Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą. Tačiau kokia yra didžiausia įmanoma senatvės pensija Lietuvoje ir kas ją lemia?
Senatvės pensijos dydis ir reikalavimai Lietuvoje
Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos. Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
- Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių
- Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą
Pensinis amžius
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
Pensijos stažas
2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus. Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.
2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Taip pat skaitykite: Viskas apie "Sodros" išmokas
Kas gauna didžiausias pensijas Lietuvoje?
Didžiausios pensijos, kaip teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič, viršija 2 tūkst. eurų, jas gauna 440 žmonių (0,1 proc. visų senatvės pensijos gavėjų). Keturių didžiausių senatvės pensijų vidurkis yra 3346 eurai. Šiuo metu trys didžiausios senatvės pensijos Lietuvoje viršija vidutinį darbo užmokestį ir yra atitinkamai 2476 eurai, 2366 eurai ir 2354 eurai.
Pasak M. Kozič, didesnes nei 2 tūkst. eurų pensijas paprastai gauna žmonės, kurie dirbo ilgiau nei iki 80 metų, jų darbo stažas viršija 60 metų. Jų darbo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, tad šie žmonės sukaupė taip pat daug pensijų apskaitos vienetų.
Anot jos, visi šie gavėjai pasinaudojo pensijos atidėjimo galimybe. Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Šie gavėjai buvo pateikę prašymus atidėti pensijos skyrimą 4 arba 5 metams, tad jų pensijos padidėjo nuo 32 iki 40 proc.
Dalis gavėjų, kurie gauna didžiausias pensijas, jos teigimu, pasinaudojo pensijos atidėjimo galimybe. Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima ne mažiau nei vieneriems metams, bet ne ilgiau nei 5 metams. Atidėjus pensijos skyrimą 5 metams, pensija padidėja 40 proc. Papildomai per tą laiką pensija yra kasmet indeksuojama. Jei pasiekęs pensinį amžių žmogus toliau dirba, jo pensija kiekvienais metais padidėja dar ir dėl to, kad jis įgyja daugiau stažo ir pensijų apskaitos taškų.
Dar 48 tūkst. žmonių, kaip nurodė M. Kozič, gauna virš tūkstančio eurų siekiančią pensiją. Įdomu, kad 2023 metų lapkritį tokių žmonių buvo 14 tūkst.
Taip pat skaitykite: Kas svarbu žinoti apie nedarbingumo pašalpą
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič paaiškino, kad visų šių pensijų gavėjai dirbo ilgiau nei sulaukė 80 metų, o jų darbo stažas viršija 60 metų. „Darbo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, tad šie žmonės sukaupė taip pat daug apskaitos vienetų“, - aiškino patarėja.
Pensijų dydžiai savivaldybėse
Lyginant skirtingų savivaldybių duomenis, akivaizdu, kad didžiausias pensijas gauna didžiųjų, kurortinių miestų ir Visagino savivaldybės. Tuo metu mažiausiomis sumomis turi tenkintis gyvenantys pasienio regionuose. O skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių pensijų viršija 200 eurų.
Mažiausia vidutinė pensija mokama Pagėgių (451 euras), Šilalės r. (460 eurų), Skuodo r. (462 eurai), Kelmės r. (465 eurai) ir Kalvarijos (470 eurų) savivaldybėse. Tuo metu didžiausia vidutinė pensija fiksuojama Neringos (664 eurai), Vilniaus miesto (608 eurai), Visagino (597 eurai), Kauno miesto (575 eurai) ir Klaipėdos miesto (572 eurai) savivaldybėse.
Pensijų palyginimas su kitomis šalimis
Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuva pensijoms skiria daug mažiau pinigų. Dėl to pabaigus darbinę karjerą išmokos iš „Sodros“ sudaro santykinai nedidelę buvusio atlyginimo dalį.
Vis dėlto Lietuvoje, kitaip nei daugelyje Europos ir pasaulio valstybių, pensijos (ypač didesnės) nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu kaip ir paprastos algos. Taigi, jei pensija „popieriuje“ ir „į rankas“ mūsų šalyje yra tokia pati, tai kitose valstybėse (pvz., Latvijoje) ji gerokai skiriasi.
