Neretai žiniasklaidos priemonėse matomi įvairūs pranešimai dėl paauglių smurto prieš kitus paauglius, tačiau ne visos ugdymo įstaigos yra tinkamai pasirengusios reaguoti ir imtis atitinkamų priemonių. Smurtautojo atžvilgiu turi būti taikomos priemonės, kuriomis ne tik nubausti, bet ir nustatyti tikrąją priežastį bei paskatinti pokyčius. Ugdymo įstaigose tarp mokinių pastebimas fizinis ir psichologinis smurtas, o nepilnamečių elgesys bei jų gebėjimas tinkamai elgtis su bendraamžiais glaudžiai susijęs su auklėjimu namuose. Mokytojas privalo užtikrinti mokinių saugumą visose veiklose bei laikotarpiuose, nepriklausomai nuo laikų ar vietos.
Kas slypi už patyčių ir smurto mokykloje
Patyčios ir smurtas mokyklose dažnai kyla dėl vaikų patirties smurto, smurtinio tėvų elgesio, norų būti lyderiais bei reikalavimų sulaukti dėmesio bei pagarbos. Vaikai, kurie yra „kitokie“ dėl išvaizdos, gebėjimų, religijos ar etninės kilmės, dažniau susiduria su patyčiomis. Tyrimai rodo, kad patyčios yra dažniausia mokyklos smurto forma, o fizinis smurtas bei psichologinis spaudimas kenkia tiek skriaudėjamam, tiek liudininkams. Kuo vyresnis vaikas, tuo mažesnė tikimybė būti tyčiamam ar užpultam, tačiau neįtraukiant kojų, rankų ar žodinių įžeidimų, situacija gali būti rimta visą laiką.
Empiriniai tyrimai parodė, kad vaikų smurtą mokykloje dažnai lemia vaikystėje patirtas smurtas bei buvimas smurto liudininku. Viena iš svarbiausių priežasčių - pavydas dėl vaiko išskirtinio statuso. Taip pat neretai pastebima netolerancija vaikams, turintiems akademinių, socialinių ar fizinių poreikių. Smurtas dažniausiai pasireiškia ne tik klasėje, bet ir pertraukų metu, koridoriuose, tualetuose ir kitose mokyklos erdvėse, kai trūksta tinkamos priežiūros ir įsitraukimo iš suaugusiųjų pusės.
Patyčių pasekmės vaikams
Patyčios sukelia ilgalaikį stresą, blogina savijautą ir mokymosi rezultatus. Patyčias patiriantys vaikai dažnai sunkiau susikaupia pamokose, dažnai praleidinėja pamokas ir beveik dvigubai dažniau patiria nerimą, liūdesį ar izoliaciją. Ilgainiui tai gali lemti žemesnę savivertę, didesnį rizikos elgesį ir net psichikos sveikatos problemų vystymąsi, įskaitant rizikas susijusias su rūkymu, alkoholio ar narkotikų vartojimu bei ankstyva lytine patirtimi. Patyčias patiriantys vaikų liudininkai taip pat patiria nerimą ir nesaugumo jausmą, kas gali lemti prastą mokymosi motyvaciją.
Ko reikia institucijų lygiu
Tarptautiniuose ir nacionaliniuose kontekstuose pabrėžiama, kad reikia tvirto politinio ir teisinio pagrindo kovai su smurtu prieš vaikus, skatinant bendradarbiavimą tarp švietimo ministerijos, kitų ministerijų, nevyriausybinių organizacijų, akademinių institucijų, profesinių asociacijų ir žiniasklaidos. Taip pat akcentuojama, kad reikia remtis įrodymais pagrįtais metodais, nuolat vertinti esamas prevencijos programas ir teikti mokytojams bei kitų specialistų - psichologų, socialinių pedagogų - reikiamą paramą ir pagalbą nukentėjusiems mokiniams. Tyrimai rodo, jog svarbu formuoti mokyklose prevencines programas, kurios įtrauktų visą bendruomenę: pedagogus, administraciją, psichologą, socialinį pedagogą, tėvus ir vaikus.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Praktiniai veiksmų pavyzdžiai iš mokyklų patirties
Filaretų pradinėje mokykloje įvykių kontekste susiformavo veiksmų planas, kuriame dalyvavo mokyklos darbuotojai, mokiniai ir jų tėvai. Į posėdžius įtraukiama Vaiko gerovės komisija, o mokykla stengiasi taisyti situaciją per nuoseklų klasės vadovo, psichologo ir socialinio pedagogo darbą su mokiniais bei jų tėvais. Taip pat pabrėžiama, kad teikiama pagalba turi būti pasiekiama ir laikina, o informacija apie incidentus turi būti perduodama teisėsaugos ar atitinkamoms institucijoms. Kiekvienu atveju svarbu užtikrinti objektyvumą nelaimingo įvykio tyrimo metu, kad nepilnamečiai gautų reikiamą pagalbą ir situacija būtų išspręsta be papildomų traumas.
Tarime iš žinių apie mokyklos patirtį pastebima, kad tarpusavio konfliktai dažnai sprendžiami ne konstruktyviai, tad būtina plėtoti atkuriamojo teisingumo principus bei įtraukti visus konfliktą patyrusio asmens identifikuojančias šalis: auką, pažeidėją ir bendruomenę. Tokie principai gali padėti atkurti pusiausvyrą ir skatinti atgailą bei atsakomybės prisiėmimą.
Statistika ir tyrimai Lietuvoje
HBSC 2022 tyrimo duomenimis Lietuvoje patyčias patyrė 26,9 proc. 5-9 klasių moksleivių, o daugiau nei trečdalis jaunuolių teigė, kad patyčios vyksta internetinėje erdvėje. Lietuvoje patyčias patiriantys bei inicijuojantys moksleiviai dažnai patiria mažesnį pasitenkinimą gyvenimu, didesnį psichosomatinių simptomų kiekį bei mažesnį savivertės lygį. Tyrimai taip pat rodo, kad vyresnių klasių vaikams patyčios gali būti retesnės, tačiau rizika priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant aplinkos paramą ar jos trūkumą.
Taip pat pabrėžiama, kad patyčios - tai ne tik pradinės problemos. Lietuvos kontekste vyksta nuosekli diskusija apie įstatymų pataisas, kurios užtikrintų nuolatinę stebėseną, anoniminę mokinių ir mokytojų apklausą bei efektyvesnį prevencinių programų įgyvendinimą. UNESCO akcentuoja - „Nėra vietos baimei: nutraukime smurtą mokykloje, kad pagerėtų psichikos sveikata ir mokymasis“.
Glausta praktika: ką gali padaryti mokykla dabar
- Įtraukti visą mokyklos bendruomenę į smurto prevencijos ir kontrolės programas: pedagogus, administraciją, psichologą, socialinį pedagogą, tėvus ir vaikus.
- Organizuoti anoniminę apklausą dėl patyčių paplitimo ir įgyvendinti atitinkamas prevencijos priemones, remiantis rezultatais.
- Mokytojams teikiama nuolatinė pagalba bei mokymai, kaip atpažinti, kaip reaguoti ir kaip stabdyti patyčias bei smurtą.
- Fizinį ir psichologinį smurtą patiriantys vaikai turi gauti greitą ir veiksmingą pagalbą, o į incidentus turi būti reaguojama nedelsiant ir objektyviai.
- Skatinti atkuriamojo teisingumo principus, įtraukiant auką, pažeidėją ir bendruomenę į konfliktų sprendimą bei taikant atitinkamas priemones jų atgaišai ir integracijai.
Apibendrinimas
Smurtas ir patyčios mokyklose Lietuvoje išlieka aktualios problemos, kurioms reikalingas kompleksinis, koordinuotas ir įrodymis pagrįstas požiūris. Politinė lyderystė, tarpinstitucinė partnerystė, mokytojų mokymai bei pasiekiama pagalba nukentėjusiems - visa tai turi užtikrinti saugią mokyklą, kurioje vaikai gali augti be baimės ir su pasitikėjimu.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Elektroninės patyčios. Ar žinai, kaip jas sustabdyti?
Tarptautinės dienos kontekste, lapkričio 2-oji primena kovos su smurtu ir patyčiomis mokykloje svarbą. Mokyklose kuriamos prevencijos priemonės ir programos turėtų būti integruotos į kasdienį gyvenimą, o ugdymo proceso dalyviai - mokiniai, tėvai ir personalas - įtraukti į atvirą dialogą ir bendrą atsakomybę už saugų mokyklos klimatą.
Taip pat svarbu, kad vaikai ir paaugliai, kurie patiria smurtą ar patyčias, nedvejodami kreiptųsi pagalbos į psichologą, teisininką, medicinos įstaigą ar policiją. Policijos elektroninių paslaugų sistema www.epolicija.lt, bendruoju pagalbos numeriu 112 ir policijos pasitikėjimo telefonu 8 5 272 5372 - šios linijos teikia skubią pagalbą ir informaciją.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose