Mažoji bendrija (MB) - viena iš verslo formų Lietuvoje, ypač patraukli smulkiajam ir vidutiniam verslui. Vienas iš pagrindinių mažosios bendrijos privalumų yra tai, kad jai nereikia steigiamojo kapitalo, todėl verslo pradžia tampa lengvesnė ir pigesnė. Be to, mažoji bendrija neturi privalomai atidaryti kaupiamosios sąskaitos, kas dar labiau supaprastina steigimo procesą.
Mažoji bendrija taip pat išsiskiria savo valdymo struktūra, kuri yra paprastesnė nei uždarosios akcinės bendrovės. Nariai gali patys valdyti bendriją, priimti sprendimus ir paskirstyti pelną pagal savo įnašus. Tai suteikia didesnį lankstumą ir galimybę greitai reaguoti į rinkos pokyčius. Dėl šių priežasčių mažoji bendrija yra puikus pasirinkimas pradedantiesiems verslininkams, siekiantiems efektyviai valdyti savo verslą.
Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, pabaigą bei šių įmonių dalyvių (narių) teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas. Svarbu paminėti, kad mažosios bendrijos nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles, kas suteikia papildomą saugumą verslo dalyviams. Mažoji bendrija gali vykdyti bet kokią įstatymų nedraudžiamą veiklą, todėl jos veiklos spektras yra labai platus.
Mažosios bendrijos narių teisės ir pareigos yra aiškiai apibrėžtos Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme. Nariai turi teisę dalyvauti mažosios bendrijos valdyme, gauti informaciją apie jos veiklą, priimti sprendimus dėl bendrijos veiklos, gauti pelną ir naudotis kitomis teisėmis, numatytomis įstatyme. Tai užtikrina, kad mažosios bendrijos nariai gali aktyviai dalyvauti įmonės valdyme ir priimti svarbius sprendimus.
Mažosios bendrijos nuostatai
Mažosios bendrijos nuostatuose yra nurodyta daug svarbių aspektų, tokių kaip mažosios bendrijos pavadinimas, teisinė forma, veiklos tikslai, organai ir jų kompetencija, vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarka, narių susirinkimo sušaukimo tvarka, lėšų kaip avansu išmokamo pelno narių asmeniniams poreikiams paėmimo ir gavimo tvarka ir sąlygos, naujų narių priėmimo tvarka, nario savanoriško pasitraukimo iš mažosios bendrijos tvarka, atsiskaitymo su nariais, savanoriškai pasitraukiančiais iš mažosios bendrijos, tvarka, narių susipažinimo su mažosios bendrijos dokumentais ir kita informacija tvarka, informavimo apie ketinimą parduoti nario teises tvarka, šaltinis, kuriame skelbiami mažosios bendrijos vieši pranešimai, nuostatų keitimo tvarka, veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas, nuostatų sudarymo data, kitos nuostatos, kurios pagal šį įstatymą turi būti nurodytos mažosios bendrijos nuostatuose.
Taip pat skaitykite: PSD ir VSD tarifai MB
Svarbu atkreipti dėmesį į mažosios bendrijos narių teisių ribojimus, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje. Ši nuostata nustato, kad mažosios bendrijos narys gali sudaryti civilines sutartis su mažąja bendrija dėl paslaugų teikimo ir darbų atlikimo, tačiau bendra tokių paslaugų ar darbų atlygio suma negali viršyti šimto tūkstančių eurų per kalendorinius metus. Tai užtikrina, kad mažosios bendrijos nariai negalėtų piktnaudžiauti savo padėtimi ir užtikrina sąžiningą atlygio paskirstymą.
Tokie teisiniai reglamentai padeda užtikrinti, kad mažosios bendrijos veiktų skaidriai ir efektyviai, o jų nariai turėtų aiškiai apibrėžtas teises ir pareigas.
