Smurtas artimoje aplinkoje - tai viena opiausių visuomenės problemų, kuri paliečia daugybę asmenų įvairiame amžiuje. Šio termino reikšmė - tai fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ar kitas priekabiavimas ar prievarta, vykdoma tarp šeimos narių, artimų asmenų ar gyvenančių kartu.
Pagal Jungtinių Tautų konvencijas ir tarptautinius žmogaus teisių standartus, smurtas artimoje aplinkoje (Family Violence / Domestic Violence) - tai veiksmai ar neveikimas, kuriais padaroma žala fizinei ir emocinei sveikatai, laisvei ar orumui tarp tų, kurie susiję artimais santykiais. Smurtas artimoje aplinkoje nebūtinai reiškia tik fizinį smurtą.
Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos.
Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti.
Be fizinio smurto, egzistuoja ir kitos smurto formos: psichologinis, ekonominis ir seksualinis smurtas. Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą.
Taip pat skaitykite: Projektų galimybės ministerijoje
Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji. Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių. Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus. Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
Psichologinė Prievarta
Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį.
7 subtilūs emocinės prievartos požymiai
Teisinė Pagalba Ir Apsaugos Priemonės
Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse smurtas šeimoje gali būti kvalifikuojamas kaip nusikaltimas - jeigu padaroma sunkių sužalojimų, pasikartojančiai smurtaujama, aukai yra ypatinga pažeidžiamybė ir pan. Skyrybų, vaikų gyvenamosios vietos dukart - jeigu šeimoje yra vaikų, civilinis procesas įgyja papildomą sudėtingumą - kur gyvens vaikai, alimentai, globojimo klausimai ir t. Gali būti kreipiamasi į socialines tarnybas, policiją, sveikatos institucijas.
Kuomet asmuo patiria smurtą, sprendimų priėmimas gali būti labai sunkus. Teisinės galimybės - apsaugos orderiai, bylos dėl žalos atlyginimo, civiliniai procesai - egzistuoja, tačiau sėkmingas jų panaudojimas reikalauja žinių, patirties ir strateginio veikimo.
Taip pat skaitykite: Ministerijos veiklos sritys
Tiems, kurie ieško profesionalaus teisinio palaikymo Lietuvoje, Radiolex teisininkai yra vienas iš pasirinkimų. Ši teisinių paslaugų įmonė (studija) siūlo konsultacijas, dokumentų rengimą, bylinėjimą, atstovavimą teismuose. specializuojasi įvairiose teisės srityse. atstovauti jūsų interesams civiliniuose ginčuose (pvz.
Raktožodis advokato paslaugos yra labai svarbus - smurto bylose daugelis procesinių žingsnių reikalauja teisinės patirties, žinojimo apie teismų praktiką, terminus ir procedūras. Baudžiamojo proceso stadijoje - kai pradėtas ikiteisminis tyrimas, advokatas atstovauja jūsų interesams (pvz.
Pasitikrinkite teisinę pagalbą - pasižiūrėkite, ar jūsų situacijoje gali padėti advokato paslaugos nemokamai (pvz.
Smurtas artimoje aplinkoje - tai ne tik individuali tragedija, bet sisteminė problema, kuri reikalauja visuomenės, valstybės ir bendruomenės dėmesio. Radiolex teisininkai gali būti vienas iš jūsų sąjungininkų - konsultuodami, atstovaudami ir padėdami eiti sudėtingais teisiniais keliais. Svarbiausia - nelikti vienam su problema.
Smurtas artimoje aplinkoje išlieka vienu dažniausių nusikaltimų, dėl kurio kenčia moterys, o karantinas sudėtingą situaciją dar labiau išryškino.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
„Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, priimtas 2011 metais, buvo didelis žingsnis į priekį. Tačiau ilgainiui išryškėjo, ką galima patobulinti. Siūlome įvesti užsienio šalyse jau naudojamą apsaugos nuo smurto orderį, kuris užtikrins, kad auka bus apsaugota nedelsiant bei sumažins tikimybę, kad smurtas pasikartos.
Smurto artimoje aplinkoje lygis Lietuvoje išlieka aukštas. 2019 metais, remiantis Statistikos departamento duomenimis, užregistruota 53 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Reikšminga visuomenės dalis, deja, vienokį ar kitokį smurtą artimoje aplinkoje laiko priimtinu elgesio būdu. Remiantis „Baltijos tyrimų“ 2019 metų balandį atliktu viešosios nuomonės tyrimu, 17 proc.
Bet Lietuvoje susiklostė gana nelanksti aukų apsaugos praktika. Norėdami apsaugoti aukas tyrėjai dažniau rinkdavosi sulaikyti galimą kaltininką, pradėti ikiteisminį tyrimą ir spręsti kardomosios priemonės klausimą, net ir tais atvejais, kai nėra pakankamai duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Naujasis apsaugos nuo smurto orderis būtų nukreiptas į greitą aukos apsaugą nepaisant to, ar ikiteisminis tyrimas pradedamas, ar ne. Orderio paskyrimą būtų galima apskųsti, bet apskundimas jo veikimo nestabdytų. Jeigu smurtautojas pažeistų apsaugos orderio sąlygas, būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tokia priemonė padėtų užtikrinti aukos apsaugą nuo smurto pasikartojimo arba bauginimo. Per laiką, kol galiotų apsaugos orderis, nukentėjęs asmuo galėtų priimti tolesnius sprendimus dėl gyvenimo atskirai, kreiptis ir sulaukti reikalingos pagalbos.
