Darbo laiko apskaitos žiniaraštis (tabelis) yra svarbus dokumentas, kuriame fiksuojamas darbuotojo darbo laikas. Teisingas tabelio pildymas užtikrina tinkamą darbo užmokesčio apskaičiavimą ir atitiktį darbo įstatymams. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisingai pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraštį, atsižvelgiant į įvairias situacijas, tokias kaip darbuotojo liga, vaiko slauga, atostogos ir kt.
Sutartiniai žymėjimai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje
Sutartinis neatvykimo į darbą žymėjimas turi būti nurodytas darbo laiko apskaitos žiniaraščio 10 skiltyje, 11 ir 12 skiltyse nurodomas atitinkamai neatvykimo į darbą dienų ir valandų skaičius pagal atskiras neatvykimo į darbą kategorijas (turint nedarbingumo pažymėjimą ligoniui slaugyti ir pažymą ligoniui slaugyti). Kaip nurodyta 2004 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 78 patvirtintame darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos priede, Jūsų paminėtiems laikotarpiams taikomas atskiras sutartinis žymėjimas.
Pagrindiniai sutartiniai žymėjimai:
- L - nedarbingumas dėl ligos ar traumų (neatvykimo į darbą laikas turint nedarbingumo pažymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje).
- NS - nedarbingumas ligoniams slaugyti, turint pažymas (neatvykimas į darbą turint pažymą ligoniui slaugyti).
- A - atostogos.
- ND - neatvykimas į darbą darbuotojo prašymu.
- P - poilsio diena.
Tabelis. Darbo laiko apskaitos žiniarščio (tabelio) "Centro" ir "Parduotuvės" padaliniams pildymas
Specifinės situacijos ir jų žymėjimas
Vaiko slauga
Jei darbuotojas ne pats serga, o slaugo savo sergantį vaiką, tabelis žymimas NS. Svarbu atskirti, ar darbuotojas turi nedarbingumo pažymėjimą, ar tik pažymą. Nedarbingumo pažymėjimas paprastai yra apmokamas, o pažyma - neapmokama.
Atostogos ir liga
Jei darbuotojas serga atostogų metu, atostogos prasitęsia. Tabelis žymimas L. Tačiau, jei atostogų metu serga darbuotojo vaikas, atostogos neprasitęsia, o tabelis žymimas NS.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraštį
Darbas poilsio ir šventinėmis dienomis
Jei vadovas išvyko į komandiruotę poilsio dieną ir komandiruotėje buvo ir šventinę dieną, tabelio pirmoje eilutėje žymime P - poilsio diena ir S - šventinė. Jei dirbo - reikia žymėti faktiškai dirbtas valandas - ir jas atitinkamai apmokėti. Kelionės laikas - yra darbo laikas.
Kitos situacijos
- Darbuotojo prašymas: Jei darbuotojas parašo prašymą, kad porą dienų neateis į darbą, tabelis žymimas "ND".
- Techninės kliūtys: Jei darbe paskelbta ne darbo diena dėl techninių kliūčių, žymima kaip prastova ne dėl darbuotojo kaltės.
Svarbu atsiminti
Pildant darbo laiko apskaitos žiniaraštį, svarbu vadovautis Darbo kodeksu ir kitais teisės aktais. Taip pat rekomenduojama pasikonsultuoti su darbo teisės specialistais, jei kyla neaiškumų.
Darbo tarybos rinkimai vyksta įmonėje, įstaigoje, organizacijoje darbo metu. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose ir už šį laiką jiems mokėti jų vidutinį darbo užmokestį. Darbo tarybos rinkimuose gali dalyvauti ir balso teisę turi visi bent 3 nepertraukiamų mėnesių darbo santykius su darbdaviu turintys darbdavio darbuotojai, išskyrus įmonės vadovą.
Nedarbingumo pažymėjimas: kas tai ir kaip jis veikia?
Susirgus ar patyrus traumą, paskutinis dalykas, apie kurį norisi galvoti, yra biurokratiniai procesai. Tačiau nedarbingumo pažymėjimas, dažnai vadinamas tiesiog „biuleteniu“, yra neatsiejama šios nemalonios situacijos dalis, užtikrinanti socialines garantijas - ligos išmoką.
Kas yra nedarbingumo pažymėjimas ir kada jis išduodamas?
Taip pat skaitykite: Pagalba senjorams Alytuje
Nedarbingumo pažymėjimas yra oficialus elektroninis dokumentas, patvirtinantis asmens laikinąjį nedarbingumą dėl ligos, traumos, profesinės ligos, nelaimingo atsitikimo darbe ar pakeliui į/iš darbo, slaugos (sergančio šeimos nario priežiūros), motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros. Nors šnekamojoje kalboje vis dar plačiai vartojamas terminas „biuletenis“, oficialiai naudojamas pavadinimas yra „nedarbingumo pažymėjimas“.
Dažniausios priežastys, dėl kurių išduodamas nedarbingumo pažymėjimas:
- Paties asmens liga ar trauma.
- Sergančio vaiko slauga.
- Kito sergančio šeimos nario slauga.
- Profesinė liga.
- Nelaimingas atsitikimas darbe.
- Audinių, ląstelių ar organų donorystė.
- Gydymasis sveikatos priežiūros įstaigoje.
