Lietuvoje sergančiam darbuotojui ar bedarbiui gali būti suteikiamas nedarbingumo laikotarpis, kuris užtikrina finansinę paramą, kol asmuo nėra pajėgus dirbti. Visgi, šis laikotarpis yra ribotas, jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.
Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje.
Taigi, panagrinėkime, kokios yra maksimalios "Sodros" nedarbingumo išmokos, kas turi teisę į šias išmokas ir kokie yra svarbūs aspektai, susiję su nedarbingumo laikotarpiu Lietuvoje.
Kada Mokama Ligos Išmoka?
Ligos išmoka skiriama, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus).
Ligos Išmokos Dydis
Ligos išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į tai, ar turite pakankamą stažą. Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio.
Taip pat skaitykite: Kas svarbu žinoti apie nedarbingumo pašalpą
Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
Minimalus ligos išmokos dydis 2026 m. I ketv. duomenimis yra 281,19 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2998,37 EUR. Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%).
Preliminarų ligos išmokos dydį galite pasitikrinti čia.
Kada Išmokama Ligos Išmoka?
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
Taip, ligos išmokos yra laikomos pajamomis ir turi būti deklaruojamos metinėje pajamų deklaracijoje, tačiau GPM paprastai būna jau išskaičiuotas.
Taip pat skaitykite: Senatvės pensijos Lietuvoje
Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių. Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka yra skiriama tik tiems asmenims, kurie atitinka visus socialinio draudimo reikalavimus ir pateikia visus reikalingus dokumentus. Tai užtikrina, kad ligos išmoką gaus tik tie, kuriems ji tikrai priklauso.
SVARBU: Prašymą skirti nedarbo išmoką galite pateikti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje internetu arba asmeniškai Sodros skyriuje.
Nedarbo Išmoka
Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka. Teisė į šią išmoką priklauso ne tik nuo turimo stažo, bet ir nuo leidimo gyventi (laikino ar nuolatinio) ir priežasties, dėl kurios jis buvo išduotas.
Taip pat skaitykite: Kas svarbu žinoti apie motinystės išmokas
Pavyzdžiui, užsieniečiai, turintys Mėlynąją kortelę arba leidimą gyventi išduotą šeimos susijungimo pagrindu, gali pretenduoti į išmoką. Tačiau, jei laikinas leidimas gyventi buvo išduotas darbo pagrindu Lietuvoje, praradus darbą leidimas bus panaikintas. Tokiu atveju užsienietis negalės likti Lietuvoje ar registruotis Užimtumo tarnyboje. Dėl konkretaus atvejo geriausia kreiptis tiesiogiai į Sodrą arba pasikonsultuoti su teisininku.
Norėdami gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, turite atitikti šias sąlygas:
- Buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu ir per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą
- Registravotės Užimtumo tarnyboje ir jums suteiktas bedarbio statusas
- Užimtumo tarnyba nepasiūlė jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių
Jeigu neturite reikiamo stažo, išmoka gali būti skirta, jei baigėte privalomąją karo tarnybą ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą ir įgijote bedarbio statusą per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos.
Jeigu nesate sukaupęs reikiamo stažo Lietuvoje, tačiau tokį laikotarpį esate dirbęs kitoje ES ar EEE valstybėje narėje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, galite iš ankstesnės darbo vietos valstybės kompetentingos įstaigos pristatyti dokumentą apie nedarbo draudimo laikotarpius (ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje toks dokumentas yra forma PD U1). Tuomet į užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą bus atsižvelgta Lietuvoje.
Ukrainos piliečiai gali užskaityti Ukrainoje įgytą darbo stažą nedarbo išmokos gavimui tik turėdami leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Nedarbo Išmokos Dydis
Nedarbo išmokos dydis apskaičiuojamas remiantis jūsų turėtomis pajamomis kiekvieną mėnesį per paskutinius 30 mėnesių, pradedant nuo dviejų mėnesių prieš tapimą bedarbiu (įskaitant mėnesius be pajamų). 2026 m. I ketv. didžiausia nedarbo išmoka bedarbiams yra 1405,45 EUR.
Nedarbo išmoka mokama iki 9 mėnesių.
Preliminarų nedarbo išmokos dydį galite pasiskaičiuoti čia.
Nedarbo išmokų ribos dabar ir nuo sausio 1 dienos:
| Rodiklis | Dabar | Nuo sausio 1 d. |
|---|---|---|
| Maksimali nedarbo išmoka | 1381,78 EUR | 1405,45 EUR |
| Minimali nedarbo išmoka | 241,54 EUR | 268,30 EUR (nuo vasario) |
Pagalba Žmonėms Su Negalia
Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis. Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą.
Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos:
- Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija. Ja gali naudotis:
- Vaikai su negalia
- Asmenys, netekę 45% ar daugiau dalyvumo (iki 24 metų amžiaus)
- Asmenys, netekę 60% dalyvumo, jei nėra draudžiami pensijų socialiniu draudimu
- Motinos, kurios turi 5 ir daugiau vaikų ir neteko 60% dalyvumo
- Tėvai ar globėjai, netekę 60% ir daugiau dalyvumo, kurie ne mažiau kaip 15 metų namuose slaugė neįgalų asmenį
- Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį. Darbingumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, vertinanti asmens sveikatos būklę. Svarbu, kad asmuo, gaunantis šias pensijas, turėtų darbo stažą, kuris įrodytų, kad jis dirbo tam tikrą laiką.
