašnekovės, daugelis jos studijų draugų slaugos srityje dirbti neplanavo, o studijas rinkosi vien tam, kad gautų licenciją: „Daug pažįstamų studijavo slaugą norėdami dirbti kosmetologijos srityje. „Vieša paslaptis, kad injekcinė kosmetologija, arba estetinė medicina, yra gerokai patrauklesnė sritis finansiškai. Valanda darbo - keli šimtai eurų… - komentuoja Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Kosmetologijos katedros vedėja Žaneta Mickienė.
Jau penktą dešimtmetį Elektrėnų ligoninėje dirbanti slaugytoja Ona Antanavičienė sako kitoje srityje savęs neįsivaizduojanti. Moteris tikina visuomet buvusi rūpestinga ir empatiška. „Jūs įsivaizduokite, ką reiškia padėti žmonėms, išgelbėti gyvybes… Atvežė vaiką, apsinuodijusį žibalu, jis jau nekvėpavo, bet man pavyko jį išgelbėti. Išgelbėjau ir vyrą, nusipjovusį ranką. Daug kam gyvenime padėjau. Į dažnai girdimus komentarus apie jaunų darbuotojų trūkumą ligoninėse slaugytoja Ona Antanavičienė reaguoja ramiai: „Jei atsirastų, kas norėtų mane pakeisti, užleisčiau vietą. Bet norinčių nėra, jaunimas renkasi dirbti kitose srityse arba važiuoti į užsienį.
Pašnekovės teigimu, vyresnio amžiaus slaugytojai atidūs, kantrūs, pacientams skiria daug dėmesio. Mūsų kabinete per dieną apsilanko iki devyniasdešimties pacientų. Bet kai darbas patinka, dirbi, džiaugiesi, ir viską padarai gerai“, - sako O.Antanavičienė. Šiemet Medicinos darbuotojų dieną Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius Onutei įteikė apdovanojimą ir padėkojo už nuoširdų, profesionalų ir nepriekaištingą medicinos darbuotojo darbą.
Darbuotojo atlyginimui įtakos turi keli veiksniai, pirmiausia regionas, kuriame dirba, darbo stažas, įmonės dydis ir kt. Apklausa paremta darbuotojų duomenimis, išvalyta nuo kraštutinių ir besikartojančių vertybių. Paveiksle pavaizduota, kaip darbuotojai dažniausiai daro karjerą. 606. 327. 326. 325. 1. Pareigų Slaugytojas grynasis atlyginimas svyruoja nuo 976 EUR iki 3 944 EUR per mėnesį.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
Atlyginimo duomenys yra iš atlyginimų apklausos, kur kiekvienas gali anonimiškai palyginti savo atlyginimą su kitais darbuotojais, dirbančiais toje pačioje pozicijoje. Šiuos duomenis valome ir apdorojame pagal mūsų metodiką. O slaugytojai šių metų pradžioje vidutiniškai gavo 2 621 eurą. Tai - taip pat tris kartus daugiau nei 2016 m. (884 eurai). „Ypatingą dėmesį skiriame slaugytojų darbo apmokėjimo kėlimui ir siekiame, kad jų vidutinis atlyginimas būtų ne mažesnis nei pusė gydymo įstaigoje dirbančio gydytojo VDU.
Taip pat pakeista ir slaugytojų padėjėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo metodika - jiems nustatytas minimalus darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis. Taip siekiame suteikti šioms profesijoms patrauklumo, norime paskatinti jaunus žmones rinktis darbą slaugos srityje“, - sako sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė. Vertinant skirtumus tarp gydytojų ir slaugytojų atlyginimų, mažiausias atotrūkis jaučiamas universiteto ligoninėse - čia slaugytojų atlyginimas sudaro apie 54,5 procento gydytojų atlyginimo. Didžiausias skirtumas fiksuotas rajono ligoninėse, kur slaugytojų atlyginimas sudaro mažiau nei 40 procentų gydytojų atlyginimo.
Nuo 2016 m. kasmet didinamos sveikatos priežiūros paslaugų kainos, tam skiriant vis didesnes Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšas. Augantis paslaugų finansavimas suteikia galimybę gydymo įstaigoms kelti jose dirbančių specialistų atlyginimus. Vidutinis vieno mėnesio viešųjų gydymo įstaigų darbo užmokesčio fondas per 2016-2025 m. I ketvirčio laikotarpį didėjo nuo 50 mln. iki 169 mln. eurų.