Vis dėlto, mažosioms bendrijoms kartais prireikia papildomo finansavimo. Šiame straipsnyje aptarsime paskolų gavimo sąlygas mažosioms bendrijoms, finansines galimybes ir PVM aspektus.
Mažosios Bendrijos Valdymas ir Finansavimas
Finansinės galimybės mažosioms bendrijoms leidžia joms efektyviai valdyti savo veiklą. Pirmiausia, mažosios bendrijos gali vykdyti bet kokią įstatymų nedraudžiamą veiklą, kas suteikia joms didelį lankstumą ir galimybę adaptuotis prie besikeičiančios rinkos. Be to, mažosios bendrijos nariai moka įnašus, kurie nustatomi narių susirinkime, o pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui.
Tai leidžia mažosioms bendrijoms efektyviai valdyti savo finansus ir siekti savo tikslų, ir jo finansiniai reikalavimai bei veiklos statusas yra svarbūs, ypač kai kreipiamasi dėl banko paskolų. Pavyzdžiui, mažosios bendrijos nariai gali nuspręsti investuoti į naują projektą, kuris padidins bendrijos pelningumą. Narių susirinkime nustatomi įnašai, kurie bus skirti šiam projektui finansuoti, įskaitant visą sumą ir susijusias išlaidas.
Taip pat skaitykite: Socialinis verslas ir MB: pelno skyrimo klausimai
Tokiu būdu mažosios bendrijos gali greitai reaguoti į rinkos pokyčius ir išnaudoti atsiradusias galimybes. Be to, mažosios bendrijos gali pasinaudoti įvairiomis finansavimo galimybėmis, tokiomis kaip bankų paskolos ar ES fondų parama, siekdamos plėsti savo veiklą ir didinti konkurencingumą.
Visi būdai gauti paskolas smulkiajam verslui 2026 m. [įskaitant startuolius ir naujas įmones]
Verslo Paskolos Kauno Kredito Unijoje
Kauno kredito unija siūlo įvairias verslo paskolas mažosioms bendrijoms, įskaitant:
- Investicines paskolas (įrangos įsigijimui, patalpų atnaujinimui ar verslo plėtrai)
- Apyvartinių lėšų paskolas (papildomoms lėšoms įmonės veiklos užtikrinimui)
- Kredito linijas (lėšoms įmonės apyvartai, o atsiradus laisvoms pajamoms, padengti įsiskolinimą)
Paskolos verslui leidžia įmonėms imtis didesnių verslo projektų, aktyvesnės plėtros planų arba padėti su laikinais iššūkiais ar sunkumais. Kauno kredito unija pasiruošusi bendradarbiauti. KKU galite pasinaudoti šiomis finansavimo galimybėmis: lengvatinis kreditas mikroįmonėms, kreditas įrangai ir įrengimams, investicinė paskola, apyvartinių lėšų paskola, kredito linija, paskola NT vystymo projektams, kreditas verslo patalpų įsigijimui, statyboms, įrengimui ir kitos paskolos verslui.
Verslo paskola gali būti naudojama patiems įvairiausiems poreikiams: verslo pradžiai (verslui pradėti), naujam verslui, verslo plėtrai, verslo pirkimui ir t.t. Nesvarbu, ar Jūsų įmonė jauna, ar jau veikia kelis metus - užsukite pas mus ir įsitikinkite Kauno kredito unijos naudingais pasiūlymais bei patikimomis konsultacijomis. Juk su patikimu partneriu sumanymus įgyvendinti - daug lengviau.
Įmonės, kurių verslo paskola atitinka Invega dalinio palūkanų kompensavimo kriterijus pirmuosius tris metus gali susimažinti patiriamas paskolos palūkanų išlaidas.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo lengvatos MB
Paskolos verslui priklausomai nuo jų paskirties gali turėti skirtingus ir labiausiai specifiką atitinkančius gražinimo grafikus - nuo 24 mėn. iki 180 mėn. Taip pat atsižvelgiant į kliento pagrįstą ir apibrėžtą poreikį verslo paskolos gali turėti paskolos grąžinimo atidėjimą iki 24 mėn. (atidėjimo laikotarpiu mokant tik palūkanas už panaudotą kredito dalį).
