Kiekviename vaiko augimo etape tėvams kyla panašūs klausimai. Kada vaikas turėtų pradėti kalbėti? Kada jis išmoksta bendrauti su kitais vaikais? Ar normalu, kad vieni įgūdžiai atsiranda greičiau, o kitiems prireikia daugiau laiko?
Svarbu žinoti, kad kiekvieno vaiko raida yra individuali. Nors vaikai auga ir vystosi skirtingu tempu, tam tikri raidos etapai ir įgūdžiai dažniausiai pasireiškia panašiais amžiaus tarpsniais. Vaiko raida - tai procesas, kurį sudaro fizinis, psichologinis, emocinis ir socialinis vaiko vystymasis nuo pat gimimo iki brandos.
Kas sudaro vaiko raidą ir kaip ji matuojama
Vaiko raidos procesas kiekvienam yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant genetiką, aplinką, kurioje vaikas auga, socialinę padėtį, šeimos struktūrą ir tėvų vaiko priežiūros ypatumus. Vaiko raida įprastai skirstoma į kelis etapus, pradedant nuo kūdikystės, tęsiant vaikystės ir vėliau paauglystės etapais. Kiekviename iš šių etapų vaikai įgauna skirtingus įgūdžius kiekvieną sykį priskiriamus keturioms grupėms: kalbos ir komunikacijos įgūdžiams, fiziniams įgūdžiams, socialiniams ir emociniams įgūdžiams bei kognityvinei raidai.
Kūdikystė ir ankstyvieji metai: kada formuojasi kalba ir socialumas
Kūdikystės raidos etapas dažnai skirstomas į 0-3 mėn., 3-12 mėn. Kūdikiai ima kalbėti sava kalba, supranta, kai su jais kalbama, reaguoja į garsus ir savo vardą, geba atsisėsti, apsiversti, tyrinėja pasaulį, vėliau gali ir atsistoti. Kūdikiai čiauškėti pradeda apie ketvirtą-penktą mėnesį. Metinukai jau taria nuo 2 iki 30 žodžių, o trimečiai jau gali ištarti apie 1500.
Vaikai nuo vienerių metų ima tarti savo pirmuosius žodžius, atsako į klausimus, įvardija objektus, mėgsta klausytis istorijų, nupasakoja savo veiksmus, pradeda paišyti, lengvai atsisėda, gali sudėti detales vieną ant kitos, gerti iš puodelio, mesti, spirti kamuolį, atpažinti save veidrodyje. Tokio amžiaus vaikai ima žaisti su kitais, domisi aplinka, pavyzdžiui, nauja žaidimų aikštele ar draugo namais, atpažįsta rizikingą ir nesaugią aplinką ir elgesį, mėgsta sūpuotis sūpuoklėse, žaisti su naujais žaislais, geba rasti objektus, į kuriuos rodote.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Vaikystė ir mokyklos amžius: išsamesnė socialinė integracija
Nuo 7 iki 12 metų vaikai pastebimai auga fizinėje, pažinimo, socialinėje ir emocinėje srityse. Fiziškai jie toliau auga ūgiu ir lavina motorinius įgūdžius, o kognityviniu požiūriu gerina savo problemų sprendimo ir kalbos įgūdžius. Užmezga sudėtingesnius santykius ir įgyja esminių socialinių įgūdžių bei geriau supranta savo jausmus. Kalbėdami vartoja būsimąjį laiką, jungtukus: jei, todėl; įvardžius: mano, jos, jo; neveikiamosios rūšies dalyvius, aukštesniojo laipsnio būdvardžius: gražesnis, geresnis. Supranta laiko sąvokas: rytas, rytoj, vėliau.
Paauglystė: gilus pokytis socialinėje raidoje
Paauglystėje, nuo 13 iki 18 metų, vaikai išgyvena gilų fizinį, pažintinį, socialinį ir emocinį vystymąsi. Fiziškai jie sparčiai auga ir bręsta, keičiasi jų ūgis, svoris ir kūno sudėtis. Kognityvinis vystymasis šiuo laikotarpiu apima tolesnį kritinio mąstymo įgūdžių, samprotavimo ir sprendimų priėmimo gebėjimų tobulinimą. Lavinamas gilesnis supratimas apie sudėtingas sąvokas. Paaugliai mezga vis įvairesnius santykius su bendraamžiais, gilesnes draugystes, romantinius ryšius. Pradeda atrasti save, vertybes, siekia savarankiškumo nuo šeimos.
