Slaugos istorija, kaip ir bet kokios kitos mokslo šakos, yra pagrindas, ant kurio mes stovime. Retrospektyviai žvelgdami į slaugos raidą mes aiškiau matome jos tobulėjimą ir svarbą visuomenei.
Lietuvoje požiūris į slaugą labiai pasikeitė: slaugytojai tapo savarankiškesni specialistai, į slaugą imta žiūrėti kaip į mokslo sritį, slaugytojai ruošiami universitetuose, suteikiant jiems bakalauro, magistro ar daktaro mokslinį laipsnį.
Slaugos Raida Lietuvoje ir Pasaulyje
Sveikatos ugdymo ir ligų prevencijos užuomazgos yra jau priešistorėje, kuomet iš prigimtinio moters - motinos rūpinimosi savo vaikais atsirado slaugymo užuomazgos. Senovės istorijos laikotarpiu 4000 metų pr. Kr. - 500 metų po Kr. slaugą labai veikė religinės dogmos, draudimai, apeigos bei ritualai. Viduramžiais medicinai labai didelės įtakos turėjo religija ir vienuolynai. Didžiausia medicinos ir slaugos pažanga buvo pasiekta benediktinų vienuolynuose.
Kryžiaus karų metu ordino riteriai kariai vykdavo į mūšį, o grįžę, vakarais ir naktimis slaugydavo sužeistuosius. Jie buvo vadinami nakties hospitaljerais (slaugytojais). Viena žymiausių XIV amžiaus slaugytojų buvo Šv. Katerina iš Italijos, Sienos miesto. 1372 metais Sienoje prasidėjus maro epidemijai, ji dieną naktį slaugydavo ligonius. Šv. Joana Arkietė taip pat žinoma.
XIX amžiuje slaugytojomis daugiausiai dirbo moterys. Su emancipacijos idėjomis joms atsivėrė galimybė plėtoti savo profesiją, siekti aukštesniojo bendrojo ir profesinio išsilavinimo. Didžiausią įtaką šiuolaikinės slaugos atsiradimui turėjo žymi XIX a. slaugytoja Florence Nightingale (1820 - 1910 m.) [10]. Ji Krymo karo metu organizavo gailestingąsias seseris ir vyko į frontą. Pirmą kartą britų armijoje moterims buvo leista dirbti slaugėmis.
Taip pat skaitykite: Slaugytojos patirtis Anglijoje
1860 metais Nightingale iniciatyva ir jos vardo labdaros fondo parama įsteigta pirmoji slaugos mokykla Šv. Tomo ligoninėje Londone. F. Nightingale teigimu, slauga tai menas ir mokslas, reikalaujantis ypatingų savybių ir pasiruošimo.
1874 metais Olandijos filantropai įkūrė Baltojo Kryžiaus organizaciją, kuri rūpinosi slaugytojų mokymu, orientuotu daugiausiai į darbą ligoninėse. 1879 metais Amsterdame pirmosios trys moterys baigė slaugos mokslus ir gavo pažymėjimus [10].
1882 metais chirurgas Teodoras Bilrotas Vienoje įkūrė pasaulietinę slaugytojos mokyklą Rudolfinerhauzą - moters ligoninę įkurtą kaip slaugos mokyklos bazę, o ne priešingai, kaip iki tol. Belgijoje 1935 metais atidaryta Slaugos universitetinė mokykla, kurios praktinio mokymo bazė buvo Briuselio Šv. Liuko ligoninė.
XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) slaugos sistema buvo viena pažangiausių pasaulyje. JAV pirmosios slaugos mokyklos buvo pradėtos steigti po Pilietinio kato. 1873 metais Louisa Lee Schuyler Niujorke įkūrė pirmąją JAV slaugos mokyklą, pavadintą F. Nightingel namais. Per 20 metų JAV buvo įkurta daugiau kaip 500 slaugos mokyklų.
XX amžiaus pradžioje JAV prasidėjo didelis bendruomenės ir individualios sveikatos priežiūros bei slaugos mokymo progresas. Slaugytoja Mary Adelaide Nutting aktyviai siekė, kad slaugos mokymas būtų universitetinis. 1907 metais jai pavyko tai įgyvendinti, ji pati tapo pirmąja slaugos profesore. Antrajame XX amžiaus dešimtmetyje prasidėjo slaugytojų specializacija, pirmoji akušerių programa pradėta dėstyti 1920 metais.
Taip pat skaitykite: Kursai Slaugytojų Padėjėjams
Atsiskyrė operacinės, intensyviosios priežiūros, onkologijos, vaikų, psichiatrijos, bendruomenės slaugytojos, akušerių specialybė.
Slaugos Specialistų Ruošimas ir Kvalifikacijos Tobulinimas Lietuvoje
Tai pat slaugytojus ruošia aukštesniosios aukštosios neuniversitetinės mokyklos: Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio, Kauno ir Utenos kolegijos. Absolventams suteikiama bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikacija ir specializacija - bendruomenės slaugos, anestezijos ir intensyvios slaugos, psichikos slaugos ar vaikų slaugos.
Universitetinį išsilavinimą slaugytojos gali įgyti trijuose šalies universitetuose - Kauno medicinos universiteto (KMU) Slaugos fakultete, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete ir Klaipėdos universiteto (KU) Sveikatos mokslų fakultete.
Nuo 2009 m. rugsėjo mėn. Podiplomines slaugos specialistų ir kito medicinos personalo mokymo grupes organizuoja slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras (SDTSC). Ši organizacija vykdo podiplominį specializuotą kvalifikacijos tobulinimą bei naujos kvalifikacijos suteikimą, sudaro mokymo programas, kurias patvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.
2003 m. KMU pradėtos podiplominės slaugytojos studijos, paruošta per 20 mokymo programų. Į šias studijas priimami slaugytojai praktikai baigę kolegijas arba universitetus [42]. 2005 metais LSSO parengė slaugytojos profesinės kvalifikacijos tobulinimosi projektus [24]. Šios slaugytojos, tuo metu studijavusios Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Podiplominių studijų skyriuje, rezultatai parodė, kad apibendrinus, kokiose institucijose dažniausiai tobulinama profesinė kvalifikacija, išsiaiskinta, kad slaugos specialistų tobulinimo centras išlieka ryškus kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikimo monopolistas (95,9 proc.).
Taip pat skaitykite: Iššūkiai slaugytojos karjeroje
Prof. Danutė Kalibatienė straipsnyje „Slaugos mokslo dabartis ir ateities perspektyvos“ atkreipia dėmesį, kad slaugos mokslas Lietuvoje progresuoja nepakankamai. Pasak autorės pagrindinės problemos yra patyrusių slaugos krypties mokslininkų ir pedagogų trūkumas, dėl to universitetuose ir kolegijose dar nemažai gydytojų dėsto slaugos disciplinas ir vadovauja slaugos mokslniams darbams. Lietuvoje nėra slaugai skirto mokslinio recenzuojamo žurnalo. Bei trūksta mokslinės ir metodologinės literatūros lietuvių kalba [12].
Prof. A. Macijauskienė straipsnyje „Universitetinių slaugos studijų teorijos ir praktikos apžvalga“ atkreipia dėmesį į dar vieną problemą - praktikoje nesuteikiama slaugytojams galimybės veikti savarankiškai pagal universitetinį išsilavinimą. Pasak profesoriaus, slaugytojai turi atlikti funkcijas, kurios užkerta kelią nesveikatai, ligoms ir sveikatos mokymo eigoje stiprina ir išsaugo tuos fizinius, protinius, dvasinius ir socialinius gyvenimo aspektus, kurie susiję su sveikata, liga, negalia ir mirtimi.
Universitetinis slaugos išsilavinimas susijęs su žinių kaupimu ir įgūdžių suformavimu, bet svarbiausia, mokslo žinių taikymu praktikoje ir naujų mokslo žinių kūrimu. Slaugos lygis keliamas diegiant slaugos mokslo ir praktikos naujoves, skatinant mokslo tiriamuosius darbus. Slaugos mokslo tyrimai yra kompleksiniai ir apima daug mokslo disciplins [12]. KMU studentai rašydami savo magistrinius darbus ir disertacijas tyrinėja pacientų gyvenimo kokybę, slaugos poreikius sergant įvairiomis ligomis, pacientų mokymą, slaugytojų darbo kokybę.
Slauga yra viena svarbiausių šalies sveikatos priežiūros sistemos dalių, nes šioje srityje dirba didžiausia asmens sveikata besirūpinanti personalo grupė [51] (žr. Aprūpinimas medicinos personalu 2000 - 2007 m. 2005 metais 10 000 gyventojų tenka 74,3 slaugytojos, tai yra beveik du kartus daugiau nei gydytojos. Šios slaugytojos. Šiuo metu (žr. 3 lentelę).
Lentelė: Slaugytojų Skaičius Lietuvoje
| Metai | Slaugytojų skaičius (10 000 gyv.) |
|---|---|
| 2000 | 68.5 |
| 2005 | 74.3 |
| 2007 | 72.8 |
Slaugos Administratorių Požiūris į Aukštąjį Universitetinį Išsilavinimą
Šiame tyrime nusprendėme išsiaiskinti vyr. slaugytojų nuomonę apie slaugos administratoriaus požiūrį / į aukštąjį universitetinį slaugos išsilavinimą ir karjeros galimybes.
Tyrimo metodai: Šiame tyrime buvo naudojamas daugiakryptis metodas. Kiekybiniame aprašomajame tyrime apklausėme vyr. slaugytojus Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK), Kauno Onkologijos ligoninėje, Kauno 2-oje klinikinėje ligoninėje, Kauno apskrities ligoninėje, Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje, Kauno Psichiatrijos ligoninėje, Kauno Romainių tuberkuliozės ligoninėje, Garliavos ligoninėje, Kauno slaugos ligoninėje, Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje. Apklausa buvo atlikta šiose išvardintose ligoninėse 2009 kovo - balandžio mėnesiais. Apklausai buvo sukurta nestandartizuota autorinė anketa, sudaryta remiantis kokybiniu tyrimu, kuris buvo atliekamas KMU.
Tyrimo rezultatai ir išvados:
- Slaugos administratoriai slaugos bakalauro studijas vertina gerai. Jų manymu studijų programoje yra pakankamai bendro lavinimo, programos pagrindų ir specialiųjų dalykų. Tačiau norėtųsi, kad dar daugiau informacijos būtų apie skausmo kontrolę, pacientų mokymą, slaugos procesą, bendravimą. Studentų praktika yra apgalvotai organizuota, praktikos vieta yra pasirinkta priklausomai nuo studijų kurso medžiagos, ir pakankamai atitinka studentų poreikius.
- Slaugos magistrantūros ir doktorantūros studijas administratoriai vertina gerai ir mano, kad studijos yra reikalingos. Tačiau beveik pusės slaugos administratoris nuomone slaugytojai su magistro laipsniu Lietuvoje vertinami tik pakankamai ir blogai. Slaugytojai norintys įgyti slaugos bakalauro ar magistro laipsnį gavo iš savo kolegų (slaugytojų) ir administracijos „skatinimą ir paramą", o gydytojai nesuprato, kam slaugytojams reikalingas aukštasis išsilavinimas.
- Slaugos administratoriai vertina slaugytojus su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu ir mano, kad nuo išsilavinimo priklauso slaugytojo atliekamos medicininės manipuliacijos, atsakomybė ir karjera. Respondentai, pažymėję, kad administracija ir kiti slaugytojai į slaugytojus su aukštuoju išsilavinimu žiūri kaip į savo srities specialistus ir išsilavinimo įtaką atsakomybei įvertino 9 - 10 balsų. Slaugos administratoriai mano, kad slaugytojai turėtų imtis platesnio spektro slaugos pareigų, priklausomai nuo turimo išsilavinimo.
Jei slaugytojas dirba atsižvelgdamas į nepriklausomos praktikos apibrėžimą, jis privalo būti šios srities specialistas ir turi prisiimti visą atsakomybę spręsdamas iškilusias problemas, taip pat privalo nuolat kontroliuoti savo veiksmus ir tobulinti darbe taikomus metodus. Slaugytojas visą laiką turi vertinti savo veiksmų efektyvumą.
Klinikinės slaugos koordinatorius - rūpinasi slaugos kokybės gerinimu, koordinuoja slaugos personalo darbą slaugymo procese, vertina paciento slaugymą. Šiuo metu slaugytojo funkcijas /eina ne tik gydytojo nurodymų vykdymas, bet ir slaugos planavimas, slaugymo veiksmingumo analizavimas ir /įvertinimas. Planuoti ir analizuoti bei taikyti slaugos tyrimo rezultatus. Šiais metais vystyti nacionalines slaugos mokslo kryptis ir temas.
Literatūrinėje dalyje mes apžvelgsime slaugos raidą Lietuvoje, slaugos specialistų ruošimą, bei jų kvalifikacijos tobulinimą. Slaugos, kaip mokslo svarbą Lietuvos medicinos sistemoje, nes Lietuvoje slauga nenoriai pripažįstama kaip mokslas. KMU Slaugos ir rūpybos katedros vedėja doc. Dr. A. Macijauskienė savo staipsniuose rašo apie slaugytojos požiūrį į profesinę veiklą, pasitenkinimą darbu, šių specialistų kaitą [4]. Prof. A. Macijauskienė šiuose straipsniuose išspausdintuose 2002 ir 2006 metais pateikia slaugos mokslo viziją, bei apžvelgia universitetinių slaugos studijų apžvalgą [49,51]. Slaugos studentai savo baigiamuosiuose magistro ir bakalauro darbuose tyrė slaugytojos profesinį tobulėjimą [54,63].
tags: #slaugytojos #vaidmuo #esamoje #situacijoje