Socialinis statusas - tai integracinis rodiklis, nusakantis individo ar socialinės grupės gana stabilią socialinę padėtį visuomenės socialinėje sanklodoje ir socialinių santykių sistemoje.
Žodis "status" kilęs iš lotynų kalbos žodžio "status", kuris reiškia "būseną", "padėtį" arba "vietą". Lotynų kalboje šis žodis dažnai buvo naudojamas apibūdinti asmens ar objektų padėtį tam tikroje socialinėje ar fizinėje erdvėje.
Kalbant apie lietuvių kalbą, "status" dažniausiai vartojamas apibūdinti tam tikrą asmens ar grupės padėtį ar statusą, socialinę padėtį arba organizacijos ar sistemos būklę. Žodis "status" lietuvių kalboje dažniausiai išlaiko savo lotynišką formą, tačiau kartais vartojamas su įvairiais priesagų priedais, pavyzdžiui, "statusas". Lietuvių kalboje šis žodis paprastai laikomas svetimybe, nors ir adaptuotas į mūsų kalbos fonetiką ir gramatiką.
Vis dėlto žodis "status" Lietuvoje turi ir kelias artimas formas, kurios atsirado dėl kalbos adaptacijos proceso. Pavyzdžiui, forma "statusas" tapo populiari ir dažnai vartojama tiek akademinėse, tiek kasdieninėse diskusijose.
Kaip ir daugelyje kalbų, žodžio "status" reikšmė ir vartojimo būdas priklauso nuo konteksto. Nors dažniausiai jis reiškia būseną ar padėtį, jis taip pat gali turėti teisinių, ekonominių ar kultūrinių poteksčių, priklausomai nuo situacijos.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Kalbant apie gramatiką, "status" lietuvių kalboje dažnai veikia kaip daiktavardis, turintis tiek vienaskaitą (statusas), tiek daugiskaitą (statusai). Daugiskaita vartojama nurodant kelis skirtingus ar atskirus socialinius, politinius ar profesinius statusus. Dažniausiai šis žodis yra vartojamas su prielinksniu arba kaip dalis įvairių terminų.
Socialinio statuso tipai
Socialinis statusas gali būti:
- Priskirtasis: įgytas be paties asmens valios ir priklauso nuo žmogaus rasės, lyties, kastos, tautybės, gimimo vietos ir kitų aplinkybių.
- Įgytasis: jo žmogus siekia tikslingai.
Socialinis statusas suteikia tam tikrų teisių ir pareigų.
31 minutė su Ilja Laurs: Kaip socialinis intelektas formuoja mūsų gyvenimą ir darbą?, epizodas #21
Socialinio statuso ryšys su kitais socialiniais aspektais
Socialinis statusas dažniausiai siejamas su socialine veikla, asmens užimtumu, profesija (pvz., studento, inžinieriaus, motinos, pensininko statusas), taip pat šeimine padėtimi.
Individas gali turėti kelis socialinius statusus (pvz., verslininko, tam tikros organizacijos vadovo, draugijos nario statusą).
Taip pat skaitykite: Stažas dirbant pagal pažymą
Socialinės stratifikacijos schema
Socialinis statusas taip pat siejamas su socialiniu vaidmeniu - elgsenos modeliu, kurio tikimasi iš tam tikrą padėtį užimančio individo. Individo socialiniam statusui gali būti priskirti keli socialiniai vaidmenys, pvz., pavaldinio, bendradarbio, brigadininko, be to, jis gali atlikti sūnaus, vyro, tėvo, senelio, tam tikro klubo nario ir kitus vaidmenis.
Socialinių statusų konfliktai
Gali kilti socialinių statusų konfliktas, kai vienam vaidmeniui atlikti skiriamas visas dėmesys užmirštant kitus (pvz., darbui susitelkęs žmogus nebekreipia dėmesio į vyro, tėvo vaidmenų atlikimą).
| Socialinis statusas | Socialinis vaidmuo | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Gydytojas | Rūpintis pacientų sveikata | Konsultuoti, diagnozuoti, gydyti |
| Studentas | Mokytis ir įgyti žinių | Lankyti paskaitas, atlikti namų darbus, laikyti egzaminus |
| Tėvas | Rūpintis vaikais ir juos auklėti | Maitinti, rengti, mokyti, mylėti |
Socialinės grupės reputacija
Socialinis statusas susijęs su socialinės grupės reputacija, prestižu, autoritetu visuomenės socialinėje stratifikacijoje. Pvz., gydytojo statusas gali būti labai aukštas, o gatvės šlavėjo - labai žemas. Be to, skiriasi vieno gydytojo statusas nuo kito.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti teisėto darbo su vaikais kodą