„Svarbu greitai suteikti pagalbą smurto aukoms, užtikrinti jų saugumą ir maksimaliai dėti pastangas siekiant, kad tokie atvejai nepasikartotų. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra apibrėžiamas smurtas prieš moteris, tik smurtas artimoje aplinkoje. Naujuoju įstatymo projektu apibrėžiama, kad smurtas prieš moteris yra bet kokios rūšies veiksmai, kuriuos patiria moteris, dėl kurių patiriama fizinė, seksualinė, psichologinė, ekonominė žala ar kančia, įskaitant grasinimą įvykdyti tokius veiksmus, prievartą arba savavališką laisvės atėmimą. Dažniausiai smurtas prieš moteris siejamas su istoriškai susiklosčiusiais nelygiais vyrų ir moterų galios santykiais. Iš kartos į kartą vis dar perduodami stereotipai apie tai, kad vyrai moterų atžvilgiu užima aukštesnę padėtį visuomenėje ir šeimoje ir gali naudoti smurtą savo interesams užtikrinti.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotuose nusikaltimuose 80,2 proc. visų suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, o beveik 90 proc.
Gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje arba smurto prieš moterį, policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Pareigūnas, nustatęs galimus smurto artimoje aplinkoje ar smurtą prieš moteris požymius, skiria apsaugos nuo smurto orderį. Paskyrę jį, pareigūnai nedelsdami užtikrina galimo smurtautojo išsikėlimą, net jei būstas priklauso jam arba nurodo nesiartinti prie aukos. Policijos pareigūnas kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas ir paskiriamos kardomosios priemonės, orderis nustoja galioti.
Smurtą patyrusiam žmogui, esant poreikiui, teikiama medicinos pagalba. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir siekiant įvertinti patirtų sužalojimų mastą bei pobūdį, nukentėjusysis pagal šiuo metu galiojantį įstatymą papildomai apžiūrimas ir teismo medicinos ekspertų, o tai iš naujo traumuoja auką, primena apie patirtą smurtą. Jei būtų pritarta naujai įstatymo redakcijai, išsiplėstų specialistų, apmokytų atpažinti smurtą ir dirbti su smurtą patyrusiais žmonėmis, ratas.
Specializuotai pagalbai - 1,5 mln. Smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris problema ir jos sprendimas apima visų lygių institucijas - nuo ministerijų, Seimo, Prezidentūros iki savivaldybių, mokyklų ir darželių. Siekiant vieningos praktikos, siūloma, kad pagalbą nukentėjusiesiems nuo smurto teiktų skėtinė nevyriausybinė organizacija, veikianti visoje Lietuvoje.
2019 metais pagalbą specializuotos pagalbos centruose sutiko priimti 11 tūkst. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, 84 proc. 2020 metais specializuotos pagalbos centrų veiklai skirta 1,5 mln. Kai įstatymo projektas bus suderintas su institucijomis, jį svarstys Vyriausybė, po to - Seimas.
Pavyzdžiai Iš Gyvenimo
- Laura (35 m.) gyvena su vyru, kuris nuolat ją žemina, neleidžia bendrauti su draugais, kritikuoja, grėsmingai reaguoja. Ji jaučia, kad psichologinis spaudimas auga į fizinį smurtą.
- Marius (40 m.) nuolat smurtauja prieš žmoną ir vaikus - mušdamas, grasinimais, kartais naudoja smaugimą. Žmona, Aldona (38 m.), paskutiniu metu bijo, kad šis smurtas neperaugs į dar pavojingesnę formą. Prašo teismo taikyti kardomąją priemonę M.
- Jaunosios šeimos istorija: Kata (30 m.) praėjo per kontrolę: vyras visiškai kontroliavo jos pajamas, neleido dirbti, ribojo kontaktus su kitais. Nors fizinio smurto nebuvo, ji patiria rimtą psichologinę prievartą.
Šie scenarijai parodo, kad smurto bylose labai svarbu ne vien faktai, bet kaip jie pateikiami, kokia yra strategija, kada imtis veiksmų.
Statistika apie smurtą artimoje aplinkoje Lietuvoje (2019 m.):
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Užregistruota pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje | 53 tūkst. |
| Nukentėjusios moterys (dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotuose nusikaltimuose) | 80,2 proc. |
| Pagalbą specializuotos pagalbos centruose sutiko priimti | 11 tūkst. asmenų |
| Moterų tarp priėmusių pagalbą | 84 proc. |
tags: #apsaugos #nuo #smurto #artimoje #aplinkoje #istatymas