Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauja pareiginės algos atlyginimo politika, skirta pagerinti valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų, pareigūnų ir politikų darbo sąlygas bei atlyginimus. Ši nauja politika grindžiama Valstybės duomenų agentūros paskelbtu 2022 m. vidutiniu mėnesiniu šalies darbo užmokesčiu, įskaitant individualias įmones.
Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius pokyčius, susijusius su pareiginės algos baziniu dydžiu, ypač atkreipiant dėmesį į karių atlyginimus ir socialines garantijas.
Lietuvos kariai pratybose.
Minimalus Pareiginės Algos Bazinis Dydis 2025 m.
2025 metais minimalus pareiginės algos bazinis dydis liko toks pat kaip ir 2024-aisiais - 1 785,40 euro. Tai reiškia, kad valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims atlyginimų skaičiavimo bazė nesikeitė, o galimi pokyčiai atlyginimuose priklauso ne nuo paties bazinio dydžio, bet nuo pareigybių koeficientų ar kitų su darbo užmokesčiu susijusių rodiklių.
Tokia situacija rodo, kad Vyriausybė pasirinko stabilumo kelią, išlaikydama tą pačią bazę bent jau dar vieneriems metams.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Biudžetinių Įstaigų Darbuotojų Algos Atlyginimo Pokyčiai
Naujoji politika ne tik padidina minimalų pareiginės algos bazinį dydį, bet ir numato, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai bus reguliariai peržiūrimi ir atnaujinami. Tai padės užtikrinti, kad darbo užmokestis atitiktų ekonomikos augimą ir infliacijos lygį, taip pat skatins darbuotojų lojalumą ir motyvaciją. Šis pokytis yra reikšmingas žingsnis, kuriuo siekiama užtikrinti, kad biudžetinių įstaigų darbuotojai gautų teisingą ir konkurencingą darbo užmokestį, atitinkantį rinkos sąlygas.
Pareiginės Algos Koeficientų Perskaičiavimas
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai bus perskaičiuojami pagal asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo taisykles. Koeficientas apskaičiuojamas valstybės tarnautojo iki įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą padalijant iš naujo pareiginės algos atlyginimo bazinio dydžio.
Gautas koeficientas bus apvalinamas iki šimtųjų dalių. Įsigaliojus įstatymui - pareiginė alga negali būti mažinama, jei tarnautojas tęsia tas pačias pareigas, išskyrus tam tikrus atvejus, nurodytus įstatyme.
Palyginus su iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusiais pareiginės algos koeficientais - pasikeitimai pareiginės algos atlyginimo struktūroje tokie:
- C lygio pareigybių (slaugytojo padėjėjas, ugniagesys gelbėtojas, vairuotojas, virėjas ir kt.) - 69 eurai
- B lygio pareigybių (apskaitininkas, sandėlininkas, sekretorius ir kt.) - 65 eurai
- A lygio pareigybių (teisininkas, buhalteris, bibliotekininkas ir kt.) - 80 eurų
- Struktūrinio padalinio pavaduotojo (A lygis) - 87 eurai
- Struktūrinio padalinio vadovo (A lygis) - 83 eurai
- Įstaigos vadovo pavaduotojo - 257 eurai
- Įstaigos vadovo (kultūros centro, sporto centro, daugiafunkcinio centro ir kt.) - 610 eurų
Pareiginės Algos Indeksavimo Tvarka
Nuo 2025 m. planuojama ne mažiau kaip kas dvejus metus perskaičiuoti ne bazinį dydį, bet įstaigos darbo užmokesčio fondą pagal dydžio nustatymo ir asignavimų principus, įskaitant pareiginės algos atlyginimo reformą. Šis perskaičiavimas vyks pagal susitarimus su profesinėmis sąjungomis. Įstaigos vadovai galės skirstyti darbo užmokesčio lėšas pagal įstaigos darbo užmokesčio politiką.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bus nurodytas asignavimų darbo užmokesčiui indeksavimo dydis, kuris bus taikomas įstaigoms. Tokiu būdu bus užtikrintas teisingas ir sąžiningas darbo užmokesčio fondų paskirstymas visose biudžetinėse ir viešosiose įstaigose.
Politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, taip pat Seimo, Vyriausybės ir Prezidento kanceliarijos kanclerių darbo užmokestis bus indeksuojamas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartu dydžiu pagal nustatymo ir asignavimų darbo principus, atsižvelgiant į pareiginės algos atlyginimo bazinio pokyčius. Jų darbo užmokestis bus fiksuotas įstatymu ir nepriklausys nuo įstaigos darbo užmokesčio politikos.
Savivaldybių merams, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, žvalgybos pareigūnams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams nuo 2023 m. liepos 1 d. taikomas naujas atlyginimo skaičiavimo principas.
