Smurtas darželyje: kaip atpažinti ir reaguoti į galimus pavojus

Pastaruoju metu pasirodžiusios žinios apie smurtą darželiuose kelia didelį nerimą tėvams. Apie tai, kad darželyje jų vaikai gali būti skriaudžiami, tėvai pradėjo įtarti pastebėję vaikų raidos regresą, mažyliai tapo agresyvūs, nerimą kėlė tai, kad po darželio jie grįždavo nevalgę, naktimis verkdavo, atsirado problemų dėl ėjimo į tualetą.

Viename Vilniaus vaikų darželyje daugiau kaip 36 metus dirbusi ikimokyklinio ugdymo vaikų auklėtoja, kuriai buvo mesti įtarimai dėl smurto prieš mažamečius auklėtinius, neteko darbo, tačiau iš dabar jau buvusio savo darbdavio gaus solidžią kompensaciją - daugiau kaip 30 tūkstančių eurų. Taip nusprendė teismas, išnagrinėjęs ilgametės vaikų darželio auklėtojos pareikštą ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Kaip atpažinti smurto požymius?

Paprašyta nupasakoti ženklus, kurie galėtų signalizuoti apie vaikų patiriamą psichologinį ar fizinį smurtą, vaikų ir paauglių psichologė, „Vaikų psichologija tėvams“ autorė ir „Auganti šeima“ lektorė Natalja Kulakovskaja pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad bėda ne tik tai, jog vaikas dar gali nesugebėti kalbėti, bet ir nesuprasti situacijos.

„Maži, 1,5-3 metų, vaikai dar nelabai supranta, kas su jais vyksta. Būdami tokio amžiaus jie dar tik mokosi atskirti, kur yra geras elgesys, kur blogas, - kalba N. Kulakovskaja. - Tokiu metu dar tik formuojasi ir jų kalbiniai sugebėjimai, todėl jiems labai sunku perteikti ir papasakoti, kas jiems nutinka. Todėl mūsų, kaip tėvų, užduotis - atidžiau stebėti ir stengtis atpažinti tam tikrus signalus, kuriais vaikas gali transliuoti apie kokius nors nepalankius jo ugdymo įstaigoje vykstančius dalykus. Negalime tikėtis, kad tokio amžiaus vaikas ateis ir mums papasakos apie kokias nors psichologinio ar fizinio smurto apraiškas.“

Pagrindiniai signalai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

• Staigūs elgesio pokyčiai: Pavyzdžiui, iki šiol vaikas būdavo guvus ir į darželį eidavo noriai, bet staiga jis tampa labai verksmingas, atrodo, be priežasties nebenori eiti į darželį, vedamas spyriojasi.
• Atsisakymas pasakoti apie dieną: Kitas ženklas - jei vaikas nustoja pasakoti, dalintis savo įspūdžiais, kaip praėjo jo diena, paklaustas atrodo pasimetęs ar išsigandęs, nors prieš tai noriai dalindavosi. „Tai signalas, kad vaikas bijo apie kažką pasakoti, ir gali vykti nelabai geri dalykai jo darželio aplinkoje“, - atkreipia dėmesį N. Kulakovskaja.
• Nerimastingumo požymiai: Psichologė ragina atkreipti dėmesį į tokius lyg iš niekur atsiradusius įkyrius įpročius, kaip kad nagų kramtymas, nykščio čiulpimas, antakių ar plaukų rovimas. „Tai aiškūs nerimastingumo požymiai, kuriuos vaikas daro nevalingai ir kurie byloja apie patiriamą stresą“, - paaiškina pašnekovė.
• Regresyvus elgesys: Itin svarbios regresyvaus elgesio apraiškos. Tai toks elgesys, kai vaikas tartum sugrįžta prie tam tikro elgesio, kuris jam buvo būdingas anksčiau, paaiškina N. Kulakovskaja ir pateikia pavyzdžių: „Mes galime pastebėti, kad jau savarankiškas, prieš tai pakankamai gerai savo fiziologinius impulsus įvaldęs ir drąsus buvęs vaikas staiga tampa nebesavarankiškas, pradeda dažnai verkšlenti, gali vėl imti prašytis ant rankų, nors jau buvo išmokęs pasiprašyti ant puoduko, dabar vėl pradeda šlapintis į kelnes, nebesirengia, nebevalgo be pagalbos ir pan. Atsiranda labai didelis lipšnumas prie artimo suaugusiojo, ir tai gali būti reikšmingas indikatorius, bylojantis apie patiriamą spaudimą ar smurtą.“

Ką daryti pastebėjus nerimą keliančius ženklus?

Šioje vietoje psichologė akcentuoja, kad netikslinga iškart imtis kraštutinių priemonių vos vaikui išreiškus nepasitenkinimą ir nenorą eiti į darželį - duokite sau ir vaikui laiko: „Yra tėvelių, kurie iškart kreipiasi į auklėtojas ir puola aiškintis su jomis santykius, vos vaikui nepanorus eiti į grupę. Taip elgtis nereiktų. Pastebėkite vaiką kiek ilgiau, bent savaitę. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip jis reaguoja atėjęs į darželį, pamatęs auklėtoją, ar yra kokių nors sisteminių dalykų, kurie mums signalizuotų, kad kažkas negerai. Dar patarčiau kartais ateiti tuo metu, kai vaikai būna lauke, ir iš šalies pastebėti, kaip vaikas jaučiasi, kaip sekasi, kaip su vaiku bendraujama.“

Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis

Svarbūs žingsniai:

1. Pasitikėkite savo vaiku: Specialistė sako, kad itin svarbu - pasitikėti savo vaiku ir tuo, ką jis sako. „Jei vaiką nuskriaudė kiti, svetimi žmonės ir jis bando pasipasakoti tėvams, o tėvai nesureaguoja ir neparodo, kad jie tiki vaiku, kad jiems rūpi ir yra pasiruošę jam padėti, vaikas vėl lieka bejėgio pozicijoje - ir darželyje neturi į ką atsiremti, ir grįžęs namo negauna pagalbos. Taigi išreikškite susirūpinimą ir pastebėkite pokyčius, kintančio elgesio apraiškas“, - ragina N. Kulakovskaja.
2. Kreipkitės į darželio personalą: Psichologė pastebi, kad kartais tėvams pritrūksta drąsos kreiptis į auklėtojas, bet ragina nebijoti - turite žinoti, kad galite kreiptis ir į jūsų susirūpinimą turi būti atliepta. Svarbu, kad situacija būtų aptarta, nereikia laukti, kol ji savaime išsispręs.
3. Kreipkitės į kitus tėvus: Manau, kad jei jau kurį laiką pastebite tuos pačius signalus, apie įtartinus elgesio ženklus galima užsiminti tėvelių grupėje - pasiteiraukite, ar jie nepastebi tokių dalykų savo vaikų elgesyje. Jei tai yra sistemiškai pasireiškiančios problemos, jos būtinai išlįs į paviršių ir tėvams bus lengviau bei drąsiau spręsti šią situaciją vieningai, kartu kreiptis į administraciją ir ieškoti sprendimo.
4. Kreipkitės į specialistus: Tėvai gali kreiptis ir į pagalbos vaikui specialistus, pavyzdžiui, darželio psichologą, pasidalinti su juo savo susirūpinimu dėl to, kas galimai vyksta grupėje. Šie specialistai gali lankytis grupėje, paprašyti - pastebėti vaiką ir tam nereikalingas auklėtojų sutikimas. Jei iš auklėtojų sulaukiama pasipriešinimo, jau reikėtų kreiptis į darželio administraciją.

Smurto rūšys darželyje

Psichologė priminė, kad psichologinis smurtas dažniausiai yra besitęsiantys veiksmai kaip rėkimas, prasivardžiavimas, žeminimas, atstūmimas, lyginimas vieno vaiko su kitu, siekiant jį pažeminti, kaltės sukėlimas vaikui, vadinimas jo blogu, darymas jo atsakingu už suaugusius.

Fizinis smurtas irgi yra labai įvairus elgesys - pradedant nuo pliaukštelėjimo, stumtelėjimo, ir tada - stiprėjantis: stumdymas, purtymas, trenkimas vaikui, mušimas diržu ar ranka iki labai stipraus smurto.

Seksualinis smurtas irgi yra plati sąvoka, pradedant nuo rodymo netinkamų pagal amžių vaizdų, vaiko intymių vietų žiūrėjimo ar lietimo, arba prašymo ar vertimo vaiko žiūrėti ar liesti suaugusio ar vyresnio amžiaus žmogaus intymias iki žaginimo. Taip pat tai būtų vaiko įtraukimas į pornografijos kūrimą.

Pagalba vaikams ir tėvams

Psichologė sako, kad po patirto psichologinio ar fizinio smurto vaikams gali sustiprėti atsiskyrimo nuo tėvų baimė, nerimas. Perėjus į kitą ugdymo įstaigą ar pakeitus auklėtojas adaptacija gali būti ilgesnė ir sudėtingesnė - pasitikėjimas naujais suaugusiaisiais gali būti pažeistas, tad vaikui gali prireikti daugiau laiko priprasti, priimti ir vėl pasitikėti kitu žmogumi, atsipalaiduoti naujoje aplinkoje ir mėgautis žaidimais.

„Šiuo metu labai svarbus rūpestingas tėvų atliepimas, įsitraukimas. Jeigu vaikas tikrai patyrė smurtą, labai tikslinga kreiptis į psichologą ir pasikonsultuoti, kaip atitaisyti tą žalą, kuri buvo patirta. Na ir, žinoma, naujoje ugdymo įstaigoje reikia vėl atidžiai stebėti, kaip vyksta adaptacija, ir visapusiškai dalyvauti ugdyme, stengtis išvengti tų pačių klaidų“, - pataria N. Kulakovskaja.

Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto statistika Lietuvoje

Jei sudėtinga situacija ir vaiko emociniai sunkumai tęsiasi, vaikui gali prireikti ir psichologo pagalbos. Iškilus klausimų tėvai nemokamai gali pasikonsultuoti su specialistais skambindami į „Tėvų liniją“. Pasitarti galima darbo dienomis 9.00-13.00 val. ir 17.00-21.00 val.

Taip pat skaitykite: Slaugytojų atlyginimų tendencijos

tags: #delfi #smurtas #darzelyje