Praėjusių metų pabaigoje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį, kurioje numatyta viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų medikų užmokesčio didinimui 2025 m. skirti daugiau nei 200 mln. eurų PSDF lėšų. Šių metų pradžioje didžiausias gydytojų vidutinio darbo užmokesčio kilimas, palyginti su 2024 m., užfiksuotas rajono ligoninėse - čia atlyginimai padidėjo net 786 eurais. Regiono ligoninėse augimas siekė 698 eurus, o poliklinikose - 515 eurų.
Didžiausias slaugytojų atlyginimų augimas, palyginti su praėjusiais metais, fiksuotas regiono ligoninėse - čia atlyginimai padidėjo 291 euru. Universiteto ligoninėse augimas siekė 219 eurų, o rajono ligoninėse - 214 eurų. Detalesnę informaciją apie šalies gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokestį galima rasti ČIA. 2025 m. I ketvirtį viešųjų gydymo įstaigų gydytojų atlyginimų santykis su šalies VDU Lietuvoje pasiekė 2,3. Šis rodiklis reikšmingai viršija Latvijos (1,3) ir Estijos (1,7) lygį.
Slaugytojų atlyginimų santykis su šalies VDU taip pat auga - nuo 1,1 2024 m. iki 1,13 2025 m. pradžioje. Šis rodiklis artimas EBPO šalių vidurkiui, kuris svyruoja apie 1,2 (atitinkamai Estijoje 0,95, o Latvijoje - 0,92) ir rodo nuoseklų progresą. Taip pat didelį dėmesį SAM skiria medikų pritraukimo priemonėms ir numatė 17 mln. eurų studijų finansavimui: studijų kainos apmokėjimui, stipendijų skyrimui bei gydytojų rezidentų darbo užmokesčio priedų mokėjimui. Priemonės finansuojamos pagal SAM inicijuotus ir savivaldybių kartu su gydymo įstaigomis įgyvendinamus bei ES lėšomis finansuojamus sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo projektus.
Šie rezultatai patvirtina, kad Lietuva žengia teisingu keliu, siekdama užtikrinti konkurencingą ir motyvuojančią darbo aplinką sveikatos priežiūros specialistams viešajame sektoriuje, o atlyginimų augimas tampa svarbiu žingsniu stiprinant visos sveikatos sistemos patrauklumą ir tvarumą. Ar situacija pasikeistų, jei Lietuvoje vidutinė slaugytojo alga siektų 4 tūkst. eurų?
Pavyzdžiui, kita problema, kurią įvardija patys slaugytojai, anot pranešėjo, yra darbo sąlygos, ypač prasta bendravimo kultūra tarp pačių slaugytojų ir darbo krūviai. Pavyzdžiui, šiuo metu matyti, kad jaunoji slaugytojų karta nėra linkusi dirbti paromis, o vyresnioji karta - priešingai, kaip tik pageidauja tokio darbo grafiko. Galiausiai problema išlieka ir atvykusių iš kitų šalių slaugytojų įdarbinimas Lietuvoje. Pavyzdžiui, net ir studentui, kuris per mainų programą dalį slaugytojo specialybės mokslų studijavo Lietuvoje ir yra ES pilietis, licencija dirbti Lietuvoje suteikiama nuo 6 mėn.
Norvegijoje slaugytoja dirbanti ir į misijas Ukrainoje vykstanti Vaiva Jankienė palygino darbo sąlygas mūsų šalyje ir Norvegijoje. Lietuvoje jos darbo stažas siekia 21 metus, Norvegijoje ji su pertraukomis dirba apie 13 metų. „Nerodysiu, kokias mes Norvegijoje turime geras darbo sąlygas, geras darbo priemones, nes tai būtų nei teisinga, nei sąžininga. Tiesiog finansavimas yra labai skirtingas, Norvegijoje jis daug geresnis nei Lietuvoje, todėl tie dalykai kol kas yra nelyginami“, - sakė V. Ką galima būtų lyginti, pasak jos, tai šalyse vyraujantį požiūrį į slaugytoją.
Pavyzdžiui, Norvegijoje, V. Jankienės teigimu, slaugytojai yra labai vertinami visuomenės, jiems skiriamas didelis dėmesys, jo nestokojama ir kalbant apie slaugytojų trūkumo problemas, atlyginimus. Pasak jos, labai iliustratyvus pavyzdys, kaip ligoninių interneto svetainėse yra pristatomi gydytojai ir kaip - slaugytojai. Daugelyje svetainių galima rasti ligoninėje dirbančių gydytojų vardus, pavardes, kuriuose skyriuose jie dirba, koks jų mokslinis laipsnis. Kaip yra Lietuvoje? Slaugytojo darbo užmokestis tiesiogiai priklauso nuo įstaigos vadovo.