Kredito užtikrinimas priklauso nuo konkretaus verslo finansavimosi poreikių, įmonės finansinės būklės bei kokia paskola verslui nuspręsta naudotis. Verslo paskola gali būti be turto įkeitimo su turto įkeitimu (nekilnojamo ar kito turto - atsargos, įranga, transportas ar kt.) yra galimybė naudotis valstybės garantija arba taikyti kompleksinius sprendimus siekiant maksimaliai naudingo sprendimo verslui.
Dėl Jūsų verslui naudingiausios paskolos verslui susisiekite su Kauno kredito unijos verslo projektų vadovu ar užpildykite paraišką paskolai gauti. Preliminarų siūlymą pateiksime per 24 val.
Verslo paskolos, kuriomis galite pasinaudoti šiuo metu:
- Kreditai mikroįmonėms - projektas skirtas supaprastinti galimybes gauti finansavimą, kai įmonė neturi pakankamo užstato, padėti smulkioms įmonėms plėtoti savo verslą, didinti finansavimo prieinamumą pažeidžiamoms grupėms, norinčioms pradėti ar plėtoti savo verslą. Kompensuojama 50 proc. nuo faktiškai sumokėtų palūkanų sumos, bet ne daugiau kaip 7 proc. Paskolos lėšos gali būti skiriamos įmonės kasdieniniams poreikiams - atsargoms, žaliavoms, darbuotojų darbo užmokesčiui, prekėms perpardavimui, kitam trumpalaikiam turtui įsigyti, atsiskaitymams su tiekėjais, partneriais ar kitoms nenumatytoms išlaidoms. Priklausomai nuo reikalingos sumos galima panaudoti visą arba dalį patvirtintos paskolos, atsiradus laisvų lėšų grąžinti , o prireikus vėl pasinaudoti.
- Atviras kreditų fondas 3 - skatinamoji finansinė priemonė „Atviras kreditų fondas 3“ (AKF3) sudaro palankesnes sąlygas įmonėms gauti finansavimą verslo projektams įgyvendinti žemesnėmis nei rinkos kainomis, kuomet siekiama pradėti naują veiklą, palaikyti ir stiprinti esamą verslą ar plėstis. Lengvatinės paskolos teikiamos investicijoms arba apyvartinėms lėšoms finansuoti
- NT vystymo paskola - verslo paskola, skirta nekilnojamojo turto projektams įgyvendinti.
Dėl verslo paskolos gali kreiptis:
- Įmonės, registruotos ir veiklą vykdančios Kauno mieste, Kauno, Kėdainių, Raseinių, Jurbarko, Šakių, Kazlų Rūdos, Prienų, Kaišiadorių, Jonavos rajonuose.
- Įvairaus dydžio įmonės ir verslininkai
- Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės
- Įmonės, kurioms nėra iškelta bankroto byla.
Dėl verslo paskolos mikroįmonėms gali kreiptis įmonės, kurių darbuotojų skaičius neviršija 9 asmenų.
Kaip Gauti Paskolą Vykdant Individualią Veiklą?
Norint gauti paskolą, turite įrodyti savo kreditingumą ir mokėjimų galimybes. Tai ypač svarbu, jei dirbate ne pagal tradicinę darbo sutartį. Dažnai sklando įvairūs mitai, kad dirbant ne pagal tradicinę darbo sutartį, o pavyzdžiui pagal individualią veiklą, gauti paskolą itin sunku ar net neįmanomą.
Vykdantieji individualią veiklą susiduria su sudėtingesniu paskolos gavimo procesu dėl pajamų nepastovumo ir sunkumų įvertinant jų stabilumą. Per dešimtmetį Lietuvoje ženkliai išaugo asmenų skaičius, dirbantis pagal individualią veiklą. Tai gali būti sudėtinga, tačiau būtina siekiant įrodyti savininko mokumą.
Kredito istorija: gera kredito istorija yra svarbi, nes ji rodo jūsų mokumą ir atsakomybę finansiniams įsipareigojimams.
Užpildžius paraišką pasirinktame banke vadybininkas informuoja koks laikotarpis ir kaip yra vertinamas, esant mažosios bendrijos savininku ir kokie tikslūs dokumentai yra reikalingi.
Patarimas: Jeigu dirbate pagal individualią veiklą, bankai rekomenduoja visus reikiamus dokumentus pasiruošti iš anksto, dar prieš pildant paskolos paraišką. Pavyzdžiui, pajamų deklaracijas, sąskaitų išrašus, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus bei, jeigu yra galimybė, sutartis su užsakovais. Įprastai šiuos dokumentus pasiruošti užtrunka nemažai laiko, tad bankai pataria paskolos paraišką pateikti jau surinkus visą reikalingą dokumentaciją.
Kiti Svarbūs Patarimai Norint Gauti Paskolą:
- Skolinkitės atsakingai ir įvertinkite savo galimybes. Įvertinkite ar jūsų gaunamos pajamos stabilios ir ar galėsite laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus.
- Patikrinkite savo kredito istoriją. Gaukite savo kredito ataskaitą ir peržiūrėkite ją, ar nėra klaidų.
- Atkreipkite dėmesį, kad bendra mėnesio įmokų, mokamų įvairioms kredito įstaigoms, suma neturėtų viršyti 40 proc.
- Palyginkite skirtingų bankų pasiūlymus.
- Pradinis įnašas. Norint pasiskolinti tam tikrą sumą, kai kuriais atvejais reikalingas pradinis įnašas. Skolinantis būstui, pradinis įnašas turi būti ne mažesnis nei 15 proc.
Prisiminkite, kad kiekviena būsto paskolos paraiška yra vertinama individualiai.
Paskolos Parametrai
Prieš imant paskolą, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos parametrus:
- Kredito gavėjo mokama suma: bendra suma, kurią turėsite grąžinti (paskola, palūkanos, mokesčiai).
- Sutarties sudarymo mokestis: mokestis už sutarties sudarymą.
- Mėnesio įmoka: suma, kurią mokėsite kas mėnesį.
- Palūkanų norma: procentas, taikomas paskolos sumai (fiksuota arba kintama).
| Paskolos parametras | Aprašymas |
|---|---|
| Kredito gavėjo mokama suma | Bendra suma, kurią kredito gavėjas turi grąžinti kredito davėjui, įskaitant paskolos sumą, palūkanas, administravimo mokestį ir kitus mokesčius. |
| Sutarties sudarymo mokestis | Mokestis, kurį kredito gavėjas turi mokėti kredito davėjui už kredito sutarties sudarymą. |
| Mėnesio įmoka | Suma, kurią kredito gavėjas turi mokėti kredito davėjui kas mėnesį, įskaitant paskolos dalį, palūkanas ir administravimo mokestį. |
| Palūkanų norma | Procentas, kuris yra taikomas paskolos sumai. |
Subsidijos Mažosioms Bendrijoms
Valstybė teikia įvairias subsidijas ir paramą mažosioms bendrijoms, siekdama padėti joms įveikti ekonominius iššūkius ir skatinti verslo plėtrą. Toliau aptarsime subsidijų, skirtų labiausiai nukentėjusioms įmonėms nuo COVID-19, ir subsidijų įmonėms sąlygas.
DUK dėl Priemonės "Subsidijos Labiausiai Nukentėjusioms Įmonėms"
- Koks teisės aktas reglamentuoja subsidijų skyrimą labiausiai nukentėjusioms nuo COVID- 19 įmonėms?
Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2021-04-15 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 230.
- Kur rasti informaciją apie galimybę gauti subsidiją nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms?
Informacija apie galimybę gauti subsidijas teikiama interneto svetainėse: www.eimin.lt, www.vmi.lt ir www.lvpa.lt.
- Kokiu tikslu skiriama subsidija nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms?
Subsidijos tikslas - padėti labiausiai nukentėjusioms įmonėms įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir palaikyti įmonės likvidumą, padengti dalį įmonės pastoviųjų ir nepadengtų pastoviųjų išlaidų.
- Kokios įmonės laikomos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusiomis?
Įmonės, kurių vykdoma pagrindinė ekonominė veikla įtraukta į karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą (toliau - Sąrašas), patvirtintą Ekonomikos ir inovacijų ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu ir atitinkančios vieną iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2021-04-15 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 230, 14 punkte nurodytų sąlygų.
- Kokiems tikslams įmonė negali naudoti subsidijos?
Skirtos subsidijos įmonė negali naudoti dividendams išsimokėti, kapitalo mažinimui, išmokant lėšas pareiškėjo dalyviams, savoms akcijoms supirkti ar kitokiems mokėjimams iš kapitalo pareiškėjo dalyviams atlikti, taip pat paskoloms pareiškėjo dalyviams grąžinti arba suteikti. Subsidijos lėšomis draudžiama atsiskaityti už nuomos, komunalines ir kitas paslaugas, jei šių paslaugų teikėjas priklauso tai pačiai vienai įmonei, t. y. su pareiškėju susijusioms įmonėms.
- Kokia bendra subsidijų suma iš valstybės biudžeto lėšų skiriama nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms?
Iš valstybės biudžeto lėšų skiriamų subsidijų bendra suma - 120 mln. eurų.
- Kiek kartų pareiškėjui gali būti skiriama ši subsidija?
Vienam pareiškėjui, atitinkančiam Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2021-04-15 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 230 (toliau - Aprašas) 14 punkte nurodytas sąlygas, gali būti skiriama tik viena subsidija pareiškėjo pasirinkimu pagal Aprašo III skyriuje arba IV skyriuje nurodytus reikalavimus.
- Iki kada galima pateikti paraiškas subsidijai gauti?
Paraiškos pateikiamos ne ilgiau, nei pakanka kvietimams numatytų lėšų paskirstyti pagal gautas subsidijų paraiškas, tačiau pateikimo diena negali būti vėlesnė kaip 2021 m. liepos 1 d.
- Iki kada gali būti skiriama subsidija?
Subsidija gali būti skiriama ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 31 d.
- Ar įmonės vykdoma veikla turi įtakos subsidijos skyrimui?
Taip turi, nes subsidija skiriama tik įmonėms, kurių vykdoma pagrindinė ekonominė veikla įtraukta į karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą, patvirtintą Ekonomikos ir inovacijų ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu (toliau - Sąrašas), tačiau subsidija neskiriama jei bent viena vykdomų veiklų yra: EVRK A sekcijos „Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė“ 01 skyrius - „Augalininkystė ir gyvulininkystė, medžioklė ir susijusių paslaugų veikla“ 03 skyrius - „Žvejyba ir akvakultūra“ EVRK K sekcijos „Finansinė ir draudimo veikla“ 64 skyrius - „Finansinių paslaugų veikla, išskyrus draudimą ir pensijų lėšų kaupimą“. Jeigu nors viena įmonės vykdoma ekonominė veikla priskiriama išvardytoms sritims, įmonei subsidija nėra teikiama, net jei jos pagrindinė vykdoma veikla yra Sąraše.
- Kokius reikalavimus turi atitikti pareiškėjai, teikiantys nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusių įmonių paraiškas subsidijai gauti?