Dėl pensijų asmuo turi kreiptis į Sodrą. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją.
Nuo Sausio Keičiasi Nedarbo Išmokos Ribos: Naujovės Ir Grįžusiems Iš Užsienio
Nuo sausio mėnesio keičiasi nedarbo išmokos ribos, tai susiję su darbo užmokesčio pokyčiais. Maksimali nedarbo išmoka galės siekti apie 1400 eurų, informuoja „Sodra“.
Taip pat numatoma naujovių asmenims, grįžusiems iš užsienio.
Keičiasi Dėl Vidutinio Ir Minimalaus Atlyginimo Augimo
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos, kaip ir kiekvienais metais, keičiasi nedarbo išmokos minimalūs ir maksimalūs dydžiai. „Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad maksimali nedarbo išmokos suma negali būti didesnė kaip 58,18 proc. vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos“, - komentuoja „Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič.
Taigi, maksimalus nedarbo išmokos dydis priklauso nuo to, kurį metų ketvirtį žmogus įgijo bedarbio statusą.
„Todėl bedarbiams, kuriems bedarbio statusas bus suteiktas nuo 2026 metų sausio 1 dienos, maksimali nedarbo išmoka sieks 1405,45 euro, tuo metu asmenims, bedarbio statusą įgijusiems 2025 metų 4 ketvirtį, ši suma yra 1381,78 euro“, - aiškina atstovė.
Taip pat didėja nedarbo išmokos pastovioji dalis, arba minimali nedarbo išmoka. Ji sudaro 23,27 proc. nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), galiojančios mėnesį, už kurį mokama išmoka.
„Kadangi nedarbo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį, minimali nedarbo išmoka padidės nuo 2026 metų vasario. Pastovioji nedarbo išmokos dalis bus 268,30 euro - vietoj dabartinės 241,54 euro“, - aiškina M. Kozič.
Pasikeitimai Grįžusiesiems Iš Užsienio
Kartu numatoma naujovių skiriant nedarbo išmokas asmenims, grįžusiems iš užsienio ir bedarbio statusą įgijusiems nuo kitų metų sausio. Keičiasi užsienyje įgyto stažo ir turėtų pajamų įskaitymo apskaičiuojant nedarbo išmokos dydį taisyklė.
Žmonėms, kurių paskutinis darbo laikotarpis yra užsienyje ir kurie kitoje valstybėje narėje dirbo laikinai, pavyzdžiui, ne ilgiau kaip 30 mėnesių per pastaruosius 36 mėnesius iki bedarbio statuso įgijimo dienos, bus galima įskaityti užsienyje įgytą stažą bei ten gautą darbo užmokestį.
Primename, kad nedarbo išmoką sudaro dvi dalys - kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA. Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.
Minimalioji mėnesinė alga kitąmet kils 11,1 proc. - nuo 1038 eurų iki 1153 eurų. Šis pakeitimas reikš papildomą 69,58 euro pajamų augimą „į rankas“ asmenims, uždirbantiems MMA, sako Finansų ministerija.
Nuo Liepos Keičiasi „Sodros“ Išmokų „Grindys“ Ir „Lubos“
Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros bei nedarbo išmokos yra apskaičiuojamos kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų. Šie dydžiai susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje (VDU) ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami.
Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos. Trečiojo ketvirčio išmokos bus apskaičiuojamos taikant 1947,90 euro VDU dydį, kuris galiojo pirmąjį 2023 m.
Nuo liepos 1 dienos pokyčius turėtų pajusti vaikus auginantys ir mažas pajamas gaunantys gyventojai. Dydžiai keičiasi dėl to, kad įvedus įstatymo pataisas, minimalios išmokos padidės nuo 6 bazinės socialinės išmokos dydžių (BSI) iki 8 bazinės socialinės išmokos dydžių (BSI).
Asmenims, šiuo metu gaunantiems vaiko priežiūros išmokas tarp 6 BSI ir 8 BSI ir kuriems iki liepos 1 d. šios išmokos bus paskirtos ir nebaigtos mokėti, nuo liepos 1 d. bus mokamos didesnės išmokos - tai yra lygios 8 BSI.
Keičiamas ir terminas, nuo kurio skaičiuojamos didesnės išmokos. Nuo liepos mėnesio minimali mėnesio ligos išmoka sieks 226,74 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu padidės 7 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 10,85 euro (buvo 10,51 euro).
Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju bus 2417,73 euro - šis dydis palyginti su praeitu ketvirčiu išaugs 74 eurais.
Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys - kintama ir pastovioji. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (MMA). Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.
Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje įgys bedarbio statusą 2023 metų trečiąjį ketvirtį, bus 1133,29 euro.
Koks Yra Maksimalus Nedarbingumo Laikotarpis Lietuvoje?
Lietuvoje maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis priklauso nuo įvairių veiksnių (įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes).
Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų.
Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis).).
Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
tags: #maksimali #sodros #nedarbingumo #ismokos