Suletėjusios socialinės raidos priežastys
Vaiko kalbos raida yra labai individuali, priklausanti nuo vaiko genetinių savybių, aplinkos, kurioje jis auga, tėvų įtakos. Kalbos centrai formuojasi trečią-ketvirtą nėštumo mėnesį. Jų raidai sukliudyti gali vaisiaus centrinės nervų sistemos ar galvos smegenų pažeidimai, galintys kilti dėl mamos persirgtos infekcinės ligos, traumos, apsinuodijimo, vaistų, alkoholio, narkotikų vartojimo. Gimdymui užsitęsus daugiau nei 18 valandų ar pagimdžius itin greitai, iki valandos, deguonies stygius gali paveikti naujagimio kalbos raidą.
Pirmaisiais vaiko metais persirgtos ligos, jų komplikacijos gali paveikti kalbą. Pastaraisiais metais kalbos sutrikimų vis daugėja, nes dėl įtempto gyvenimo tempo vaikai yra kiek pamirštami, nekreipiama dėmesio į jų sutrikusią kalbos raidą. Logoterapeutė atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais pas logoterapeutus vaikus atvedantys tėvai prisipažįsta, kad su jais mažai kalbėjosi, bendravo ir vaikas valandų valandas leisdavo prie televizoriaus ar kompiuterio. „Jokios įdomios pažintinės laidos ar lavinamieji žaidimai neatstoja gyvo bendravimo. Dvimetinukai, kasdien dvi dar daugiau valandų sėdintys prie ekranų, patiria nuolatinę įtampą. To padariniai - skurdesnė kalba, šlubuojantis elgesys, sunkumai sukaupiant dėmesį, įsitraukiant į darbą.“
Emigracijos ir svetima kalbinė aplinka taip pat gali sutrikdyti natūralų gimtosios kalbos vystymąsi: sunkumų dažniau gali kilti ir emigrantų šeimose, kai dar nekalbantis arba tik pradedantis kalbėti vaikas patenka į svetimą kalbinę aplinką ir sutrinka jo natūralus gimtosios kalbos vystymasis.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Konkrečios kalbos ir artikuliacijos problemos
Vaikams gali kilti sunkumų ir su girdimuoju suvokimu ar nesusiformavus garsų artikuliavimo vaizdiniams - tai vadinama fonologiniais kalbos sutrikimais. Dėl jų vėliau gali būti sunku išmokti skaityti ir rašyti. Pastarųjų įgūdžių įgyti bus sunkiau ir tada, jei vaikui būdingas hipernosinumas - dėl gomurio nesuaugimo ar minkštojo gomurio sutrikimų kylantis balso tembro ir garsų tarimo pasikeitimas, dėl kurio sutrinka tarimas, nepakankamai išlavėja klausa. Tokie vaikai vartoja siaurą žodyną, nemoka rišliai kalbėti.
Logoterapeutė išskiria dėl netinkamos artikuliacijos atsirandantį garsų tarimo sutrikimą: netaisyklingą garsų tarimą, vienų garsų (dažniausiai s, z, š, ž, c, č, dz, dž, r, l) keitimą kitais ar visišką netarimą. Šie garsų tarimo trūkumai gali kilti dėl įvairių priežasčių: netinkamai išaugusių dantų, liežuvio ar gomurio pakitimų, netaisyklingo sąkandžio, žandikaulių deformacijos, negalėjimo greitai ir sklandžiai atlikti garsų tarimui reikalingus garsų aparato judesius, netaisyklingos aplinkinių kalbos mėgdžiojimo.
Vienas sunkiausių sutrikimų - mikčiojimas, kai sunku ištarti žodžius, išsakyti mintis, kartojami garsai ar net žodžiai. Manoma, kad pasaulyje mikčiojančių žmonių yra 2-3 proc., jis labiau būdingas ikimokyklinukams, dažniau - berniukams nei mergaitėms. Mikčiojimas dažniausiai pasireiškia antraisiais-penktaisiais gyvenimo metais. Tuo metu vaikas sunkiai suranda reikiamų žodžių, jaudinasi, skuba kalbėdamas - dėl to sutrinka, užsikerta vaiko kalba.
Simptomai, galintys rodyti vėluojančią raidą
- Jei jūsų vaikui treji, o jis taria tik kelis žodžius: pvz., „mama“, „tete“, „baba“.
- Būdingi įvairūs žodžių tarimo klaidos, siauras žodynas, nesugebėjimas rišliai kalbėti.
- Vaikas nenori dalintis savo daiktais arba nejaučia poreikio bendrauti su kitais.
- Vaikas gali šokinėti, lipti laiptais aukštyn-žemyn statant po vieną koją ant laipto, eit tiesia linija pirmyn-atgal, atbulomis - fiziniai elgesio požymiai, kurie gali rodyti motorikos sunkumus.
Vertinimas ir pagalba: ką daryti, jei kyla įtarimų
Tėvams patiems suprasti, kas yra normalu jų vaiko raidoje yra išties sudėtinga, tam reikalingas gydytojas, kuris įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka užduotis. Jeigu atliekamos vertinamo amžiaus tarpsnio užduotys, tėvams pateikiamos kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijos, o jeigu vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, numatomas išsamesnis raidos vertinimas.
Daugelis atėję pas logoterapeutą tikisi greito rezultato, tačiau taip būna ne visada. Darbo trukmė labai priklauso nuo sutrikimo pobūdžio ir paciento įsitraukimo. Dalis sutrikimų nuosekliai dirbant gali būti visiškai pašalinami, tačiau svarbu su jais pradėti dirbti kuo anksčiau, vaiką logoterapeutui parodyti vos kilus menkiausiam įtarimui dėl kalbos raidos. Anksčiau ar vėliau logoterapeuto pagalbos jam tikrai prireiks.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Kokios paslaugos gali padėti
Vaiko raidos klinikoje teikiamos kompleksinės logoterapeuto, vaikų ir paauglių psichiatro, vaikų psichologo, specialiojo pedagogo, ergoterapeuto, kineziterapeuto, ABA terapeuto, slaugytojo, socialinio darbuotojo paslaugos. Tėvams rekomenduojama kreiptis į specialistus, kai kyla abejonių dėl vaiko kalbos, socialinių ar emocinių gebėjimų.
Prevencinės ir skatinančios priemonės namuose
Vaiko kalbos raidą galima skatinti įvairiais būdais, atsižvelgiant į jo amžių ir individualius poreikius. Skaitykite jam. Dainuokite kartu. Klauskite vaiko klausimų ir įsiklausykite į jo atsakymus. Pripažinkite ir paskatinkite vaiko pastangas kalbant, net jei jo kalbos įgūdžiai dar nėra tobuli.
Įvairaus amžiaus vaikų įgūdžius puikiai padės lavinti ugdomieji žaislai ir žaidimai. Siekiant lavinti vaikų fizinius gebėjimus verta rinktis stambiosios motorikos / koordinacijos ir smulkiosios motorikos prekes. Taip pat fizinius gebėjimus lavins būtent fizinį aktyvumą skatinančios priemonės, tokios kaip kamuoliai ar triratukai, paspirtukai, dviratukai. Kalbinius įgūdžius geriausiai lavins ankstyvajam ugdymui skirtos raidžių pažinimo priemonės ir garsų pažinimo priemonės. Kalbos ir atminties lavinimo žaidimai - kita tinkama kategorija skatinti vaikų kalbinius įgūdžius.
kalbinės raiškos priemonės
Kaip tėvams padėti sau ir vaikui suprasti raidos etapus
Supratimas apie vaiko augimo ir vystymosi etapus padeda tėvams geriau žinoti savo vaiko poreikius, suteikti tinkamą palaikymą ir skatinti jo tobulėjimą. Žinant, kokie yra vaiko gebėjimai ir poreikiai kiekviename amžiaus etape, tėvai gali efektyviau bendrauti su savo vaiku, kurti artimus ir stiprius santykius bei sumažinti stresą ir nerimą dėl galimų vystymosi problemų.
Kviečiame gilinti žinias
Kviečiame išsamiau susipažinti su: kiekviename vystymosi etape vaiko laukiančiais raidos uždaviniais, vystymosi krizėmis, vaiko raida fizinėje, pažintinėje, emocinėje bei socialinėje srityse skirtingais raidos etapais, vaikų, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, integracija bendraamžių grupėje, ypatingai aktyvių ir dėmesio sunkumų turinčių vaikų ypatumais bei gairėmis, į ką atkreipti dėmesį bendraujant su šiais vaikais ir pagilinti žinias apie vaiko raidą skaitant VPPT specialistų rekomenduojamą literatūrą.
| Amžiaus tarpsnis | Pagrindiniai įgūdžiai | Rizikos požymiai |
|---|---|---|
| 0-1 metai | čiaukšėjimas, pirmi žodžiai, atsako į vardą, sėdėjimas, tyrinėjimas | nečiaukšėja, nereaguoja į vardą, neįvardija objektų |
| 1-3 metai | žodžių skaičiaus augimas, paprasti sakiniai, socialinis žaidimas | tik keli žodžiai trejų metų amžiuje, rimtos tarimo klaidos |
| 7-12 metų | tobulėja problemų sprendimas, socialiniai ryšiai, kalbos sudėtingumas | kalbos ir skaitymo sunkumai, socialinė izoliacija |
| 13-18 metų | kritinis mąstymas, gilesnės draugystės, savarankiškumo siekis | emocinis nestabilumas, sunkumai bendraujant |
Jeigu pastebite, kad vaikas neatitinka raidos lūkesčių arba kyla nerimas dėl jo elgesio ar kalbos, kreipkitės į specialistus - ankstyva intervencija dažnai užtikrina geresnius rezultatus.
tags: #suletejusi #socialine #raida