Pirmasis Asignavimų Darbo Užmokesčiui Perskaičiavimas
Pagal nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartą indeksavimo dydį ir asignavimų darbo užmokesčiui - pirmasis pareiginės algos atlyginimo perskaičiavimas bus atliktas 2025 m. rengiant 2026 m. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
Kaip Bus Taikomas Naujas Pareiginės Algos Dydis?
2024 m. pradžioje kiekviena biudžetinė ir viešoji įstaiga privalėjo perskaičiuoti darbuotojų pareiginės algos atlyginimo pagal naują bazinį dydį. Tai reiškia, kad įstaigų vadovai turės užtikrinti, jog darbo užmokesčio politika atitiktų naujus teisės aktus.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Nuo 2025 metų sausio 1 dienos įsigalioja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 6 str. redakcija, kuri numato, kad pareiginės algos koeficientas bus taikomas įvairioms pareigybėms:
- A1 lygio pareigybių algos koeficientai didinami 20%, palyginti su kitomis pareigybėmis
- Socialinių paslaugų srities darbuotojų minimalūs koeficientai didinami 21%
- Nacionaliniu ar tarptautiniu mastu pripažintų darbuotojų koeficientai gali būti didinami iki 100%
- Trenerių koeficientai didinami pagal kvalifikacinę kategoriją: 1-a - 45%, 2-a - 55%, 3-a - 65%, 4-a - 75%, 5-a - 90%, 6-a - 100%
- Treneriams be kvalifikacinės kategorijos koeficientai gali būti didinami iki 40%
- Socialinių paslaugų darbuotojų koeficientai didinami pagal kvalifikaciją: 1-a - 15%, 2-a - 20%, 3-a - 30%
- Socialinių paslaugų darbuotojams be kategorijos koeficientai gali būti didinami iki 10%
GYNYBA, AUTONOMIJA IR INOVACIJOS: STRATEGINIO ATSPARUMO FINANSAVIMAS
Priedai Kariams
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomam įstatymų pakeitimų paketui, kuriais siūloma gerinti socialines karių sąlygas, didinti atlyginimus bei išmokas. Pavasario sesijoje Ministrų kabinetas ketina šį įstatymo projektą teikti Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą dėl siūlomų pokyčių.
Kaip numatyta nutarimo projekte, jei Seimas pritartų, nuo šių metų liepos mėnesio 7 proc. didėtų profesinės karo tarnybos karių darbo užmokestis. Tuo metu priedus, kurie mokami už dalyvavimą lauko pratybose, siūloma padidinti nuo 0,37 iki 0,8 bazinio dydžio.
Kariams taip pat numatytos papildomos išmokos už tiesioginį Lietuvos oro erdvės stebėjimą, ginkluotės valdymą bei kontroliavimą kovinio budėjimo metu, už tarnybinių užduočių vykdymą ilgą laiką kitoje tarnybos vietoje Lietuvos teritorijoje. Už tai siūloma skirti 0,11 bazinio dydžio priedą. Šiais metais šių pokyčių įgyvendinimui ketinama skirti apie 18,2 mln.
Vyriausybė taip pat teikia Seimui siūlymą numatyti galimybę ne ilgiau kaip 4 metams pratęsti kario profesinę tarnybą. Nuo liepos būtų ilginamas ir perkėlimo į dimisiją amžius. Pastaroji riba būtų pakelta nuo 60 iki 65 metų. Šio pokyčio įgyvendinimui per metus gali prireikti apie 30 tūkst.
Krašto apsaugos finansavimas.
Lietuvos Kariuomenės Stiprinimas
Toks siūlymas atsirado po to, kai balandžio viduryje prezidento Gitano Nausėdos sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo iškeltas tikslas iki 2038 m. Kaip po VGT posėdžio aiškino šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius, dėl Lietuvoje atkuriamos kariuomenės divizijos per artėjančius 15 metų reikėtų turėti maždaug 20 tūkst.
Šiuo metu Lietuvos sausumos pajėgose tarnauja apie 13,5 tūkst. 2023 m. gegužę VGT pritarė KAM siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Dėl šios priežasties sausio mėnesį VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc.
Socialinės Išmokos ir Pensijos
Nuo 2024 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Nuo 2024 m. sausio 1 d. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 6,5 Eur (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 Eur (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 m. Tai palies apie 60 tūkst.
Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 19 eurų, jis pasieks 176 eurus. Nuo 2024 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 55 eurus. Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2024 m.
| Rodiklis | 2023 m. | 2024 m. | Pokytis |
|---|---|---|---|
| Minimali mėnesinė alga (MMA) | 840 Eur | 924 Eur | +10% |
| Šalpos pensijų bazės dydis | ... | ... | ... |