O kaip atrodo darbo skelbimai slaugytojams? Reikalaujama būti paklusniems, turėti fizinės ištvermės. Dar geriau - darbo skelbime gydytojui nurodoma, kokios bus jo darbo priemonės, darbo sąlygos ir kartu nurodoma, kad bus ir slaugytoja kaip priedas prie darbo priemonių. Be to, papildoma, kad tą slaugytoją dar galima ir išsiauklėti. Dėl tokių skelbimų Norvegijoje lauktų tikrai dideli nemalonumai“, - pavyzdžius žėrė V.
Bėda, kad nemaža dalis specialistų įgiję išsilavinimą renkasi darbą grožio sektoriuje arba užsienyje.„Įstaigose yra sudėtingos darbo sąlygos, dideli krūviai, nepakankamas užmokestis. Tas pasirinkimas ieškoti darbo kitose sferose parodo, kad įstaigose nėra pakankamų patrauklumo svertų, jog žmonės ateitų dirbti slaugytojai“, - paaiškino A.Volodkaitė. Nors slaugos specialistų atlyginimai pastaraisiais metais didėja.
Remiantis Valstybinės ligonių kasos (VLK) surinktais duomenimis vidutinė slaugytojo alga už 1 etatą 2024 m. valstybinėse įstaigose siekė 2 435 eurus. Palyginimui, Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje pernai siekė 2 218 eurų. Tačiau LSSO vadovės įsitikinimu, slaugytojų atlyginimai auga per lėtai. Be to, nuo darbo sveikatos priežiūros sektoriuje atbaido ir įsisenėjusios problemos.
„Jei slaugytojų darbo užmokestis padidėja 10-12 proc., tai neatitinka realybės, lūkesčio. Tačiau, deja, dažnai įstaigose jis padidėja tik 5 ar 7 proc. - nesulaukiame to iš sveikatos apsaugos ministerijos ir ligonių kasų pažadėto didėjimo. Jeigu įstaiga netenka vieno ar kelių darbuotojų, o jaunų žmonių neateina, padidėjo krūvis tiems darbuotojams, kurie lieka įstaigoje. Ne visada atlyginama net už didesnį darbo krūvį, išaugusį pacientų skaičių“, - skundėsi A.Volodkaitė.
Ji pridūrė, kad slaugytojai ne visada sulaukia deramos aplinkinių pagarbos. Mūsų šalyje slaugytojai dar nesulaukia deramo dėmesio“, - pasakojo LSSO vadovė. Kaip skelbiama, Vyriausybė turi ir daugiau užmojų, kaip sumažinti medikų trūkumą.
Slaugytojų Atlyginimai Europoje
Profesinės sąjungos teigia, kad per pastarąjį dešimtmetį darbo užmokestis, ypač viešajame sektoriuje, realiai sumažėjo, o dėl dviženklės infliacijos sukeltos pragyvenimo išlaidų krizės daugelis sunkiai apmoka sąskaitas, skelbia portalas „Euronews“. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtu duomenų rinkiniu, ligoninių slaugytojų metinis bruto darbo užmokestis Jungtinėje Karalystėje 2010-2019 m. nominaliai padidėjo 10 proc., tačiau realiai sumažėjo 6 proc.
Jungtinė Karalystė nėra vienintelė šalis, kurioje praėjusiais metais streikavo sveikatos priežiūros darbuotojai. Daugelyje Europos šalių sveikatos specialistai reikalauja geresnio darbo užmokesčio, geresnių darbo sąlygų ir daugiau išteklių. Kiek Europoje mokama slaugytojams? Kurios šalys slaugytojams moka daugiausiai ir mažiausiai ir kaip per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė slaugytojų atlyginimai?
Atlyginimų Skirtumai
EBPO duomenimis, 2020 m. arba artimiausiais metais, apie kuriuos turima duomenų, oficialus metinis bruto darbo užmokestis ligoninėse svyravo nuo maždaug 11 880 eurų Lietuvoje iki 101 151 euro Liuksemburge. Į duomenų rinkinį įtrauktos 25 Europos šalys. Be Liuksemburgo, septyniose šalyse metinis pradinis bruto darbo užmokestis viršijo 50 tūkst. eurų. EBPO duomenimis, tarp jų nėra Vokietijos (46 829 eurai) ir Jungtinės Karalystės (42 588 eurai).
Metinis slaugytojo darbo užmokestis Prancūzijoje (35 531 euras) arba Italijoje (29 222 eurai) buvo mažiau nei pusė metinio darbo užmokesčio Belgijoje (72 508 eurai) ir beveik perpus mažesnis nei Šveicarijoje (70 965 eurai). Mažiausius slaugytojų atlyginimus gauna Lietuva (11 880 eurų), po jos seka Turkija (12 172 eurai) ir Latvija (13 551 euras).
| Šalis | Metinis bruto darbo užmokestis (eurais) |
|---|---|
| Liuksemburgas | 101 151 |
| Belgija | 72 508 |
| Šveicarija | 70 965 |
| Vokietija | 46 829 |
| Jungtinė Karalystė | 42 588 |
| Prancūzija | 35 531 |
| Italija | 29 222 |
| Lietuva | 11 880 |
| Turkija | 12 172 |
| Latvija | 13 551 |
Reitingas pasikeičia, kai atlyginimus vertiname pagal perkamosios galios paritetą (PGP). 2020 m. slaugytojų darbo užmokestis pagal PPP svyravo nuo 18,7 tūkst. eurų Lietuvoje iki 66,8 tūkst. eurų Liuksemburge. 20 ES šalių vidurkis buvo 35,3 tūkst. eurų. Nors PPP skirtumai tarp šalių yra mažesni, palyginti su nominaliųjų atlyginimų skirtumais, jie vis tiek labai skiriasi. Po Liuksemburgo pagal didžiausią pagal PGP apskaičiuotą darbo užmokestį rikiuojasi Belgija (62,3 tūkst. eurų) ir Nyderlandai (50,6 tūkst. eurų). Po Lietuvos seka Latvija (18,8 tūkst. eurų) ir Portugalija (21,4 tūkst. eurų). Suomijoje slaugytojų darbo užmokestis (31,2 tūkst. eurų) pagal PGP buvo mažesnis už ES vidurkį.
Stebėtina, kad Turkijoje slaugytojų darbo užmokestis (31,7 tūkst. eurų) pagal PGP buvo didesnis nei keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje, Italijoje ir Graikijoje. Slaugytojų darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio santykis kiekvienoje apskrityje taip pat yra naudingas rodiklis. Vidutinis darbo užmokestis šalyje apskaičiuojamas pagal bendrą mokamą darbo užmokestį ir vidutinį darbuotojų skaičių visoje ekonomikoje. 2020 m. slaugytojo atlyginimo ir vidutinio darbo užmokesčio santykis svyravo nuo 0,88 Lietuvoje iki 1,58 Belgijoje.
Tai reiškia, kad slaugytojai Belgijoje uždirba 1,58 karto daugiau nei vidutinis darbo užmokestis šalyje. Šis santykis 20 ES šalių vidurkis buvo 1,2. Lietuvoje, Latvijoje, Suomijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje slaugytojams mokamas mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis šalyje. Prancūzijoje slaugytojo atlyginimo ir vidutinio darbo užmokesčio santykis buvo 0,91, o Šveicarijoje - 0,88. Santykis buvo didesnis Ispanijoje (1,5), Čekijoje (1,42) ir Lenkijoje (1,36).
Atlyginimų Pokyčiai Per Dešimtmetį
Nominalus slaugytojų metinio bruto darbo užmokesčio pokytis 2010-2020 m. buvo didžiausias Islandijoje, kur per pastarąjį dešimtmetį darbo užmokestis padidėjo 123 proc. Nominalusis pokytis reiškia vertes, gautas neatsižvelgiant į infliaciją. Kai kuriose ES valstybėse narėse, pavyzdžiui, Vengrijoje (104 proc.), Estijoje (94 proc.), Čekijoje (92 proc.) ir Slovakijoje (91 proc.), per šį laikotarpį taip pat buvo užfiksuotas staigus augimas. 2010-2020 m. slaugytojų darbo užmokestis sumažėjo trijose Europos šalyse: Norvegijoje (1 proc.), Italijoje (4 proc.) ir Graikijoje (16 proc.). Pokytis realiąja verte: Sumažėjimas Jungtinėje Karalystėje ir sąstingis Prancūzijoje.
Realiosios išraiškos pokytis yra reikšmingesnis, nes atsižvelgiama į infliaciją. Iš devynių atrinktų šalių 2010-2020 m. darbo užmokestis realiai padidėjo septyniose šalyse (Vengrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje ir Belgijoje). Tačiau Jungtinėje Karalystėje per šį laikotarpį (2010-2019 m.) sumažėjo 6 proc. ir nepakito Prancūzijoje.
tags: #slaugytoju #atlyginimai #priklauso #nuo