Pareiškėjas turi atitikti vieną iš šių reikalavimų:
- Pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas), patvirtinto 2021-04-15 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 230 III skyrių (Komunikato 3.1 skirsnį):
- įmonės, kurių ekonominės veiklos vidutinės vieno mėnesio pajamos nuo koronaviruso (COVID-19 ligos) sumažėjo ne mažiau kaip 50 proc. (lyginama 2020-11-01-2021-01-31 laikotarpio pajamos su 2019-2020 metų atitinkamo laikotarpio vidutinėmis vieno mėnesio pajamomis; remiamasi Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI) teikiamoje pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) deklaracijoje (PVM mokėtojų) arba paraiškoje (ne PVM mokėtojų) deklaruotais duomenimis) (taikoma įmonėms, kurios nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. gavo pajamų). Jeigu veikla buvo uždrausta po 2020 m. lapkričio 30 d., pajamų kritimo lyginimo laikotarpis yra 2020-12-01-2021-01-31;
- ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 31 d. įsteigtos ir nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. pajamų negavusios įmonės;
- įsteigtos nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., tačiau nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pajamų negavusios įmonės.
- Pagal Aprašo IV skyrių (Komunikato 3.12 skirsnį):
- įmonės, kurių ekonominės veiklos vidutinės vieno mėnesio pajamos nuo koronaviruso (COVID-19 ligos) sumažėjo ne mažiau kaip: 1) 50 proc. (lyginamos 2020-11-01-2021-01-31 laikotarpio pajamos su 2019 metų atitinkamo laikotarpio vidutinėmis vieno mėnesio pajamomis. Jeigu veikla buvo uždrausta po 2020 m. lapkričio 30 d., pajamų kritimo lyginimo laikotarpis yra 2020-12-01-2021-01-31 su 2019 metų atitinkamo laikotarpio vidutinėmis vieno mėnesio pajamomis); 2) 30 proc. (lyginamos 2021-02-01-2021-04-30 laikotarpio pajamos su 2019 metų atitinkamo laikotarpio vidutinėmis vieno mėnesio pajamomis).
- Kokius kriterijus turi atitikti pareiškėjas, kad būtų skiriama subsidija nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusiai įmonei?
Subsidija gali būti skiriama, jei:
- pareiškėjas iki 2020 m. sausio 31 d. yra sumokėjęs ir (arba) įskaitęs bent dalį už 2019 metus deklaruotos mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313) mokėtinos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumos į valstybės ir savivaldybės biudžetus (netaikoma pareiškėjams, atitinkantiems Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2021-04-15 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 230 , 14.3 papunktyje nurodytus reikalavimus, ir Mažosioms bendrijoms (MB), Individualioms įmonėms (IĮ), Komanditinėms ūkinėms bendrijoms (KŪB), Tikrosioms ūkinėms bendrijoms (TŪB), kuriose 2019 m. pagal darbo sutartį už darbo užmokestį nedirbo fiziniai asmenys);
- pareiškėjas subsidijų paraiškos pateikimo dieną ir tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašų sudarymo dieną nėra reorganizuojamas, dalyvaujantis reorganizavime, restruktūrizuojamas, pertvarkomas, dalyvaujantis atskyrime, bankrutuojantis, bankrutavęs, likviduojamas, likviduojamas dėl bankroto, likviduotas, jungiamas peržengiant vienos valstybės ribas, dalyvaujantis jungimesi peržengiant vienos valstybės ribas;
- pareiškėjas subsidijų paraiškos pateikimo dieną ir tinkamų finansuoti sąrašų sudarymo dieną atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnyje;
- pareiškėjo, kuris yra Lietuvos Respublikoje neregistruotas juridinis asmuo ar organizacija, nuolatinė buveinė turi būti įregistruota Mokesčių mokėtojų registre;
- pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikęs Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų už 2019 metus rinkinį. Jeigu pareiškėjas yra susijęs su kitomis Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis, jos taip pat turi būti pateikusios metinių finansinių ataskaitų rinkinius už 2019 metus. Reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurių metinių finansinių ataskaitų elektroninio rinkinio forma nėra patvirtinta valstybės įmonės Registrų centro, šie pareiškėjai metinių finansinių ataskaitų už 2019 metus rinkinį pateikia kartu su subsidijų paraiška;