- Epideminės situacijos.
- Nėštumo ir gimdymo atostogos.
- Tėvystės atostogos.
Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas (e. pažymėjimas)
Lietuvoje jau kurį laiką veikia Elektroninė sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (ESPBI IS). Visi nedarbingumo pažymėjimai yra išduodami tik elektronine forma. Tai reiškia, kad popierinio „biuletenio“ gauti nebereikia.
Kaip tai veikia praktiškai?
- Gydytojas, nustatęs laikinojo nedarbingumo poreikį, visus duomenis suveda į ESPBI IS sistemą.
- Informacija apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą automatiškai perduodama „Sodrai“.
- Darbdavys taip pat gauna informaciją apie darbuotojui išduotą pažymėjimą per „Sodros“ Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS).
Darbuotojo pareigos gavus nedarbingumo pažymėjimą
- Informuoti darbdavį: Nedelsiant informuoti tiesioginį vadovą ar personalo skyrių apie savo neatvykimą į darbą dėl ligos ir gautą nedarbingumo pažymėjimą.
- Pateikti prašymą ligos išmokai gauti (jei reikia): Tam tikrais atvejais gali tekti pateikti prašymą per asmeninę „Sodros“ paskyrą.
- Laikytis gydytojo nurodymų: Nedarbingumo laikotarpiu privaloma laikytis gydytojo skirto gydymo režimo.
Darbdavio pareigos darbuotojui susirgus
- Pažymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje: Darbdavys turi teisingai žymėti darbuotojo nedarbingumo dienas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (dažniausiai žymima raide „L“).
- Sumokėti už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas: Už pirmąsias dvi sutampančias su darbuotojo darbo grafiku nedarbingumo dienas moka darbdavys.
- Pateikti NP-SD pranešimą „Sodrai“: Kai darbuotojo nedarbingumas tęsiasi ilgiau nei dvi dienas, darbdavys per EDAS sistemą privalo pateikti „Sodrai“ pranešimą apie apdraustojo socialinį draudimą.
Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų
Nuo trečiosios nedarbingumo dienos (arba nuo pirmos dienos specifiniais atvejais) ligos išmoką moka „Sodra“.
Taip pat skaitykite: Paciento žala dėl slaugos aplaidumo
Kas turi teisę į ligos išmoką?
Teisę į ligos išmoką turi asmenys, kurie nedarbingumo pradžios dieną yra apdrausti ligos socialiniu draudimu ir turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
Ligos išmokos dydis
Ligos išmokos dydis priklauso nuo keleto veiksnių:
- Apdraustojo kompensuojamojo uždarbio.
- Mokėjimo procento: Standartiniu atveju „Sodra“ moka 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Yra nustatytos ir ligos išmokos „grindys“ bei „lubos“, susietos su minimalia mėnesine alga (MMA) ir vidutiniu šalies darbo užmokesčiu (VDU).
Išmokos mokėjimo trukmė
Ligos išmoka dėl tos pačios priežasties paprastai mokama:
- Ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per metus, jei serga pats asmuo.
- Ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus sergantiems tam tikromis sunkiomis ligomis.
- Sergant tuberkulioze ar profesine liga - kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas neįgalumo lygis.
- Nelaimingo atsitikimo darbe atveju - kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas neįgalumo lygis.
Jei asmuo per kalendorinius metus serga skirtingomis ligomis, bendra nedarbingumo trukmė negali viršyti 120 kalendorinių dienų.
Išmokos mokėjimo tvarka
„Sodra“ ligos išmoką perveda į asmens nurodytą asmeninę banko sąskaitą. Išmoka paprastai išmokama per 10 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo „Sodroje“ dienos.
Specifiniai atvejai: vaikų ir šeimos narių slauga
Vaiko slauga: Vienam iš tėvų, slaugančiam sergantį vaiką iki 14 metų, išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka. Tokiu atveju išmoką „Sodra“ moka nuo pirmosios slaugos dienos. Išmokos dydis - 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Kitų šeimos narių slauga: Slaugant kitą sergantį šeimos narį, nedarbingumo pažymėjimas taip pat išduodamas, o „Sodra“ moka 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio išmoką nuo pirmos slaugos dienos. Tačiau ši išmoka mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas per kalendorinius metus už to paties šeimos nario slaugą.
Dažniausios problemos ir patarimai
- Vėluojanti išmoka: Dažniausia priežastis - darbdavio laiku nepateiktas NP-SD pranešimas „Sodrai“.
- Neužtenka socialinio draudimo stažo: Pasitikrinkite savo stažą EGAS paskyroje.
- Netikslūs duomenys: Susisiekite su „Sodra“ pasitikslinti.
- Gydymo režimo pažeidimai: Laikantis režimo, išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas.
Patarimai:
- Visada laiku informuokite darbdavį apie nedarbingumą.
- Reguliariai tikrinkite savo duomenis „Sodros“ EGAS paskyroje.
- Jei nedarbingumas tęsiasi ilgiau nei dvi dienos, pasidomėkite, ar darbdavys pateikė NP-SD pranešimą.
- Kilus klausimams ar neaiškumams, nedvejodami kreipkitės į „Sodrą“ konsultacijos telefonu ar per EGAS sistemą.
- Griežtai laikykitės gydytojo paskirto gydymo režimo.