Vaiko teisių specialistai kasdien gelbėja vaikus, nukentėjusius nuo įvairių formų smurto. Deja, smurtinio elgesio prieš vaikus kultūra Lietuvoje vis dar gaji. Nors statistika iliustruoja tendencijas, tikrasis smurto prieš vaikus mastas dar didesnis. Siekiant atskleisti smurto prieš vaikus problematiką ir pakviesti suaugusiuosius mąstyti apie savo elgesį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pristato socialinių reklamų ciklą apie skirtingas smurto formas.
Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pastebi, kad karantinas ir visa pandemijos atmosfera išryškino smurto prieš vaikus problemą. „Karantino metu ženkliai susitraukė pranešėjų apie galimus vaiko teisių pažeidimus ratas, todėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai buvo sudėtinga gauti informaciją apie smurtą patiriančius vaikus. Apie juos nepranešė nei mokyklos, nei neformaliojo ugdymo darbuotojai, nei gydymo įstaigos. Tas įtemptas laikas tik įrodė, kad bendra šalies situacija gąsdinanti - ne pirmi metai iš eilės didžioji dalis galimo smurto prieš vaikus atvejų įvyksta artimoje aplinkoje, smurtauja artimi žmonės“, - sako I. Skuodienė.
Šaltinis: LRT
Smurto formos ir statistiniai duomenys
Daugiausiai vaikų patiria fizinį smurtą, kiek mažiau susiduria su nepriežiūra, trečioje vietoje pagal statistinius rodiklius - psichologinis smurtas. Ne tik pranešama ne apie visus smurto atvejus, bet neretai ir patys suaugusieji savo elgesyje neatpažįsta smurto.
2018 metais net 69 % iš visų užfiksuotų smurto prieš vaikus atvejų, smurtautojas buvo artimas asmuo (tėvai, seneliai ir pan.) - 1789 atvejai iš 2593. 2019 metais šis rodiklis nepakito, taip pat 69 % smurtautojų buvo artimi asmenys, 2348 iš 3843 atvejų.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti vaikų smurto problemą?
Socialinių reklamų ciklo pristatyme dalyvaujantis „Vaikų linijos“ vadovas, psichologas dr. Robertas Povilaitis sako, kad fizinės prievartos tema praėjusiais metais buvo ketvirtas dažniausiai vaikų telefonu minėtas sunkumas. „Taip pat nuolat sulaukiame vaikų ir paauglių skambučių bei žinučių internetu apie patiriamą emocinę prievartą, seksualinę prievartą ar nepriežiūrą. Per tris šių metų ketvirčius 1230 skambučių vaikai pasakojo apie fizinę prievartą, 395 - apie emocinę prievartą, 275 - apie seksualinę prievartą, 134 - apie nepriežiūrą, 1417 - apie patyčias".Vaiko teisių gynėjai teigia, kad iš visų smurto prieš vaikus rūšių sunkiausia aiškiai įvardinti ir nustatyti psichologinį smurtą. Šiuo metu Lietuvos šeimos vėl gyvena neramiomis nuotaikomis, dalis žmonių jau dirba ir mokosi nuotoliniu būdu, o jei vėl bus paskelbtas karantinas, būsime priversti visą laiką praleisti namuose.
8 smurtaujančio tėvo požymiai
Smurto prieš vaikus atvejų skaičius Lietuvoje
Smurto prieš vaikus atvejų skaičius Lietuvoje pagal metus:
- 2018 metais Lietuvoje iš viso buvo 2593 atvejai, kai prieš vaiką galimai buvo naudojamas smurtas.
- 2019 metais Lietuvoje iš viso buvo 3843 atvejai, kai prieš vaiką galimai buvo panaudotas smurtas.
Smurto prieš vaikus atvejų skaičius pagal amžių
Smurto prieš vaikus atvejų skaičius pagal amžių 2018-2020 metais:
| Amžius | 2018 m. | 2019 m. | 2020 m. (9 mėn.) |
|---|---|---|---|
| 0-3 m. | 91 | 59 | 43 |
| 4-6 m. | 99 | 99 | 100 |
| 7-9 m. | 185 | 250 | 159 |
| 10-14 m. | 545 | 840 | 468 |
| 15-17 m. | 224 | 335 | 168 |
Ką daryti pastebėjus smurtą?
Jei pastebėjote smurto atvejį, galite:
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
- Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių.
Visuomenės nuomonė ir iššūkiai
Deja, bet tikrovė tokia, jog kas antras tyrime dalyvavęs asmuo mano, kad fizinės bausmės yra leistinos, bent jau išskirtiniais atvejais, o 9 proc. tai laiko auklėjimo priemone (Visuomenės nuomonės tyrimo, atlikto 2021 m. spalio-lapkričio mėn., duomenys).
Nukentėję žmonės baiminasi kreiptis pagalbos, nes išgyvena gėdos jausmą, kaip bus vertinami artimųjų, pažįstamų. Kartais tokia baimė kyla iš netikėjimo, kad kažkas gali padėti, nepasitikėjimo institucijomis. Kartais būna sunku, ką nors keisti, o ištikus šoko ir streso būsenai sudėtinga priimti informaciją.
Komisijos nariai ragino specialistus drąsiau teikti pasiūlymus, kokios teisinės priemonės padėtų vaisingai kovoti su smurtu artimoje aplinkoje. Taip pat buvo išreikštas susirūpinimas, kad gyvename energetinio sunkmečio sąlygomis ir didelė dalis valstybės biudžeto bus skiriama šiai problemai spręsti. „Labai svarbu, kad dėl to nenukentėtų valstybės rūpestis piliečių emocine sveikata“, - apibendrino Seimo komisijos pirmininkas A. Navickas.
Svarbu suprasti, kad kova su smurtu prieš vaikus yra nuolatinis procesas, reikalaujantis visų mūsų pastangų. Tik būdami budrūs ir rūpestingi galime sukurti saugią aplinką kiekvienam vaikui.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai