Smurtas artimoje aplinkoje tai bet kokia veika toje pačioje gyvenamojoje erdvėje, šeimoje, intymiuose santykiuose, tarp esamų ar buvusių partnerių. Smurtas artimoje aplinkoje suprantamas kaip bet koks fizinis, seksualinis, žodinis, emocinis, ekonominis smurtas, kai smurtiniai veiksmai yra padaromi esant santykiams tarp partnerių arba buvusių partnerių, nepaisant to ar tokie santykiai yra (buvo) formalizuoti, taip pat tarp pirmos eilės giminų (vaikų ir tėvų), antros eilės giminų (anūkų, senelių, brolių, seserų).
Galia ir aukos kontrolė smurto artimoje aplinkoje situacijoje yra specialūs bruožai, kurie padeda šias smurto apraiškas išskirti iš kitų. Smurtas artimoje aplinkoje yra fizinio, seksualinio, žodinio, emocinio ar ekonominio smurto ciklas, kuris kartojamas vis dažniau ir dažniau. Svarbu suprasti, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra tiesiog „buitinis konfliktas“, bet rimtas žmogaus teisės į fizinį ir psichologinį saugumą pažeidimas. Smurto artimoje aplinkoje aukos šių teisių nepraranda mezgant santykius su partneriais.
Smurto Artimoje Aplinkoje Problema ir Jos Sprendimo Būdai
Smurto artimoje aplinkoje problema turi būti sprendžiama plačiau, nei tik sprendžiant smurto apraiškas santykiuose, nes tai nėra pagrindinė problema. Daugumoje visuomenių smurto aukomis dažniausiai tampa moterys todėl smurtas artimoje aplinkoje laikomas diskriminacijos prieš moteris forma. Smurtas artimoje aplinkoje laikomas diskriminacijos prieš moteris forma, nes dažniausiai aukomis tampa moterys.
Smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje vis dar dažnai suvokiamas kaip pavienis konfliktas. Tačiau naujausia Vidaus reikalų ministerijos statistika atskleidžia priešingai - smurtas dažniausiai yra sisteminis, ilgalaikis ir pasikartojantis. 2024 m. duomenimis, 11 374 atvejais apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo skirtas tam pačiam asmeniui pakartotinai. Šie skaičiai rodo ne tik smurto mastą, bet ir tai, kad vien simbolinės priemonės neveikia. Pasikartojantis smurtas nėra vien „blogas santykių etapas“.
Taip pat skaitykite: Psichologinė prievarta: atpažinimas ir apsauga
Finansinė ir Psichologinė Priklausomybė
Finansinė priklausomybė yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl smurto aukos lieka santykiuose, net ir suprasdamos, kad patiria pavojų. Kai žmogus neturi santaupų, stabilaus darbo ar nuosavo būsto, sprendimas išeiti tampa ne tik emociniu, bet ir ekonominiu iššūkiu, kuris dažnai prilyginamas gyvenimui skurde. Smurtautojai dažnai sąmoningai kontroliuoja finansus - valdo banko korteles, neleidžia dirbti, riboja prieigą prie turto ar informaciją apie šeimos pajamas, taip palaikydami aukos priklausomybę. Ypač sudėtinga situacija šeimoms su vaikais, kai būtina pasirūpinti gyvenama vieta, maistu, ugdymu, o kai kuriuose regionuose vis dar trūksta saugaus laikino apgyvendinimo centrų.
Psichologinė priklausomybė smurtiniuose santykiuose atsiranda ne todėl, kad auka „nepabėga“, o todėl, kad smurtas vyksta ciklais: po įžeidimų, kontrolės ar fizinio smurto dažnai seka kaltės pripažinimas, atsiprašymai, dovanos, švelnumas ir pažadai „pasikeisti“. Tokie „medaus mėnesiai“ sukuria iliuziją, kad santykius galima išgelbėti, o tai veikia kaip emocinis narkotikas - žmogus pradeda įsikibti į retas geras akimirkas ir ignoruoti grėsmę. Ilgainiui menkinimai, kaltinimai ir bausmės sistemingai griauna savivertę, sukuria priklausomybę nuo smurtautojo pripažinimo ir gėdą prašyti pagalbos.
Aplinkos Spaudimas ir Pagalbos Trūkumas
Aplinkos spaudimas „išlaikyti šeimą“ - smurtą patiriantys žmonės dažnai sulaukia ne palaikymo, o kaltinimo: „vaikui reikia tėčio“, „nebūk išpuikusi“, „visose šeimose buvo barnių“, „ką žmonės pasakys?“ Šeimos ir bendruomenių vertybinis spaudimas skatina tylėti ir kentėti, nes aukos bijo būti laikomos kaltomis dėl „šeimos griovimo“.
Nepakankama ilgalaikė pagalba aukai lemia tai, kad smurto nutraukimas tampa tik trumpalaikis, o ne iš esmės keičiantis gyvenimą sprendimas. Dažnai pagalba apsiriboja keliomis psichologo konsultacijomis ar informacija, kaip užpildyti dokumentus, tačiau tai nesukuria saugios bazės žmogui atsistoti ant kojų. Be sisteminio stebėjimo, finansinės ir teisinės paramos, realaus savarankiškumo ugdymo, auka lieka viena tvarkytis su teisiniais ginčais, būsto, vaikų ugdymo ar pajamų klausimais, todėl neretai grįžta į santykius dėl baimės susidurti su skurdu ir nežinomybe.
Taip pat skaitykite: Asmens lėšų tvarkymo byla: procedūros
Nesprendžiama smurtautojo problema - Lietuvoje daug dėmesio skiriama smurtautojo apribojimui ar nubaudimui, tačiau beveik nesprendžiama tai, kas iš tikrųjų lemia smurto pasikartojimą - jo elgesio modelis. Skirtingai nei daugelyje Europos šalių, kur privalomos elgesio keitimo programos, psichologinės konsultacijos ir lyčių lygybės mokymai yra standartinė intervencija smurtautojams, Lietuvoje tokios priemonės dažnai taikomos tik rekomendacinės arba jų išvis nėra. Toks požiūris lemia, kad po trumpo suvaržymo smurtautojas grįžta į tą pačią aplinką, randa naują partnerį arba vėl atkuria kontrolę ankstesniuose santykiuose, o smurtas tęsiasi.
„Smurto grandinė ne nutrūksta nuo draudimo priemonių. Dabartinis modelis dažnai veikia „greitosios pagalbos“ principu - suteikiama informacija, kelios konsultacijos, patarimai ir pagalbos telefonas. Tačiau žmogus, patyręs sisteminį smurtą, yra psichologiškai, teisiškai ir socialiai pažeistas, todėl vienos ar kelių sesijų nepakanka. Smurtas nėra tik skaudi patirtis - tai asmenybės ir gyvenimo struktūros suardymas, todėl atkurti ją gali tik ilgalaikis, ne fragmentiškas darbas.
Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai taikomas baudimas - administracinė atsakomybė, orderis, areštinė, bauda. Tačiau bausmės nesprendžia problemos - smurtautojo elgesys, įsitikinimai ir emocijos lieka nepakitusios. Šiandien sistemoje egzistuoja paradoksas - pagalbą teikia daug institucijų, tačiau jos dirba atskirai. Tai vargina, kelia stresą ir dažnai - gėdą. Dėl to žmonės atsisako bylinėtis, nutraukia procesus, grįžta pas smurtautoją. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl auka nepalieka smurtautojo.
Žmogus, neturintis pajamų, darbo ar būsto, dažnai net neturi galimybės rinktis. Kol neturime adekvataus ekonominio saugumo modelio, pasakyti aukai „išeik“ - tai pasakyti „išeik ir tapk benamiu“. Aukos turi gauti ne tik apsaugą, bet ir galimybę išlikti gyvybingos kaip asmenybės, kaip tėvai, kaip piliečiai. Nes šiandien sistema sako: „Padėsime… bet vėliau“, o smurtas yra čia ir dabar.
Didelė dalis smurto lieka nepastebėta arba nutylėta dėl visuomenėje įsišaknijusio požiūrio: „yra dvi pusės“, „kiekvienoje šeimoje būna“, „gal pati išprovokavo“, „vaikui reikia abiejų tėvų kartu“. Tokios frazės transformuoja auką į kaltininką. Smurtas nėra „šeimos ginčas“ - tai teisės ir laisvės pažeidimas. Smurtas kartojasi ne todėl, kad auka nenori pasikeisti. Smurtą patyrusi auka būna išsigandusi ir sutrikusi.
Taip pat skaitykite: Žalos atlyginimas už psichologinį smurtą
Teisinė Apsauga ir Pagalba Aukoms
Policija yra teisėsaugos institucija, kuri turi pareigą reaguoti į smurto artimoje aplinkoje situacijas, kai gresia pavojus asmens saugumui, sveikatai ar gyvybei. Policija turi pareigą reaguoti į smurto artimoje aplinkoje atvejus. Todėl, jeigu esate smurto artimoje aplinkoje auka ir jūsų saugumas, sveikata ir gyvybė yra pavojuje, turite teisę skambinti bendruoju pagalbos telefonu (112) siekiant save apsaugoti. Gali būti situacijų, kai smurto artimoje aplinkoje auka negali pati paskambinti bendruoju pagalbos telefonu. Smurto artimoje aplinkoje aukų patirtis rodo, kad dažnai bandant išsikviesti pagalbą smurtautojas atima telefoną.
Pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje gali ne tik pati auka. Pranešti apie įvykį gali bet kuris įvykiu liudytojas, pvz., kaimynas, kuris girdėjo smurtą arba vaikas, kuris tapo smurto artimoje aplinkoje liudytoju ir tuo pačiu ir auka. Pasitaiko atvejų, kai auka neturi galimybės kreiptis pagalbos tiesiogiai skambinant telefono numeriu 112, tačiau gali pranešti apie tai draugui ar kitam šeimos nariui, kurie gali paskambinti pagalbos tarnyboms ir pranešti apie smurtą. Vaikas turi teisę kreiptis pagalbos, kai ji (-s) yra tiesioginė fizinio, seksualinio ar kitokio smurto auka.
Policijos pareigūnai atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą turi teisę pradėti ikiteisminį tyrimą ir sulaikyti smurtautoją iki 48 valandų. Policijos pareigūnai, įvertinę situaciją, taip pat gali priimti sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį , kuris galioja 15 dienų. Suprantant realybę, kad ne kiekvienas policijos pareigūnas turi pakankamai žinių apie smurto artimoje aplinkoje atvejus, egzistuoja žmogaus teisių pažeidimo rizika dėl policijos negebėjimo užtikrinti aukos saugumą.
Valstybė privalo užtikrinti atitinkama kruopštumą vykdant prevenciją ir tinkamai tiriant smurto artimoje atvejus bei taikant atsakomybę, laikantis nacionalinių teisės normų ir nepaisant to ar teisės pažeidimą padarė valstybės atstovai ar privatūs asmenys. Esant būtinybei, policija turi taikyti priemones, kad apsaugotų auką ir aukos vaikus. Šias priemones valstybė privalo naudoti siekiant užtikrinti aukos žmogaus teisių įgyvendinimą.
Specializuotos Pagalbos Centrai (SPC)
Prieš ketverius metus, įgyvendinant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas ir Specializuotos pagalbos centrų programą, buvo įsteigti centrai (SPC), veikiantys visoje Lietuvoje teritoriniu principu. Svarbiausia SPC užduotis - pasiūlyti smurto artimoje aplinkoje aukai pagalbą. Pagal galiojantį įstatymą policijos pareigūnai, gavę iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, privalo informuoti nukentėjusį asmenį apie tai, kad su juo susisieks pagalbos centro atstovai ir, savo ruožtu, apie atvejį praneša SPC, bei pateikia smurtą patyrusio asmens duomenis. O tada jau SPC darbuotojai susisiekia su auka pasiūlydami pagalbą ar tikslingai nukreipdami pagal konkretų poreikį. Bet, kaip žinome, į policiją kreipiasi toli gražu ne visos smurto aukos.
Kaip vieną iš didžiausių problemų, su kuria susiduria SPC, Rugilė Butkevičiūtė įvardija pačių specializuotos pagalbos centrų ir jų teikiamų paslaugų žinomumą. Pagal dabar galiojančią schemą, policijos pareigūnai privalo informuoti nukentėjusį asmenį apie galimybę gauti pagalbą ir su nukentėjusio asmens žinia perduoti teritoriniam Specializuotos pagalbos centrui nukentėjusio asmens kontaktus. Tačiau ne visada pateikiama visa informacija, kuri reikalinga norint suteikti deramą pagalbą. Trūksta bendravimo su tyrėjais apie tolesnę tyrimo eigą: SPC nežino, ar smurtautojas yra sulaikytas, kiek laiko jis bus sulaikytas ir pan. Tokia informacija ne visa prieinama ir smurto aukai.
Kita bėda - policijos pareigūnų mokymai, kurie turėtų padėti išvengti situacijų, kai smurtą patiriančiai aukai siūloma palikti namus ar užbaigti ikiteisminį tyrimą susitaikymu. Ne visada smurtą patiriančios aukos kreipiasi į policiją, dažnai su savo bėdomis jos keliauja pas medikus ir šie atvejai lieka tik medikų sprendžiama aukos sveikatos problema. Dar būtų puiku, jei kiekvienas SPC galėtų pasiūlyti profesionalias psichologo ir teisininko paslaugas, o apie galimybes jas gauti žinotų kiekvienas Lietuvos pilietis.
Jei patiri smurtą, drąsiai kreipkis pagalbos. Moterų informacijos centras.
Vaikai Kaip Smurto Aukos
Daugeliu smurto artimoje aplinkoje atveju vaikai tampa aukoms. Vaikai gali tapti tiesioginėmis smurtautojo aukomis arba netiesioginėmis aukomis, kai vaikai yra priversti stebėti smurto artimoje aplinkoje įvykius. Vaikų apsaugai taikomas išskirtinis teisinis reglamentavimas dėl jų situacijos specifikos.
Kai smurto artimoje aplinkoje auka yra nepilnametis, jis taip pat turi teisę gauti valstybės taikomas apsaugos priemones ir siekti, kad smurtautojas atsakytų už savo veiksmus, gauti kompensaciją. Tačiau nepilnamečiai turi turėti atstovą (pvz., teisinių dokumentų pasirašymui). Tais atvejais, kai vaikams gresia pavojus artimoje aplinkoje (pvz., dėl tėvų ar globėjų veiksmų) ir todėl vaiko interesai nėra atstovaujami, jis gali būti atskirtas nuo šeimos jeigu neįmanoma panaikinti rizikos vaikui nukentėti jam likus šeimoje.
Jeigu vaiko tėvai ar globėjai kelia pavojų vaiko gyvybei, sveikatai ar laisvei, policija ir kiti subjektai turi pareigą apie tai pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, esant poreikiui, laikinai pritaikys vaiko apsaugos priemones, pvz., perduos vaiką kitam iš tėvų arba artimiems giminaičiams.
Vaikui, kuris tapo smurto artimoje aplinkoje auka, turėtų būti suteikta nemokama pagalba, kad jo fizinė ir psichologinė sveikata būtų atstatyta ir jis sėkmingai integruotųsi į visuomenę. Sveikatos priežiūros paslaugos turėtų būti teikiamos, integracijos procesai turėtų vykti vaikui saugioje aplinkoje, kurioje būtų saugoma vaiko sveikata, savigarba ir orumas, saugomos vaiko paslaptys. Įprastos priemonės saugant vaikus turi būti taikomos ir administracinių nusižengimų, civiliniame ir baudžiamajame procese. Kai valstybės institucijos nesugebėjo imtis tinkamų veiksmų apsaugoti vaiką, gali būti pažeista teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
Teisiniai Pokyčiai ir Tarptautiniai Įsipareigojimai
Lietuvos įstatymų leidėjas ilgai vengė kištis į asmens šeimos gyvenimą, vadinamuosius buitinius konfliktus palikdamas spręsti pačiai šeimai. Ši situacija iš esmės pasikeitė tik 2011 metais, kai, palaipsniui keičiantis visuomenės požiūriui į smurtą artimoje aplinkoje, reaguojant į sukeliamas skaudžias (dažniausiai, negrįžtamas) pasekmes smurto artimoje aplinkoje aukoms, 2011 m. gegužės 26 d. buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje dėl jo sukeliamos žalos visuomenei buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, reikalaujančių greito valstybės institucijų įsikišimo ir laiku suteikiamos pagalbos smurto aukoms. Toks požiūris lėmė ir pagrindinių baudžiamųjų įstatymų pakeitimus.
Šiandien tiek baudžiamajame kodekse, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinis smurtas - nuo lengviausio iki sunkiausio - laikomas pavojingesniu, jei jis padaromas artimoje aplinkoje. Visgi vertinant apsaugą nuo psichologinio smurto artimoje aplinkoje atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajame kodekse yra kriminalizuotos tik pavojingiausios jo apraiškos (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, terorizavimas ir kt.). Visiškai neseniai, prieš kelerius metus, įstatymų leidėjas prie psichologinio smurto priskyrė ir persekiojimą. Persekiojimas yra pavojinga, rimtas pasekmes žmogui sukelianti veika, sutrikdanti aukos privatų gyvenimą, sukurianti nuolatinę įtampą ir nerimą. Be to, persekiojimas gali būti pavojingas ir tuo, kad tam tikrais atvejais jis gali būti vykdomas kaip pasiruošimas sunkesniam nusikaltimui, pavyzdžiui, fiziniam ar seksualiniam žmogaus užpuolimui.
Per šiuos dvidešimt metų kokybiškai keitėsi ir valstybės požiūris į šeimą apskritai, o tai yra svarbu suprantant, ką valstybė laiko artima aplinka - ar vien tik šeimą santuokos instituto prasme, ar ir kitus artimuosius. Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pažymėjo, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 str. 3 d. nuostatose. Tai, kad santuokos ir šeimos institutai yra įtvirtinti tame pačiame Konstitucijos 38 str., rodo neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį. Tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, jos 38 str. 1 d. nuostatas, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas. Taigi konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. 2020 m. priimtus Baudžiamojo proceso kodekso 38 str. pakeitimus, kuriais buvo išplėstas šeimos nariams priskirtinų asmenų ratas, neabejotinai lėmė čia paminėta Konstitucinio Teismo praktika, prioritetą teikianti asmenų tarpusavio santykių turiniui, o ne santykių išraiškos formai, t. y.
Iš esmės keitėsi ir pats baudžiamasis procesas, kuriame imta pripažinti, kad nukentėjusieji nėra tik įrankiai teisėsaugos institucijų rankose siekiant ištirti bylą, tačiau jie taip pat yra ir proceso dalyviai, kurie turi individualių poreikių, o konkrečiai - poreikį atgauti saugumo, pasitikėjimo jausmą. Tuo tikslu buvo įtvirtinti papildomi apsaugos garantai aukoms, taip pat vadinamieji specialieji apsaugos poreikiai. Specialiųjų apsaugos poreikių nustatymas įtvirtintas Lietuvos įstatymų leidėjui įgyvendinant ES Nusikaltimų aukų direktyvą, kurioje reglamentuotos pagrindinės asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos, pažeidžiamų liudytojų teisės, paramos ir apsaugos standartai.
Siekdama efektyvesnės smurtą patyrusių asmenų apsaugos Seimas 2023 metais priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Naujoje įstatymo redakcijoje numatomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti, kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, atlikęs pavojaus rizikos vertinimą ir nustatęs smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti privalo priimti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.
Be paminėtų pagrindinių reguliavimo pakeitimų, šiandien Lietuva jau yra kelių svarbių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, susijusių su moterų teisių apsauga ir moterų diskriminacijos panaikinimu, dalyvė. Lietuva yra ratifikavusi 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą. Lietuva taip pat yra Konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo dalyvė. Konvencija buvo papildyta fakultatyviu protokolu, kuriuo pripažįstama Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto, stebinčio, kaip laikomasi minėtos Konvencijos nuostatų, kompetencija gauti asmenų ar grupių skundus. Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 m. birželio 7 d., tačiau iki šiol jos neratifikavo, ir tai vis dar kelia daug diskusijų ir emocijų. Kalbant apie regioninį lygmenį, Lietuva yra Europos Tarybos narė ir šios tarptautinės organizacijos priimtų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, Europos socialinės chartijos (pataisytos) dalyvė.
Taigi teisiniu ir tarptautiniu lygmeniu Lietuva per dvidešimt metų nuėjo ilgą, turiningą kelią ir iš esmės savo teisiniu reguliavimu, teisėsaugos institucijų praktika daugeliu aspektų neatsilieka, o tam tikrais atvejais ir lenkia kitas Europos valstybes. Tačiau svarbiausia yra tai, kad greta teisinio reguliavimo iš esmės keitėsi visuomenės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje ir šiandien daugeliui jau ne vis vien, kai girdi, mato akivaizdų smurtą savo aplinkoje.
Vis dėlto smurto artimoje aplinkoje mastas reikšmingai nemažėja. Išsprendus teisinio reguliavimo problemas, siekiant sumažinti smurto artimoje aplinkoje, matyt, teks grįžti prie ilgai trunkančių, bet efektyviausių sprendimų - visuomenės švietimo, koks elgesys yra normalus, o koks - žalingas, net jei sunku tai identifikuoti, taip pat emocinio intelekto stiprinimo, tinkamų konfliktų sprendimo būdų paieškos ir kt.
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje? Tipai, simptomai, gydymas ir kita
Smurto Artimoje Aplinkoje Pavyzdys Vaizduojamas Mene
Vaizdo turinio platformoje „Netflix“ 2025 metais pradėtas rodyti serialas „Nuo roko žvaigždės iki žudiko” ne tik leido sugrįžti į 2003-iųjų Vilnių, bet ir iškėlė į paviršių vieną vis dar aktualią temą - smurto tarp emociškai artimų žmonių. Seriale pasakojama istorija apie garsią Prancūzijos aktorę Marie Trintignant, kuri į filmavimą Vilniuje atvyko su savo gyvenimo draugu Bertrand Cantat. Šis konflikto metu mirtinai sužalojo aktorę, ji neilgai trukus Prancūzijoje nuo sužalojimų mirė. Seriale gvildenami įvairūs šios tragedijos aspektai, tačiau vienas iš jų yra tas, kad Lietuvos teisėsaugos institucijoms nustačius, jog žmogžudystė buvo įvykdyta „iš aistros“, atsakomybė žudikui teko švelnesnė. Toks požiūris gerokai prasilenkia su šių dienų požiūriu į smurtautojus artimoje aplinkoje, todėl akivaizdu, kad daugiau nei per dvidešimt metų įvyko ne tik šių nusikaltimų teisinio, bet ir vertybinio traktavimo pokyčių.
Smurtas artimoje aplinkoje, apimantis visas smurto formas, laikomas pavojingesne smurto forma ir to priežastys yra įvairios, tačiau pagrindinė jų yra ta, kad smurtauja žmogus, su kuriuo sieja artimas emocinis ryšys, kuriuo auka turėtų pasitikėti, todėl daroma žala yra gerokai didesnė. Smurto artimoje aplinkoje, nepriklausomai nuo jo formos, pagrindinės priežastys paprastai yra susijusios su smurtautojo siekiu kontroliuoti auką, o tai lemia ne vienkartinį tokio smurto pobūdį. Kitaip tariant, smurtas tampa įprastu problemų sprendimo ar net bendravimo būdu, prie kurio, deja, pripranta ne tik smurtautojas, bet ir auka.