Juridinės verslo formos pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų pradedant verslą. Lietuvoje verslininkai gali rinktis iš kelių formų: UAB (uždaroji akcinė bendrovė), MB (mažoji bendrija), IĮ (individuali įmonė) ir VŠĮ (viešoji įstaiga). Kiekviena jų turi savų privalumų ir trūkumų, todėl svarbu įvertinti veiklos pobūdį, atsakomybės lygį, pelno paskirstymo galimybes ir augimo potencialą.
Mažoji Bendrija (MB)
Mažoji bendrija kaip juridinė forma būsimus verslininkus dažniausiai žavi pirmiausia dėl savo paprastumo ir patogumo steigiant bei dėl tikrai labai mažų mokesčių. MB - lanksti ir patogi forma smulkiam verslui. Jei pradedate su mažesne rizika ir be darbuotojų - rinkitės MB. Nėra galimybės dirbti pagal darbo sutartį su savo MB.
Mažosios Bendrijos Mokesčiai
Daugelį nuo idėjos imtis savo verslą atbaido mintis apie mokesčius, kuriuos reikės susimokėti. Jei mažoji bendrija nėra PVM mokėtoja, mokesčiai mokami vos kartą per metus. Šiame straipsnyje aptarsime visus pagrindinius mažųjų bendrijų mokamus mokesčius bei atvejus, kaip mokesčių sumokėti kuo mažiau.
Tad jei mažoji bendrija uždirbo, pavyzdžiui, 1000 Eur, galite juos išsimokėti kaip pelną arba kaip atlyginimą už MB direktoriaus paslaugas ir susimokėti tik 150 Eur mokesčių kitais metais. Pelno mokestį moka įmonė pasibaigus kalendoriniams metams. Kaip jau rašėme, už pirmuosius metus pelno mokestis mažosios bendrijoms neapmokestinamas, na o toliau jo apmokestinimas gali būti arba 5%, arba 15%.
Mažoji bendrija privalo registruotis PVM mokėtoja, jeigu pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų arba prekių, įsigytų iš kitų valstybių narių, vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14 000 eurų.
Taip pat skaitykite: PSD ir VSD tarifai MB
Bet kokios mažosios bendrijos nario gautos pajamos iš mažosios bendrijos yra laikomos B klasės pajamomis, kas reiškia, jog nuo jų reikia susimokėti GPM (gyventojų pajamų mokestį). MB direktoriaus atlyginimas apmokestinamas 15 proc. GPM, MB narių lėšos asmeniniams poreikiams - 20 proc. GPM, pelno išmokėjimas MB nariams - 15 proc.
PSD ir VSD Įmokos
Jei už mažosios bendrijos narius nėra mokamas PSD, teks pasirūpinti juo. Minimalus PSD yra 64,50 Eur (2024 metais). Rūpintis PSD įmokomis labai svarbu, nes reguliariai nemokant PSD įmokų prarandama teisė į sveikatos draudimą, kas reiškia, jog už vizitą pas gydytoją bei tyrimus turėtumėte susimokėti.
VSD įmokos yra skirtos motinystės, ligų, pensijų ir nedarbo socialiniam draudimui. Kitaip tariant, taip jūs kaupiate savo darbo stažą, nors dirbate tiesiog mažojoje bendrijoje.
PSD įmokos keliauja privalomajam sveikatos draudimui - tai jūsų teisė keliauti pas gydytoją kai susirgsite ir gauti nemokamą gydymą.
Tačiau tai - bene mažiausiai populiarus mažųjų bendrijų savininkų ir narių būdas pinigų išsimokėjimui.
Taip pat skaitykite: Subsidijos MB Lietuvoje
Mokesčių optimizavimas: Individuali veikla ar Mažoji bendrija? Kaip sutaupyti dešimtis tūkstančių?
Alternatyvios Verslo Formos
Nutarus steigti įmonę, pirmiausia reikia nuspręsti, kokios rūšies įmonė yra tinkamiausia Jūsų tikslams įgyvendinti. Lietuvoje labiausiai paplitusios šios verslui skirtos įmonės:
- Individuali įmonė;
- Uždaroji akcinė bendrovė;
- Viešoji įstaiga;
Individuali Įmonė (IĮ)
Individuali įmonė (IĮ) yra neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad už IĮ neįvykdytas prievoles savininkas atsako savo turtu. IĮ savininkas paprastai yra ir įmonės vadovas. IĮ vadovu gali būti paskirtas ir kitas asmuo, tačiau tik tuo atveju, jei tai nustatyta IĮ nuostatuose. Kai IĮ vadovu savininkas paskiria kitą asmenį, su juo sudaroma darbo ar civilinė sutartis.
IĮ steigimas rekomenduojamas, jei verslas yra individualus, skirtas 1 asmeniui, o pasirinkta veiklos rūšis nerizikinga. Jei verslas nepasisektų, IĮ savininkas turės asmeniškai atsakyti už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus.
IĮ Privalumai:
- Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui - UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2500 EUR);
- Paprasta išsiimti pelną - IĮ savininkas bet kuriuo metu gali paimti IĮ pinigus ar kitą turtą savo asmeniniams poreikiams (to negalima padaryti UAB);
- Savo įmonėje savininkas gali dirbti vienas, nesudarant darbo sutarties, todėl reikia mokėti mažesnius mokesčius (žr. straipsnį Mažoji bendrija - IĮ savininko apmokestinimas nesiskiria nuo mažosios bendrijos nario apmokestinimo). Esant reikalui galima įdarbinti ir kitus asmenis;
- IĮ galima pertvarkyti į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, mažąją bendriją, taip pat į viešąją įstaigą;
IĮ Trūkumai:
- Jei verslas nuostolingas, IĮ gali bankrutuoti, tačiau savininkas savo turtu atsako už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus;
- IĮ savininku gali būti tik vienas asmuo, jis negali įsteigti IĮ kartu su partneriais;
- Negalima išleisti naujų akcijų, taip pritraukiant lėšas;
Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB)
Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkai savo turtu neatsako už UAB neįvykdytas prievoles. UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2500 EUR. UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir/ar juridinių asmenų, o akcininkų skaičius nuo 2017 m. birželio 29 d. pakeitus LR Akcinių bendrovių įstatymą neribojamas (iki įstatymo pakeitimo joje turėjo būti mažiau kaip 250 akcininkų). Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsavimu. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl balsuojant visuotiniame akcininkų susirinkime didžiausią įtaką turi daugiausia akcijų įsigijęs asmuo.
UAB Privalumai:
- Nepasisekus verslui akcininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į UAB, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;
- Norint pritraukti papildomų lėšų, UAB gali išleisti naujas akcijas, kurias įsigydami akcininkai sumoka nustatytą pinigų sumą;
- Galimybė pasitraukti iš verslo perleidžiant UAB akcijas kitiems asmenims ar parduodant verslą;
UAB Trūkumai:
- Steigiant UAB privaloma įnešti ne mažiau kaip 2500 EUR įstatiniam kapitalui;
Viešoji Įstaiga (VšĮ)
Viešoji įstaiga (VšĮ) yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo lengvatos MB
VšĮ Privalumai:
- Galima pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis;
- Galima gauti paramą iš fizinių ir juridinių asmenų;
- Svarbiausius sprendimus dalininkai priima balsavimu. Vienas dalininkas turi vieną balsą, nepriklausomai nuo jo įnašo dydžio, jei VšĮ įstatuose nenustatyta kitaip. VšĮ pelnas gali būti naudojamas tik VšĮ įstatuose nustatytiems veiklos tikslams siekti ir negali būti skiriamas VšĮ dalininkams, organų nariams, darbuotojų premijoms.
VšĮ Trūkumai:
- Ribota civilinė atsakomybė - dalininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į VšĮ, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;
- Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui - UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2500 EUR);
- VšĮ mokestinės lengvatos: jeigu vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 EUR, taikomas lengvatinis 5 % pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15% tarifo. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 463 str. 1 dalį pelno nesiekiantys vienetai gali susimažinti apmokestinamąjį pelną lėšomis, tiesiogiai skiriamomis einamąjį mokestinį laikotarpį arba numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti (visuomenei naudinga veikla, iš kurios nėra uždirbamos pajamos, pavyzdžiui teikiant nemokamas paslaugas, organizuojant nemokamus seminarus, renginius ir pan.);
- VšĮ turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais;
- VšĮ gali gauti paramą iš juridinių asmenų ir 1.2% paramą iš gyventojų;
- Galimybė pasitraukti iš veiklos perleidžiant dalininko teises kitiems asmenims;
- VšĮ pelnas negali būti skiriamas dalininkams, viešosios įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms;
- VšĮ negali būti pertvarkyta į UAB, IĮ, MB (VšĮ gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, taip pat labdaros ir paramos fondą);
- VšĮ gali verstis tik jos įstatuose nurodyta veikla;
Socialinė Ekonomika ir Socialinis Verslas
Šiandieninė ekonomika apima tris atskiras sritis: privatų sektorių, viešąjį sektorių ir socialinę ekonomiką (angl. social economy). Socialinę ekonomiką sudaro fondai, ne pelno siekiančios organizacijos, kooperatyvai, asociacijų ir kitų aktyvių piliečių ir savanorių grupės, siekiančios pasitarnauti visuomenei ir ją transformuoti tiek socialiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu. Dažniausiai jų valdymo modelis grindžiamas solidarumo ir savitarpiškumo principais, remiantis demokratišku visų narių balsavimu, kai „vienas žmogus turi vieną balsą“.
Socialinė ekonomika sudaro 10 proc. Socialinė ekonomika įdarbina daugiau nei 11 milijonų darbuotojų arba 4,5 proc. Socialinio verslo organizacijos yra socialinės ekonomikos dalis.
Jos veikia siekdamos visuomenei naudingų tikslų (socialinių, visuomeninių ar aplinkosauginių) ir nėra susikoncentravusios vien į pelno maksimizavimą. Tokie verslai dažnai taiko novatoriškus principus kurdami produktus arba paslaugas ar organizuodami savo darbą bei gamybą.
Socialinis verslas gali veikti įvairiom formom, tačiau nuo tradicinio verslo modelio skiriasi tuo, kad pirminė jo misija yra socialinis poveikis ir nauda visuomenei - opių socialinių problemų arba rinkos nepakankamumo mažinimas ar švelninimas - o ne akcininkų pelno maksimizavimas, todėl didžioji dalis uždirbto pelno pirmiausiai naudojama socialinių tikslų įgyvendinimui, t. y.
Socialinės Inovacijos
Socialinė inovacija (angl. social innovation) - tai naujų socialinių idėjų vystymas, veikiančių novatoriškų metodų ir praktikų iš kitų sektorių perkėlimas ir įgyvendinimas (produktai, paslaugos, mechanizmai), siekiant patenkinti socialinius poreikius, spręsti įsisenėjusias socialines bei aplinkosaugines problemas bei kurti naujus socialinius ryšius ir bendradarbiavimą. Socialinių inovacijų rezultatas yra modernių (naujų), dažnai netradicinių sprendimų suradimas. Šių inovacijų paplitimą paskatino informacinės technologijos ir pasikeitęs įtakos balansas pavienio asmens (vartotojo) naudai.
Įmonių Socialinė Atsakomybė (ĮSA)
Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) (angl. Corporate Social Responsibility arba CSR) yra įmonių ideologija, kuri į savo veiklą savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosauginius klausimus bei santykiuose su visais suinteresuotais visuomenės, verslo ir valdžios atstovais vadovaujasi pagarbos žmogui, visuomenei bei gamtai vertybiniais principais. Vis dėlto, šią ideologiją praktikuoja įmonės, kurių pagrindinis tikslas - pelno maksimizavimas. Vienas iš dažniausiai praktikuojamų ĮSA sprendimų - pinigų aukojimas socialiniams tikslams.
Socialinė Įmonė
Socialinė įmonė yra vienas iš socialinio verslo modelių (užimtumo modelis), kurio socialinė misija yra sukoncentruota į užimtumo galimybių kūrimą socialinės atskirties grupėms priklausantiems asmenims - nedirbantiems neįgaliesiems, ilgalaikiams bedarbiams, asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip penkeri metai, vienišoms motinoms arba tėvams, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų asmenims.
Apskaita AG specialistai primena, kad jei turite daugiau klausimų dėl mažųjų bendrijų ar kitų juridinių formų steigimo, mielai padėsime išsklaidyti dvejones.