Taip pat skaitykite: Kas svarbu žinoti apie motinystės išmokas
Taigi, vidutinė lietuviška pensija pernai sudarė vos 0,33 vidutinio atlyginimo neatskaičius mokesčių, rodo „Eurostat“ duomenys. Šis Lietuvos rodiklis yra prasčiausias iš visų ES šalių. Pagal jį didžiausios pensijos yra Liuksemburge (0,89), Ispanijoje (0,76), Graikijoje (0,75) ir Italijoje (0,75).
Pajamų pakeitimo norma
Vis dėlto Lietuvoje, kitaip nei daugelyje Europos ir pasaulio valstybių, pensijos (ypač didesnės) nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu kaip ir paprastos algos. Taigi, jei pensija „popieriuje“ ir „į rankas“ mūsų šalyje yra tokia pati, tai kitose valstybėse (pvz., Latvijoje) ji gerokai skiriasi.
Dėl to neretai naudojamas kitas pensijų matavimo ir lyginimo būdas. Jo esmė - vidutinės pensijos (neatskaičius mokesčių) ir vidutinio darbo užmokesčio (taip pat neatskaičius mokesčių) santykis. Šis dydis dar vadinamas pajamų pakeitimo norma. Ji leidžia geriau įsivaizduoti, su kiek pinigų žmogus turės gyventi išėjęs į pensiją, palyginti su ta suma, kurią jis gavo dirbdamas.
Taigi, vidutinė lietuviška pensija pernai sudarė vos 0,33 vidutinio atlyginimo neatskaičius mokesčių, rodo „Eurostat“ duomenys. Šis Lietuvos rodiklis yra prasčiausias iš visų ES šalių. Pagal jį didžiausios pensijos yra Liuksemburge (0,89), Ispanijoje (0,76), Graikijoje (0,75) ir Italijoje (0,75).
Kodėl pensijos Lietuvoje tokios mažos
Daugelis galvoja, kad nusipelno didelės pensijos, nes dirba ilgai ir moka daug įmokų „Sodrai“. Toks įsitikinimas teisingas tik iš dalies. Iš tiesų žmonės „Sodroje“ neturi savo sąskaitos kaip indėlio banke ar antrosios pakopos fonde ir iš sumokėtų įmokų nekaupia nuosavos pensijos. Dabar dirbančių žmonių įmokos surenkamos ir pensijų pavidalu išmokamos tiems, kas jau nebedirba ir yra išėję į pensiją. Mokantys pensijų draudimo įmokas, kurios sudaro 8,72 proc. atlyginimo, „sukaupia“ tik pensines teises, numatytas įstatyme, bet ne pinigus pensijai. O įstatymus galima pakeisti. Jeigu „Sodra“ surinks mažiau pinigų arba bus krizė, kaip 2008 m., pensijos gali būti sumažintos. Net jei išeinantys į pensiją ir bus pradirbę ilgiau, sumokėję daugiau.
Europos Sąjungos šalyse pensijoms skiriamos išlaidos vidutiniškai sudaro daugiau kaip 12 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuvoje šis rodiklis daug mažesnis ir viršija vos 7 proc. Kadangi pinigų iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto skiriama mažai, tai ir pensijos nėra didelės. „Eurostat“ duomenimis, vidutinė pensijų pakeitimo norma (pensijos santykis su atlyginimu) visoje Europos Sąjungoje sudaro 61 proc., o Lietuvoje - vos 38 proc. Vis dėlto šis skaičius gali klaidinti. Mat Lietuvoje atlyginimai 2019 m. buvo dirbtinai padauginti iš 1,289, o net didžiausios pensijos, kitaip nei visoje Europoje, nėra apmokestinamos. Praėjusių metų gale vidutinė lietuviška pensija buvo 598 eurai, o vidutinė alga - 1432 eurai atskaičius mokesčius. Taigi vidutinė pensija sudarė vos 42 proc. algos.
Kad lietuviškos pensijos būtų bent kiek panašios į europietiškas, jos turi būti apie 50 proc. didesnės ir viršyti 900 eurų. Tačiau tokio dydžio pensijų yra nedaug ir jos sudaro labai nedidelę dalį visų 618 tūkst. gyventojų pensijų.
„Sodra“ skaičiuoja, kad 1 tūkst. eurų ir didesnes senatvės pensijas šiuo metu gauna beveik 46,3 tūkst. gyventojų. Jų vidutinis stažas - 44,87 metų. Tarp šių gavėjų vyrai sudaro 60 proc., moterys - 40 proc. 1,5 eurų ir didesnes pensijas gauna 5,6 tūkst. gavėjų. Jų vidutinis stažas - 45,76 metų. Šioje grupėje vyrai sudaro beveik 70 proc., moterys - 40 proc. 2 tūkst. eurų ir didesnes pensijas gauna 410 žmonių. Jų vidutinis stažas - 52,30 metų. Vyrai sudaro 80 proc. visų gavėjų, moterys - 20 proc.
Politikai skaičiuoja, kad po poros metų vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sieks 755 eurus, o turint būtinąjį stažą - 816 eurų. Toks augimas spartesnis, nei buvo numatyta anksčiau.
„Sodros“ duomenimis, 596-636 eurų dydžio senatvės pensijas (už visą mėnesį, be užsienio išmokų skyriaus pensijų gavėjų) gauna 50,2 tūkst. šalies senjorų (8,6 proc.), 636-700 eurų dydžių pensijas gauna 64,9 tūkst. Vos 250-270 eurų siekiančias pensijas gauna 22 asmenys, 270-290 eurų - 404 senjorai, 290-320 eurų - 4,6 tūkst. pensininkų, 320-350 eurų - per 16 tūkst. žmonių, 350-380 eurų - kiek daugiau nei 30 tūkst. asmenų, 380-410 eurų - 33,3 tūkst. asmenų, 410-450 eurų siekiančią pensiją gauna 44,5 tūkst. senjorų, 450-500 eurų - beveik 60 tūkst. pensininkų, 550-596,12 euro pensijas gauna apie 63 tūkst.
„Sodra“ skelbia, kad senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Jei žmogus turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis šiais metais bus 246,21 euro (2023 metais metais tai bazinis pensijos dydis). Jei žmogus turi sukaupęs daugiau nei būtinąjį stažą (daugiau nei 33 metus), bendroji pensijos dalis proporcingai padidėja. Neįgijusieji minimalaus 15 metų stažo pensijai neturi teisės gauti senatvės pensijos.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Taško vertė 2023 metais - 5,70 euro. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Pensijos kasmet indeksuojamos, tai yra, didinamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, ekonominius, demografinius ir kitus pokyčius. Dirbančių pensininkų pensijos kasmet yra atnaujinamos papildomai. Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Taigi, jei žmogui apskaičiuota pensija yra mažesnė nei 354 eurai, jis gaus pensijos priemoką, kad jo gaunama suma būtų ne mažesnė nei 354 eurai.
Valstybės kontrolė pastebėjo, kad Lietuvos pensijų sistemos pokyčiai buvo daugiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, užtikrinant asmeniui artimas iki pensijos buvusioms gyvenimo sąlygas.
Pensijų sistemos daugiapakopiškumas leidžia stabilizuoti sistemą, diversifikuojant pensijų išmokų šaltinius.
Pensijų sistema Lietuvoje nuo A iki Z
Vidutinė ir trys didžiausios pensijos Lietuvoje:
| Pensijos tipas | Suma (eurais) |
|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija | 605 |
| Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą | 644 |
| Didžiausia senatvės pensija | 2476 |
| Antra pagal dydį senatvės pensija | 2366 |
| Trečia pagal dydį senatvės pensija | 2354 |
Šaltinis: tv3.lt, delfi.lt, sodra.lt, vz.lt, lrt.lt, manoukis.lt, lb.lt, infolex.lt